Įkvėpė jau atnaujinti namai
„Tiesiog labai norėjau gyventi gražiau ir mokėti mažiau už šildymą“, – paprastai modernizacijos idėją pristato ponia Zofija. Šypsodamasi ji atsimena, kad akį visuomet traukdavo neseniai atnaujinti daugiabučiai. Nejučiom juos palygindavo ir su namu, kuriame gyveno: „Praktinius modernizacijos pavyzdžius apžiūrėdavau ir Telšiuose, ir Mažeikiuose. Ir vis pagalvodavau, kaip gražu, kada ir aš taip galėsiu gyventi?“
Tačiau kelias nuo idėjos iki gyventojų susirinkimo, per kurį buvo priimtas sprendimas daugiabutį atnaujinti, buvo gana ilgas, neslepia pašnekovė: „Keliavau į kiekvieną butą ir kalbėjausi asmeniškai. Aišku, buvo ir kategoriškai modernizacijai besipriešinančių. Tačiau dauguma gyventojų vis dėlto pritarė atnaujinimui.“
Ji atkreipia dėmesį, jog ruošiantis dideliems pokyčiams daugiabutyje, reikia būti pasiryžus ištverti tam tikrus sunkumus: „Kadangi namo viduje keitėme ne tik šildymo sistemą, bet ir karšto ir šalto vandens, kanalizacijos bei elektros sistemas, buvo ir triukšmo, ir dulkių, ir statybininkai dažnai vaikščiodavo į butus. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad turint kantrybės visi šie nepatogumai – ištveriami. Nė vienas namo gyventojas nuo modernizacijos darbų „nepaspruko“ – visi, kol vyko darbai, toliau gyveno savo butuose.“
Įvertino techninio prižiūrėtojo svarbą
Kalbėdama apie tai, kaip sekėsi tvarkyti ir administracinę modernizavimo pusę, ir prižiūrėti vykstantį atnaujinimą, Z. Remezienė neslepia – be pagalbos niekaip nebūtų išsivertusi. Tiesa, pripažįsta, kad metus, kol vyko visas modernizacijos procesas, ji pati gyveno „budėjimo režimu“ – bet kurią akimirką galėjo iškilti nenumatytos problemos.
„Su dokumentų tvarkymu anksčiau nedirbau, su statybomis taip pat neturiu nieko bendro. Todėl esu labai dėkinga Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistams, techniniam prižiūrėtojui ir kitiems kaimynams, kurie buvo valdybos nariai ir padėjo prižiūrint, ar kokybiškai vyksta darbai“, – pasakoja pašnekovė.
Ji atskleidžia, jog pirmasis techninis prižiūrėtojas, su kuriuo teko dirbti, netiko: „Tiesiog neradome bendros kalbos. Vėliau pasisamdėme kitą specialistą. Juokauju, kad toks Lietuvoje, matyt, yra tik vienas. Kai jis pradėjo dirbti, iškart pajutome, kokią didelę įtaką turi techninė priežiūra visiems atnaujinimo darbams. Su juo bendraujame iki šiol.“
Z. Remezienė pabrėžia, kad gyventojams ir jai pačiai prižiūrėti modernizacijos darbus labai padėjo ir valdyba, kurią sudarė dar 5 namo gyventojai: „Dėl modernizacijos tikrai neteko imti atostogų ar sekti kiekvieną statybininkų judesį. Be to, kas savaitę vykdavo gyventojų ir statybininkų pasitarimai, ir statybininkai žinojo – kaip bendrija nutars, taip ir turės būti. Jokių problemų šiuo klausimu neturėjome.“
