Tai esą rodo ir užfiksuotas didesnis vandens žalų butuose skaičius, ir vidutinis vandens užliejimo nuostolis.
„Jeigu lygintume žalą būstui, padarytą įvykus apliejimui vandeniu, per pirmus 6 šių metų mėnesius ir lygiai tą patį laikotarpį pernai, tai stebime išaugimą, kuris siekia apie 10 proc. Toks išaugimas yra dėl padidėjusių vidutinių žalų, kurios jau pasiekė 500 eurų. Šiemet klientams bendrai jau atlyginome žalas už 1,3 mln eurų“, – sako A. Gimbickas.
Iš viso per 2018 metus butuose dėl vandens užliejimų, kaip sako A. Gimbickas, buvo padaryta nuostolių už beveik 2,5 mln. eurų, o vidutinis vandens užliejimo nuostolis pernai buvo apie 450 eurų.
Julius Žilinskas, „Mano būsto priežiūros“ inžinerinių sprendimų tarnybos vadovas sako, kad visai nesvarbu, ar gyvenate senos statybos ar naujame name, jei neprižiūrite savo būsto, vandens užliejimas galimas visur.
Anot specialisto, pati dažniausia užliejimų priežastis – po ilgo naudojimo sutrūkusios vandens maišytuvo pajungimo žarnelės. Todėl tokias gumines žarneles, tarnybos vadovas rekomenduoja keisti į naujus metalinius chromuotus varinius vamzdelius.
„Viena skaudžiausių priežasčių – lanksčiosios žarnelės po plautuvėmis, t.y. maišytuvų pajungimai. Toms žarnelėms trūkus, kol atvažiuos avarinė (priklausomai nuo tarnybos užimtumo užtrunka apie 1 – 2 valandas) gali būti apliejami butai nuo devinto iki pirmo aukšto. Atvažiavus jau matomos ypatingai skaudžios pasekmės.
Antroje vietoje – ir vamzdynų, ir šildymo prietaisų ventilių trūkimai. Būna trūksta pats ventilis būtent jo uždaromoji armatūra. Jam trūkus vėlgi visas vanduo veržiasi, bėga per visus aukštus“, – apie dažniausias priežastis pasakoja J. Žilinskas.
Specialistas siūlo ventilius periodiškai patikrinti: ar jie užsidaro, ar iš čiaupų bėga vanduo, ar ne. Taip pat per sujungimų vietas jie kartais pradeda leisti vandenį. Taip atsitikus juos reikėtų nedelsiant pakeisti. Jeigu vertikalioje padėtyje uždarius ventilį iš čiaupo bėga vanduo, jį taip pat reikėtų suskubti pakeisti, nes jam trūkus – greičiau lokalizuosite avariją.
Dar vienas dažnas vandentiekio avarijos šaltinis, pridarantis nuostolių daugiabučių namų gyventojams bei jų kaimynams – tai šildymo prietaisai: radiatoriai ir ranksluosčių džiovintuvai bei jų jungtys. Taip pat trūkę vandentiekio arba kanalizacijos vamzdžiai, be priežiūros paliktų indaplovių, skalbimo mašinų gedimai.
„Kalbant apie vamzdžius, tai jie dažniausiai būna pažeisti korozės. Jau būna ir iš anksčiau žinoma, kad kaimynai yra turėję tokių pasekmių, bet žmonės to reikalo nesprendžia ir vėlgi – sulaukiame avarijos, kurios pasekmės būna aplieti butai, sugadintas turtas ir, žinoma, žmonių laikas, ką taip pat reikėtų įvertinti“, – įspėja pašnekovas.
Jei vamzdynas periodiškai yra tikrinamas, vizualiai apžiūrimas ir laiku pastebimi defektai yra šalinami – problemų galima išvengti, sako inžinerinių sprendimų tarnybos vadovas.
Per užliejimus dažnai nukenčia lubos ir sienų apdaila, apgadinama grindų danga, baldai ir paveikslai. Specialistai teigia, kad iš kaimynų buto prasiskverbęs vanduo palieka pėdsaką ir po užliejimo yra būtinas bent jau kosmetinis remontas. Ypač pavojingas yra karšto vandens išsiliejimas, nes po jo, be įprasto nuostolio dažniausiai atsiranda ir kenksmingas žmonių sveikatai pelėsis, kurį panaikinti labai sudėtinga ir brangu.
Dar daugiau finansinės žalos gali pridaryti nuotekų išsiliejimas, kuomet užsikimšus kanalizacijai, užliejami žemiau esantys butai. Tokiais atvejais nepakanka išvalyti ar išdžiovinti patalpų ir reikia viską keisti.
„Pagal „Lietuvos draudimo“ statistiką, didžiausia praėjusių metu žala buvo įvertinta 15 tūkst. eurų. Nors ir keista, bet nelaimės priežastis – trūkusi tualeto žarnelė. Atrodo, kaip gali toks paprastas dalykas tiek žalos padaryti. Šis atvejis nutiko daugiabutyje esančiame bute per du aukštus. Tualetas buvo pačiame viršuje, o tuo metu, kai trūko žarnelė, namuose nieko nebuvo. Gyventojai sugrįžo tik po ilgesnio laiko tarpo, kai vanduo jau buvo spėjęs išsilieti per abu buto aukštus. Tai buvo ir lubos, ir baldai, sienos, grindys ir net buitinė technika, elektros instaliacija“, – prsimena A. Gimbickas.