Pasiskaitę laikraščių, televizorių pažiūrėję...
„Pačioje pradžioje baimių dėl renovacijos buvo visokių. Namo gyventojai, pirmą kartą išgirdę, griebėsi už galvos: „Jėzau Marija, namas supelys!“ – šypsodamasis atsimena renovuoto daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Feliksas Degutis.
„Pas mus name gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, jie buvo labai skeptiški. „Ar dar gyvi būsime, ar bespėsime išvysti tuos rezultatus?“ – klausė. Ir nieko – visi gyvi, rezultatus pamatė ir mėgaujasi daug geresne gyvenimo kokybe. Visus įtikino du argumentai – jokių butų užstatyti nereikia, o už renovaciją galima išsimokėti kad ir per 20 metų", - pasakojo pašnekovas.
Šiandien renovuoto daugiabučio gyventojai džiaugėsi ne tik gražesniu ir saugesniu būstu, bet ir 45 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Kaip keičiasi mokesčiai už šildymą, akylai seka pats ponas Feliksas – kiekvieną mėnesį iškabina palyginimą su praėjusiais metais. Žymiai sąskaitos pradėjo mažėti vos aprengus namą „kailiuku“ – apšiltinus žiemos pradžioje. „Jau tuomet sąskaitos sumažėjo 20–25 proc.“, – apie renovacijos pradžią pasakoja F. Degutis.
„Blogieji pavyzdžiai, kuriuos taip pamėgo šalies žiniasklaida, kerta žmonėms per ūpą renovuotis. Po to jie bijo: „Matei, per televizorių rodė, kaip blogai padarė? O laikraštyje skaitei?“. Nesėkmės plačiai nušviečiamos, eskaluojamos, vis rodoma, kas kam nepavyko. Nors realybėje tų, kuriems pavyko sėkmingai renovuotis, – šimtą kartų daugiau. O kodėl niekas nepasakoja apie tuos, kurie viską gerai padarė?“, – retoriškai klausia Vygantas Kamarauskas, bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas namų renovacijai.
Kaip pasiklosi, taip išmiegosi
Namo bendrijos pirmininkas neslepia – pasiekti vieningo sutarimo dėl renovacijos 24 butų name prireikė net pusės metų. Argumentuotai įrodinėti, pasakoti apie renovacijos naudą, skaičiuoti, kiek kainuos, reikėjo bene kiekvienam gyventojui. „Nuo ko gi prasidėjo – mūsų namas nėra labai senas, maždaug 1978 metų statybos. Bet beveik pusė geltonų plytų buvo aptrupėjusios, siaubingai atrodė, visas namas skylėtas. Ir šalta.
Bet į pirmą gyventojų susirinkimą dėl renovacijos visi atėjo nusiteikę atsargiai. Taip praeina antras, trečias susitikimas. Tada po truputį pradeda aiškėti vizija – visi mūsų namo gyventojai aiškiai nutaria, kaip atrodys namas. Net spalvas rinkomės visi kartu – penkiese su kitais gyventojų atstovais nuvažiavome ir išsirinkome. Viskas demokratiškai. Kai renovacija buvo baigta, pastabų turėjo tik vienas žmogus. Visi kiti jokių pretenzijų neturėjo – tik džiaugėsi, kad ryžosi žengti šitą žingsnį“, – pasakoja F. Degutis.
Renovacijos administratorius V. Kamarauskas pabrėžia, kad geri renovacijos rezultatai neatsiranda iš niekur – kokybe reikia rūpintis iš pat pradžių ruošiant dokumentus, pagal kuriuos rengiami konkursai rangovams. „Taip pat labai svarbu, kad būtų tinkamai paruošti reikalavimai techniniams prižiūrėtojams. Jie atstovauja užsakovams, yra mūsų akys, ausys, rankos. Todėl reikia, kad renovaciją prižiūrėtų ne koks nors studentas, o kvalifikuotas specialistas su patirtimi, jau įgyvendinęs tam tikro biudžeto projektus. Reikia dokumentus atitinkamai paruošti, kad gautum gerą specialistą. Žodžiu, kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, – teigia administratorius.
101 darbų prižiūrėtojas
Vos pastačius pastolius, prasidėjo pirmieji darbai. F. Degutis tikina, kad statybininkai visą laiką buvo labai geranoriški ir jokių konfliktų su jais nebuvo. Vis dėlto jis akcentuoja – atsakomybę už statybininkų darbo priežiūrą turi jausti visi namo gyventojai. Tai būtina kokybiškos renovacijos sąlyga. „Nereikia tikėtis, kad kas nors kitas tau padarys kaip reikia. Būtina ir pačiam pasižiūrėti, jaustis šeimininku. Kiti sako: nėra laiko, nepastebime nieko, iš kur žinosime? O aš sakau, kad ir po darbo kasdien apėjus namą iškart aišku, kas padaryta ir kaip padaryta, tereikia norėti“, – tvirtai dėsto namo pirmininkas.
V. Kamarauskas juokdamasis pastebi, kad jei name apie 50 butų, nuo pat pirmos dienos statybininkai gauna maždaug 100 darbų prižiūrėtojų. „Ir mes dar vieną pasamdome – techninį prižiūrėtoją. Visi kontroliuoja“, – linksmai sako jis, bet vėliau pripažįsta – renovuojant kitus daugiabučius Šilutėje pasitaikydavo ir broko. Tuomet labai pagelbėdavo būtent gyventojų pastabumas.
„Vos pamatę, gyventojai nufotografuoja, kad ir su telefonu, arba kitaip mane informuoja. Jie klausia, ar čia taip turi būti? Aš pasižiūriu. Jei matau, kad yra ne taip, kaip turi būti, iškart skambinu renovacijos darbų vadovui, sakau – stabdykite darbus, atlekiu. Per statybininkų skubėjimą gali tikrai pasitaikyti klaidų, bet situacija yra suvaldoma, jei visi nuo pat pradžių supranta, kad tai yra gyventojų turtas, pinigai, ir visada viską reikia daryti kokybiškai“, – pasakoja renovacijos administratorius.
Jis sako, kad stebi kiekvieną atnaujinimo darbų etapą ir neleidžia pradėti naujo, neįsitikinęs, kad viskas paruošta pagal reikalavimus – tai dar viena sėkmingos renovacijos sudedamoji dalis.
