Kelių patruliai, šaltuoju metų laiku sustabdę automobilio, „apauto“ vasarinėmis padangomis, vairuotoją, norėdami jį pamokyti Kelių eismo taisyklių, gali skirti 40-ies litų baudą. Tai didžiausia numatyta nuobauda, prasidedanti nuo 20 Lt. Lygiai tiek pat piniginę gali tekti paploninti ir tiems vairuotojams, kurių mašinos padangų protektoriaus rašto gylis žiemą mažesnis nei 3 mm, o vasarą – 1,6 mm.

Tokią baudą saugaus eismo specialistai ir žinomi lenktynininkai vadina labai maža. Anot jų, vairuotojus, nežiūrinčius, kokias padangas naudoja, reikia bausti kur kas griežčiau.

Į jų nuogąstavimus Susisiekimo ministerija, regis, įsiklausė. Ji DELFI patvirtino, kad savo ruožtu inicijavo siūlymą sugriežtinti atsakomybę už automobilių padangų naudojimo tvarkos pažeidimus. Ministerijos atstovė Audronė Filimanavičienė teigė, kad dabar baudos yra neproporcingai mažos ir neskatina vairuotojų naudoti tinkamas padangas.

„Sudilusio protektoriaus padangų arba padangų naudojimas ne pagal paskirtį, pavyzdžiui, vasarinių padangų – žiemą, kelia tiesioginę grėsmę eismo saugai. Šiuo metu taikoma piniginė bauda už padangų naudojimo tvarkos pažeidimus, palyginti su padangų komplekto kaina, yra neproporcingai maža. Todėl tai neveiksminga ir nekeičia tam tikrų pažeidėjų elgesio, neskatina jų pasirūpinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, nekartoti analogiškų pažeidimų“, - tikino A. Filimanavičienė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jos teigimu, siūloma griežtinti atsakomybę už pažeidimus, gerokai padidinant baudą: „Siūloma sankciją nustatyti nuo 100 iki 150 Lt.“

V.Švedas: lietuviai per mažai rūpinasi automobiliais

Ministerijos pasiūlymo žinomas lenktynininkas Vytautas Švedas nesukritikavo. Jis baudų padidinimą linkęs vertinti teigiamai, kadangi protektoriaus rašto gylis yra tiesiogiai susijęs su eismo saugumu.

„Kiekvienas automobilis, kurio padangų protektorius ne itin gilus, kelia pavojų vairuotojui ir kitiems eismo dalyviams. Jeigu padidėjusios baudos paskatins įsigyti geresnes padangas arba jas laiku pasikeisti, tai bus saugiau ir rizikos mėgėjams, ir visiems kitiems. Kai žmogus pagaili 50-60 Lt geresnei ir naujesnei padangai, didesnė bauda jį paskatins nerizikuoti. Tuos pinigus jis geriau išleis padangoms ir netaupys savo gyvybės sąskaita. Jei paslydimas baigiasi nuvažiavimu nuo kelio, kitų eismo dalyvių kliudymu, tai yra neatleistinos pasekmės“, - DELFI kalbėjo V. Švedas.

Be to, jis pastebėjo, kad dauguma Lietuvos vairuotojų yra perdėtai taupūs ir automobiliu susirūpina, kai jis ima kelti problemų. „Lietuviai garsėja kaip taupi tauta. Kol automobilis važiuoja, niekas nekeičiama. Dažniausiai tik kažkur nepravažiavus, paslydus arba pasijutus labai nesaugiai, nusprendžiama pasikeisti ratus“, - tikino lenktynininkas.

Aplaidžių vairuotojų siūlo nesigailėti

Panašios nuomonės laikėsi saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas. Jis taip pat teigė, kad per mažas protektorius yra nedovanotina nuodėmė ir už tai reikia labai griežtai bausti. „Kai padangų protektorius per mažas, automobilis daug sunkiau valdomas, ilgėja stabdymo kelias, jis gali paslysti. Mieste pasekmės gali būti labai skaudžios. Pažeidimas labai pavojingas – kyla pavojus gyvybei. Jei į kalniuką vairuotojas, naudojantis „basas“ padangas neįvažiuos, tai čia yra jo problema, bet taip pat galima nesuspėti sustoti prieš perėją, atsitrenkti į kitą automobilį, užlėkti ant šaligatvio. Jeigu žmonės patys nesusivokia, suvokimą reikia didinti keliant baudas. 40 litų bauda yra per maža“, - aiškino pašnekovas.

Anot jo, analogiška situacija buvo pasireiškusi, kai baudos už saugos diržų nesegėjimą buvo tik simboliškos. Tuomet, A. Pakėno žodžiais tariant, į šią saugos priemonę taip pat daug kas žiūrėjo pro pirštus: „Prisiminkime diržus. Kol bauda buvo 40 Lt, didžioji dalis vairuotojų jų nesisegdavo. Kai pakilo baudos, tokios problemos nebeliko. Kai bauda siekia kelis šimtus litų, visi piktinasi, bet diržus segasi.“

A. Pakėnas sutiko su lenktynininko V. Švedo nuomone, kad Lietuvos vairuotojai iš tikrųjų padangoms skiria per mažą dėmesį. Kita vertus, jo teigimu, apskritai žmonės automobiliu dažniausiai susirūpina tik tuomet, kai kas nors ima nebeveikti.

Lietuvoje automobiliui skiriamas per mažas dėmesys. Automobilis remontuojamas, o ne prižiūrimas. Į servisus nevažiuojama, kol automobilis užsiveda ir važiuoja. Jei važiuoja, tai geras automobilis“, - kalbėjo saugaus eismo specialistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (499)