Geresnių laikų zoologijos sodas laukė nuo savo įkūrimo 1938 metais. Iki 2010 metų zoologijos sodą valdė daug institucijų, tačiau bet jokio strateginio vystymo plano, finansavimo programų nebuvo.
Pasak Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjos Linos Čaplikaitės, zoologijos sodas atsilieka nuo europietiškų standartų.
„Teritorija ir joje esantys statiniai nebuvo rekonstruojami. Todėl Lietuvos zoologijos sodo įranga fiziškai ir morališkai paseno, atsiliko nuo kitų Europos zoologijos sodų materialinės bazės kokybės“, – sakė vedėja.
Per trejus metus zoologijos sodas suprojektuotas kaip visai nauja, gyvūnams patraukli teritorija.
„Planuojama praplėsti lankymo galimybes rudens ir žiemos metu lankytojus kviečiant į oranžerijas, tropikariumus bei patalpas, kuriose gyvūnus būtų galima stebėti jų įprastoje aplinkoje, atnaujinti gyvūnų kolekciją, didinti zoologijos sodo personalo kvalifikaciją“, – kalbėjo L. Čaplikaitė.
Lietuvos zoologijos sode šiandien priskaičiuojama apie 2000 vienetų gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas. Zoologijos sodo rekonstrukcijos metu neplanuojama įsigyti naujų gyvūnų rūšių. Vykstant rekonstrukcijos darbams, užtikrinti tinkamas zoologijos sode gyvenančių gyvūnų laikymo sąlygas bus sudėtingas uždavinys, bet zoologijos sodas nesustabdys savo veiklos ir jo dalys bus prieinamas lankytojams visus metus. Aišku, naujų gyvūnų įsigijimas būtų labai sunkus, jei iš viso įmanomas, tad toks neplanuojamas.
„Pastačius naujus statinius, planuojamas ir naujų rūšių įsigijimas. Ketinama įsigyti pumas, surikatus, šimpanzes, flamingus, tukanus, afrikinius stručius, 1-2 krokodilų rūšis ir kitus. Įvairių smulkių paukščių, roplių, žuvų rūšių tropikariumui, akvariumui“, – kalbėjo Lina Čaplikaitė
Zoologijos sodas nuolat po truputį remontuojamas, bet žymaus gyvūnų sąlygų pagerėjimo dar teks palaukti.
„Visi šiandien klausia kokie darbai bus vykdomi, kokių gyvūnų atsiras, bet man šiandien tai nėra svarbu. Man svarbiausia, kad spėtumę padaryti pirkimus. Tai yra mano svarbiausias dienos klausimas“, – kalbėjo vadovas.
A. Didžiokas teigė, rekonstrukcija, nors ir toli, bet orientuota ne tik į gyvūnų gerovę, bet ir į gyventojų švietimą. Į projektą įtraukta ir edukacinė gamtamokslinės edukacinės strategijos iki 2020-ųjų metų sukūrimas, kas ne tik zoologijos sodą padarys patrauklesniu, bet ir mokys žmonės sugyventi su gamta.
„Projektas pradėtas įgyvendinti 2013 metų pabaigoje ir planuojama pabaigti per 18 mėnesių. Įgyvendinus projektą bus pasirengta pirmajam Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimo etapui – pastatyti veterinarijos kliniką ir karantiną, tropikariumą, edukacijos centrą, infocentrą su muziejumi, patalpas su voljerais beždžionėms, žirafoms bei kitiems gyvūnams, kurie atitiks gyvūnų laikymo nelaisvėje standartus, įrengta šiuolaikinė lankytojų aptarnavimo infrastruktūra“, – sakė zoologijos sodo direktorius.
Pasiekti aukšto lygio standartus, tiek švietėjiškoje veikloje, tiek gyvūnų sąlygų gerinimo, reikės dar ne vienerių metų. Kol kas projektas juda po truputį ir gauti lėšas didiesiems atnaujinimams dar reikės laiko ir darbo.
„Projekto „Pasirengimas Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimui“ tikslas yra sudaryti prielaidas Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos atlikimui ir visuomenės švietimui. Projektu siekiama tinkamai pasirengti galimybių studijos ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui, bus sudarytos prielaidos zoologijos sodo rekonstrukcijos atlikimui – parengti techniniai projektai pirmam statybų etapui, sutvarkyti želdiniai, įrengti arteziniai gręžiniai, parengta gamtamokslinio švietimo strategija“, – sakė direktorius.