aA
Vasarą įdarbinimo agentūros lūžta nuo įvairių sezoninio darbo pasiūlymų padavėjams ar kasininkams. Tačiau tai nėra vieninteliai papildomo uždarbio šaltiniai, kuriuos gali pasiūlyti darbdaviai. Įmonių atstovai tikina, kad vasarą ieško ir kitokių darbuotojų, pavyzdžiui, kelininkų ar žolės pjovėjų, kuriems siūlo keliskart didesnį nei minimalų darbo užmokestį.
Tėvų išlaikomai kartai atlyginimai nerūpi: nemalonių darbų nesiima ir už 900 eurų
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Daugiausiai ieško gamybos darbuotojų

Įdarbinimo agentūros „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad portale daugiausiai sezoninio darbo pasiūlymų yra skirta prekybos, gamybos, statybos, žemės ūkio, turizmo, viešbučių, maitinimo sektoriaus darbuotojams.

„Dažnai tai patirties ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujantys darbai: pardavėjai, padavėjai, pagalbiniai darbuotojai, darbininkai ir panašiai“, – vardija R. Karavaitienė.

Jos teigimu, daugiausiai sezoninių darbų pasiūlymų būna vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą – gegužę-birželį – o dabar, rugpjūtį, tokių darbo pasiūlymų palengva mažėja.

Marketingo specialistė išskiria ir sezoninius darbus ne Lietuvoje – pasiūlymų, anot R. Karavaitienės, daugiausiai yra žemės ūkio darbų, turizmo, klientų aptarnavimo ir gamybos sektoriuose. „Tai ypač stiprus konkurentas Lietuvoje siūlomiems darbams“, – tikina.

Padavėjos
Padavėjos
© DELFI / Orestas Gurevičius

R. Karavaitienė sako: sezoninių darbų pasiūla yra didesnė nei paklausa. Tai reiškia, kad darbdaviams ne retai nepavyksta rasti reikiamų darbuotojų. Taip, anot jos, atsitinka dėl X (gimusių 80-aisiais) ir Y (gimusių 90-aisiais) kartų skirtumų.

„Dėl tėvų paramos Y kartos atstovai kartais yra labiau linkę dirbti juos dominančioje srityje, mažiau kreipdami dėmesį į atlyginimą. Šiuos jaunus Y kartos atstovus gerokai labiau domina naujos idėjos ir greitai besivystantys startuoliai.

Darbo patirtis užsienyje yra dar vienas patrauklus variantas, nes jie neturi didelių įsipareigojimų, neleidžiančių išvykti. Iš esmės jie tebeieško savęs, mėgstamų pomėgių ir savirealizacijos profesinėje srityje“, – aiškina specialistė.

R. Karavaitienės pateiktame sąraše galima pastebėti, kad didžiausia vidutinė alga siūloma sezono metu dirbantiems surinkėjams/montuotojams: portalo duomenimis, ji siekia apie 745 Eur. Toliau rikiuojasi darbininkai, parduotuvės asistentai, virėjai – už sezoninį darbą jiems siūlomas atitinkamai 557, 550, 524 Eur siekiantis vidutinis darbo užmokestis.

Padavėjos
Padavėjos
© DELFI / Orestas Gurevičius

Dar vienas pasirinkimas – žolės pjovėjai

Tiesa, sezoniniai vasaros darbai siūlomi ne tik šiose srityse. Internete apstu skelbimų, kuriuose siūlomas darbas žolės pjovėjams.

Įmonė „Pjovėjai“ – viena iš siūlančių tokį vasaros darbą. Jos vadovas Ignas Kanapeckas teigia, kad atlygis už tokį labai priklauso nuo darbuotojo. „Dirbti sezoninio darbo dažniausiai ateina tokie žmonės, kuriuos sunku paleisti vienus. Jeigu juos paleidi vienus, ne visada darbas einasi taip, kaip turėtų eitis“, – sako I. Kanapeckas.

Jo teigimu, dažai tokius vasaros darbus dirba nekvalifikuoti darbuotojai. „Dažniausiai būna žmonės, kuriems rasti darbą pakankamai sunku. Šis darbas didelio proto nereikalauja, todėl daugiau ateina tokie žmonės, kurie dirba ne galva, o nugara“, – kalba įmonės vadovas, pridurdamas, kad pasitaiko atvejų, kada neatsakingi darbuotojai vidury darbo dienos tiesiog pabėga.

I. Kanapeckas teigia, kad žolės pjovėjams moka minimalų darbo užmokestį, tačiau priduria, kad geri, atsakingi darbuotojai turi galimybę užsidirbti ir daugiau – iki 700-800 eurų. „Jeigu darbuotojas atsakingai žiūri į darbą, įmonė taip pat gana seniai įsikūrusi, aš manau, kad galima mokėti tokius pinigus, gal ir didesnius“, – sako vadovas.

Tėvų išlaikomai kartai atlyginimai nerūpi: nemalonių darbų nesiima ir už 900 eurų
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Jis sako, kad ne kurios panašias paslaugas teikiančios įmonės bando apsisaugoti nuo neatsakingų darbuotojų įvairiais būdais.

„Vakar skaičiau, kad Kauną tvarkanti įmonė į savo įrankius sudėjo prietaisus, kurie stebi darbo laiką, buvimo vietą. Manau, kad toje įmonėje vieniems darbuotojams algos pakils, o kiti bus atleisti, nes nedirba.

Pats esu Vilniuje matęs, kad žolės pjovėjai gatavi miega po medžiu, su tuo pačiu trimeriu, su viskuo. Tokios darbo kultūros neturėtų būti apskritai. Kiek esu dėjęs skelbimų, tai galiu pasakyti, kad norėdamas surasti gerą darbuotoją turiu praleisti gal 1000 negerų“, – aiškina I. Kanapeckas.

Kasmet priima kelis šimtus kelininkų

Dar vienas neįprastas vasaros darbas – kelininkai. „Kauno tiltų“ personalo direktorė Jūratė Pozniakovienė teigia, kad įmonė, priklausomai nuo darbų kiekio, kasmet ieško nuo 100 iki 300 kelininkų. Jie, anot J. Pozniakovienės, atlieka įvairiausius darbus: nuo kelių ar tiltų statybų iki šlaitų tvarkymo.

Tėvų išlaikomai kartai atlyginimai nerūpi: nemalonių darbų nesiima ir už 900 eurų
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji tikina, kad rasti darbuotojų nėra lengva užduotis, tačiau dažniausiai ją pavyksta įvykdyti. „Fizinis darbas lauke yra sunkus darbas. Žmonės gali rinktis, kur jie nori eiti dirbti. Bet jeigu sugebame surasti kelis šimtus žmonių per metus, vadinasi, kad ta nėra misija neįmanoma“, – sako J. Pozniakovienė.

Ji sako, kad į įmonę ateina dirbti daug studentų, kurie negali dirbti pastovaus darbo visus metus. Dar viena kategorija – grįžę į Lietuvą emigrantai, kurie laukia, kol vėl galės išvykti. Taip pat kelininko darbu dažnai susivilioja regionuose gyvenantys, mat ten, kaip sako personalo direktorė, lengviau rasti darbuotojų nei mieste.

Paklausa apie tai, kiek galima uždirbti iš sezoninio darbo įmonėje, pašnekovė sako, kad mėnesinis atlygis svyruoja. „Jeigu nebus viršvalandžių, nereikės dirbti savaitgaliais, galima užsidirbti 550 eurų. Bet jeigu tai bus darbas su viršvalandžiais, darbo dienomis ir šeštadieniais, sudėtingomis sąlygomis, alga gali pasiekti ir 800 ar 900 eurų“, – teigia J. Pozniakovienė.

Tėvų išlaikomai kartai atlyginimai nerūpi: nemalonių darbų nesiima ir už 900 eurų
© DELFI / Andrius Ufartas

Personalo direktorė tikina, kad dauguma ateinančių sezoninių darbuotojų yra atsakingi, tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų. „Nepasakyčiau, kad yra kažkokia išskirtinė situacija su terminuotą laiką dirbančiais žmonėmis. Bet pasitaiko, kad ateina jaunas žmogus, niekada nedirbęs fizinio darbo, ir mano, kad pajėgs. Būna, kad tokie žmonės po dviejų savaičių ar mėnesio tiesiog meta darbą, nes jam tiesiog per sunku tai daryti.

Bet ateina ir specialistų, motyvuotų žmonių, kuriems, pasibaigus sezonui, pasiūlome terminuotą sutartį, nes matom, kad žmogui sekasi, patinka, jis jaučiais savo vietoje“, – pasakoja pašnekovė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nerimą kelia viena ligoninė: užfiksuoti 3 nauji viruso atvejai, net 100 asmenų turėjo sąlytį (3)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešė apie 10 naujų COVID-19...

Naujausia informacija apie 10 naujų COVID-19 atvejų: įvežtiniai arba susiję su žinomais židiniais papildyta 11.18; vienoje ligoninėje nustatyta 100 sąlytį turėjusių asmenų (132)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 8 d. duomenimis, Lietuvoje patvirtinta 10...

Didinant NPD priimtas ir kitas pakeitimas: baiminamasi, kad Lietuva virs Laukiniais Vakarais (71)

Spręsdamas dėl NPD didinimo, Seimas birželį priėmė ir Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių...

Baudos už greičio viršijimą gali keistis: siūlo bausti ne vairuotoją, o automobilio savininką (26)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) frakcijos narys Paulius...

Koronavirusu užsikrėtęs Brazilijos prezidentas supykdė žurnalistus (1)

Brazlijos žiniasklaidos asociacija ketina paduoti į teismą šalies prezidentą Jairą Bolsonaro ,...

Sakartvelas atnaujina oro susisiekimą su Baltijos šalimis

Sakartvelas atidaro oro susisiekimą su Lietuva , Latvija , Estija , Vokietija ir Prancūzija...

Juodojo verslo schema: įtakingo verslininko įmonė Lietuvai jau kainavo beveik 2 milijonus eurų (216)

1,7 mln. eurų. Tiek Lietuvai jau kainavo bankrutuojančios UAB „Ūrus ir Ko” verslas. Šios...

Sparčiai daugėja: per parą patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių – jau 10 papildyta (188)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) liepos 8 d. 9 val. duomenimis, per vakar dieną...

Tiesioginė transliacija / Delfi 11. Pasaulis bando ne vieną vakciną prieš COVID-19: kada ją turėsime ir koks ruduo laukia? (4)

Nuo pirmųjų žinių apie Kinijoje plintantį pavojingą virusą praėjo jau 6 mėnesiai. Kokie...

|Maža didelių žinių kaina