aA
Universitetai galimybę išvykti studijuoti svetur su „Erasmus“ programa pristato kaip privalumą bei galimybę įgyti unikalios patirties. Tai, kad patirtis unikali, liudija ir pagal šią programą studijavusių žmonių pasakojimai: vieni sako mokęsi, kaip niekada gyvenime, kiti, jų žodžiais tariant, šventė draugystę.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Vienas dažniausių mitų, kuris yra „prilipęs“ prie „Erasmus“ studijų apibūdinimo – iš svetur atvykę studentai nelabai ko išmoksta studijų prasme, bet susiranda draugų iš kitų šalių, gali pažinti svečią šalį ir jos kultūrą.

Studentų pasakojimai atspindi įvairią studijų užsienyje realybę.

„Kai pasirinkau, kur noriu važiuoti, iškart visi pradėjo juoktis, kad mokslininke aš netapsiu, - sako į Italiją pusmečiui išvykusi Aistė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). - Mokslo iš tiesų nebuvo daug, paskaitos turėjo vykti iš dalies angliškai, iš dalies itališkai, bet dažniausiai vyko tik itališkai. Mes su dėstytojais vertinome vienas kitą supratingai: jie nelabai mokėjo angliškai, aš – itališkai.“

Studentai papasakojo, ką iš tiesų veikia išvykę į užsienį: tai buvo visiškas kosmosas
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau pašnekovė sako, kad klausytis paskaitų, kai jų beveik nesupranti, buvo vieninteliu trūkumu.

„O visa kita buvo vienas džiaugsmas: karšta, saulė, daug veiklos gryname ore, naujų draugų, skanus maistas ir turiningas laisvalaikis, galima sakyti, šventėme draugystę, - ji sako parsivežusi tik geriausius prisiminimus. - Aišku, kai grįžau, sakiau, kad man labai patiko studijos užsienyje, taip ir yra, nes juk visą patirtį sudaro ir studijos, ir gyvenimas svetur, negali jų vertinti atskirai.“

Paklausta, ar rekomenduotų kitiems vykti studijuoti į Italiją su „Erasmus“ programa, mergina tikina, kad tikrai taip.

Kita pašnekovė sako įgijusi visiškai kitokios patirties, Diana (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) studijavo Danijoje.

„Mano studijos užsienyje buvo visiškas kosmosas, dar gyvenime nesu tiek mokiusis, - pradeda ji. - Buvau prisiklausiusi pasakojimų apie vakarėlius ir lengvą gyvenimą užsienyje, bet čia ne apie mane. Liūdniausia, kad kai grįžau, buvau labai nusivylusi studijomis Lietuvoje, supratau, kokios kokybiškos jos gali būti ir kad mes mokomės tikrai prasčiau.“

Studentai papasakojo, ką iš tiesų veikia išvykę į užsienį: tai buvo visiškas kosmosas
© Shutterstock nuotr.

Mergina dėsto, kad studijuodama Danijoje galėjo skaityti ne tik naujausius mokslinius straipsnius ir knygas, bet ir pajuto dėstytojų, kaip diskusijų ar komandinių darbų koordinatorių, veiklumą, įžvalgumą. Ji priduria, kad nors studijos vyko anglų kalba, o šią kalbą ji mokanti gerai, ne kartą teko pasėdėti su žodynu norint gerai pasiruošti.

„Matėsi, kad dėstytojas kreipia diskusijas paskaitoje profesionalumo, mokslinių įžvalgų kryptimi, kad mes ne šiaip pasikalbėtume, o prieitume bent kelias jo norimas pasakyti išvadas. Lietuvoje taip pat dalyvaudavau diskusinėse paskaitose, kai kurios jų buvo labai prastos, kaip susirašinėjimas supermamų forume“, - palygina ji.

Studentų atstovybės: mitų yra

Universitetų studentų atstovybės sutinka, kad „Erasmus“ studijų programa yra apipinta mitais.

„Didžioji dalis studentų yra girdėję daug mitų, pavyzdžiui, kad išvykus studijuoti su „Erasmus“ programa nereikia daug mokytis, nes ten vien vakarėliai arba, atvirkščiai, kad tenka labai daug mokytis, jei esi šalyje, kur kalbama ne anglų kalba“, - teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės ryšių su visuomene vadovė Viktorija Vasiljeva.

Ji sako mananti, kad kita šalis ir jos kultūra veikia visus, tik skirtingai.

„Taip, tai tikrai unikali patirtis ir ja reikia naudotis. Antra vertus, sutinku ir su tuo, kad studijos labai priklauso nuo šalies į kurią važiuojama ir nuo studijų programos: vieni išvažiuoja į Amsterdamą ir mokosi kiekvieną dieną, nes inžinerinė specialybė, kitiems užtenka poros kartų į savaitę“, - pastebi V. Vasiljeva.

Pašnekovė apgailestauja, kad pati nebuvo išvykusi studijuoti svetur, bet viliasi tai padaryti ateinančiais metais, o tuomet pavyzdžiais ji galės kalbėti iš savo patirties.

Studentai papasakojo, ką iš tiesų veikia išvykę į užsienį: tai buvo visiškas kosmosas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Tautvydas Šimanauskas pastebi, kad kai kurie studentai baiminasi dėl studijų pagal „Erasmus“ programą.

„Mitų nėra labai daug, pagrindiniai iš jų: baimė, kad grįžus po mainų programos studentai turi akademinių skolų, kartais atsiranda baimė dėl užsienio kalbos barjero, baimė ilgam laikui palikti draugus ir artimuosius, suabejojama studijų kokybe kitos šalies universitete“, - vardija jis.

Visgi T. Šimanauskas pripažįsta, kad skirtumų tarp skirtingų pasaulio šalių aukštojo mokslo sistemų yra.

„Tačiau negalime teigti, kad studentų studijų krūvis pasirinktame užsienio universitete priklauso tik nuo to, kokiame Europos regione, Šiaurės ar Pietų, jis yra. Mano kursiokas buvo išvykęs į Maltos universitetą ir atsiliepimai apie studijų kokybę yra geri, dėstytojai ir paskaitų turinys atitiko poreikius, o ir savarankiško darbo krūvis buvo nemažas, - sakė jis. - Manau, viskas priklauso nuo studento, keliaujančio į užsienio šalį, požiūrio. Vieni studentai vyksta pasisemti kuo įmanoma daugiau žinių, kiti prioritetą teikia šalies kultūros pažinimui, linksmam laikui ir naujų kontaktų užmezgimui. Idealiausias variantas, kai pavyksta abu dalykus suderinti.“

Kartu T. Šimanauskas primena, kad gandai, mitai formuojasi apie visus dalykus, apie kuriuos trūksta informacijos, todėl siūlo norintiems išvykti pasikalbėti ne su vienu svetur studijavusiu studentu, išgirsti apie įvairias patirtis.

Studentai papasakojo, ką iš tiesų veikia išvykę į užsienį: tai buvo visiškas kosmosas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Egidijus Kinderis sutinka, kad apie „Erasmus“ studijas yra susidarę įvairių mitų, tačiau patirtys svetur priklauso ir nuo išvykstančio žmogaus požiūrio.

„Studentų patirtys ir studijos užsienyje visiškai priklauso nuo jų pačių, - sakė jis. - Dėl to, kad studentų patirtys yra skirtingos, jie skirtingai vertina patirtis ir kuria mitus.“

Naudinga ne tik studentams

Studentų atstovybių vadovai mano, kad išvykti mokytis svetur yra naudinga ne tik studentams, bet ir dėstytojams.

„Tai yra galimybė studentams pasisemti specialistų, kurių Lietuvoje trūksta arba nėra, patirčių. Taip pat ir galimybė dėstytojams iš Lietuvos pasimokyti kitokių dėstymo, mokslo metodų. Išvykstantys dėstytojai gali pasisemti kitokių pedagoginių, bendrųjų, specialiųjų kompetencijų, gali būti skatinamas bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų“, - vardija E. Kinderis.

T. Šimanauskas sako, kad dėstytojai su kritišku mąstymu, naujomis, europietiškomis idėjomis yra neatsiejama aukštojo mokslo sistemos dalis.

„Tarptautinės stažuotės, mokslinės konferencijos turėtų būti kiekvienos aukštosios mokyklos dėstytojų prioritetas. Universitetas turėtų sudaryti sąlygas išsiųsti į tokius renginius kuo daugiau savo dėstytojų. Nei vienam studentui nebus įdomus dėstytojas, gyvenantis savo mažame specializacijos pasaulyje“, - mano jis.

Pašnekovas sako, kad studentams įdomu dalyvauti ir iš svetur atvykusių dėstytojų paskaitose.

„Džiugina kviestinių dėstytojų sprendimai, kaip bendrauti su studentais ir kaip valdyti auditoriją. Kalbant apie tokių dėstytojų suteikiamas žinias, dažnai sukuriamos probleminės užduotys, kuomet dirbdami komandoje ieškome racionalių problemų sprendimų būdų“, - iliustruoja jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prakalbino žmones apie seksą sovietmečiu: tai buvo labiau panašu į pilietinį karą nei į revoliuciją (137)

Seksas, malonumas, meilė ir šeima – požiūrio į šiuos dalykus raidą sovietmečiu ėmėsi tirti...

Skraidančių automobilių eros besitikintys kūrėjai žvalgosi į Lietuvą (25)

Skraidančių automobilių era turėtų prasidėti per artimiausius penkerius metus – to tikisi bent...

Medeina Čijauskaitė. Esame auklėjamos būti neįgaliomis princesėmis (211)

Man be proto gaila neišnaudoto moterų potencialo. Man gaila kiekvienos, kuri žiojėjančią...

Lietuvio gyvenimas primena pasakojimą apie Odisėją: į jūrą išplaukė trims mėnesiams, o grįžo po metų – neatpažino net sūnus (71)

Kone dešimtmetis praleistas jūroje gaudant vėją, trijų mėnesių plaukimas virtęs metus trukusia...

Populiariausia pasaulyje operacinė sistema tuoj neatpažįstamai pasikeis (17)

Populiariausia pasaulyje mobiliųjų įrenginių operacinė sistema „Android“ jau greitai taps...

Kaip suprasti šiuolaikinį meną? Iš MO muziejaus atidarymo (11)

Suprasti šiuolaikinį meną – nelengva užduotis net profesionalams, net nekalbant apie tuos, kurie...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Krizė atrieda atidunda (4)

Negalima taip rašyti, todėl parašysiu. Nes politikai mus ir vėl, kaip 2008-aisiais, bandys palikti...

Naujas Kremliaus statytinis Europos pašonėje kėsinasi įsiūbuoti konfliktą Balkanuose kyla grėsmė visam regionui (388)

Bosnijos prezidiumo narys pasisakė už nepriklausomą Serbų respubliką. Ar V. Putinas išpildys...

Prezidentiniuose reitinguose – neįtikėtini pokyčiai: atsiskleidė Šimonytės fenomenas (2571)

Gyventojams vardinant pretendentus į prezidentus, populiariausiųjų trejetukas keičiasi – į...

Andriaus Šedžiaus teisininkė atvertė visas kortas: kas iš tiesų stabdo skandalingas garsiosios poros skyrybas? (127)

Šiuo metu besiskiriantis verslininkas ir politikas Andrius Šedžius parengiamuosiuose...