aA
„Kariuomene susirūpino visi – ir močiutės kaime, ir profesoriai Vilniuje – po Krymo ir Donbaso, kai pamatė, ką reiškia jos neturėti. Reikia suvokti, kad ir universitetai Lietuvoje yra tokia pati, jei ne rimtesnė problema. Seimo mokslo cenzas vis krenta, o viešojoje erdvėje trūksta žmonių, kurie galėtų artikuliuoti problemas, ištiestų tiltą tarp žinančių ir nežinančių“, – pirmoje VDU ciklo apie ateities universitetą diskusijoje akcentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Rimvydas Valatka.
Regimantas Urbanas dalijosi patirtimi su KTU studentais
Studentai
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Apskrito stalo diskusijų ciklas „Ateities universitetas: kokio (ne)reikia universiteto Lietuvai?“ yra VDU iniciatyva, siekianti atkreipti akademinio ir verslo sektoriaus, sprendimų priėmėjų dėmesį į susiklosčiusią aukštojo mokslo situaciją Lietuvoje ir identifikuoti problemas bei surasti efektyvius sprendimus universitetinio sektoriaus padėčiai gerinti.

Švietimo situaciją galima palyginti su kariuomenės – į pastarąją, kaip ir aukštąjį mokslą, ilgus metus nebuvo investuojama, žiūrėta kaip į naštą tol, kol nebuvo pajausta išorinė grėsmė.

Šiandien Lietuva yra tarp 10 NATO valstybių, kurios krašto apsaugai skiria didžiausią finansavimą. Analogiškos reakcijos jau seniai reikia ir švietimui, kuris ne tik dėl blogėjančios demografijos būklės, bet ir vis mažėjančio finansavimo atsidūrė grėsmingoje padėtyje. Daugelio JAV universitetų biudžetas yra didesnis nei tam tikrų valstybių. (Pavyzdžiui, Harvardo universiteto (JAV) turtas – 44,6 milijardai, o metinis biudžetas – 4,5 milijardai JAV dolerių).

Nereikia stebėtis, kad jie ir užima geriausias pozicijas universitetų reitinguose. Negalime tikėtis patekti nei į 200-tuką, nei į 500-tuką geriausių pasaulio universitetų, kol švietimui nebus padidintas finansavimas. Ir tai ne akademinės klasės užgaida, o valstybės išlikimui svarbus kriterijus.

Rimvydas Valatka
Rimvydas Valatka
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Pirmajame įžanginiame pokalbyje apie ateities universitetą kartu su doc. R. Valatka dalyvavo žurnalistė, buvusi LR Prezidentės vyriausioji patarėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė, filosofas, pirmosios Lietuvos pagal individualių studijų ir kuratorysės modelį sukurtos „VDU Academia Cum Laude“ vadovas profesorius Leonidas Donskis, istorikas, politologas ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.

Pokalbio pradžioje filosofas L. Donskis pasidalino pastebėjimu, jog pirmiausia ateities universitetas turi būti kūrybingas ir novatoriškas, nesivadovauti pasenusiu Humboldto universiteto švietimo modeliu ir neapsiriboti vien žinių suteikimu.

„Universitetas turėtų išsaugoti dalykus, be kurių žmonija neįmanoma: istoriją, jautrumą praeičiai, susivokimą esminėse Europos istorijos dimensijose. Tačiau tuo pat metu jis turėtų būti moderniojo jautrumo laboratorija, leidžianti susivokti pasaulyje šiandien. Reikia sutaikyti kanoną, Lietuvos kultūros tradiciją ir hipermodernybę. O pirmiausia reikia klausti – ką kuria universitetas? Ar jo dėka žmonija bus geresnė?“, – ateities aukštosios mokyklos gaires komentavo filosofas.

Jo teigimu, į aukštąjį mokslą šiandien turėtume žiūrėti kaip į krašto apsaugą – politikai privalo rasti bendrą susitarimą, strategiją, dėl kurios sutiktų visi, antraip švietimas ir toliau kentės. „Jei Lietuva neturės bent dviejų ar trijų aukščiausio lygio universitetų, rizikuojame tapti nekonkurencinga šalimi intelektualinėje terpėje, neperspektyvia šalimi Europoje“, – tikino „VDU Academia Cum Laude vadovas Leonidas Donskis.

Leonidas Donskis
Leonidas Donskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Švietimo sistemos ydas bei susitarimo stoką akcentavo ir Rimvydas Valatka – pasak jo, aukštųjų mokyklų pasidarė per daug, todėl kolegijas kuo greičiau reikėtų perkvalifikuoti į specialiąsias vidurines mokyklas, taip pat išsikreipė studijų krepšelių sistema, o universitetai nebeugdo mąstymo ir virsta profesinėmis mokyklomis. Žurnalisto nuomone, reikėtų rengti ne tik ateities specialistus, bet ir universalius mąstytojus, intelektualus, kurie padėtų valstybei įžvelgti tinkamiausią kelią ateičiai ir neapsiribotų siauromis specifinėmis žiniomis.

„Verslas daro įtaką valdžiai, kad gautų pigių inžinierių, sutaupytų ir turėtų didesnį pelną. Bet kas iš to, jei tu filologinio mąstymo žmogų padarysi IT specialistu? Amerikos lietuvis Liūtas Mockūnas buvo laimingiausias tada, kai metė inžineriją ir atsidėjo laikraščio redagavimui, buvo puikus literatūros kritikas, nors ir nebaigęs tos specialybės. Šiandien „Vyturio“ gimnazistei pasakiau, kad jai gali tekti tris ar keturis kartus keisti profesiją“, – lankstumo privalumus tiek anuomet, tiek dabartinėje darbo rinkoje akcentavo Viešosios komunikacijos katedros docentas.

Švietimo strategija negali pataikauti tik verslui ar kitiems interesams, o turi atitikti ir valstybės poreikius. Į taisytinus dalykus aukštojo mokslo sistemoje dar prieš dvidešimt metų dėmesį atkreipė užsienio ekspertai. „Jau pirmajame atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetyje norvegai pasakė, kad turime per daug universitetų, juos reikėtų tikslingai integruoti. Vėliau vėl gavome užsienio ekspertų įžvalgas, kuriose buvo teigiama, kad turime iš pagrindų keisti aukštojo mokslo modelį, ieškoti priimtino Lietuvai. Tai buvo laikas daryti būtinus sprendimus, tačiau valdžios žmonės neatsižvelgė į visa tai“, – prisiminė profesorė Audronė Nugaraitė.

Audronė Nugaraitė
Audronė Nugaraitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak A. Nugaraitės, nepagrįstai išaugęs aukštųjų mokyklų skaičius tik patvirtina, kad Lietuva iki šiol neturi nei strateginių dokumentų, kurie parodytų, ką reikia daryti, nei taktikos, kurią atsižvelgiant į pokyčius ar pastebėtus trūkumus galima būtų koreguoti.

„Dažnas valdžios atsakymas į pasiūlymus dėl vienos ar kitos srities, aukštojo mokslo pertvarkos buvo „Dabar rinkimai, negalime“. Lietuvoje nuolat vyksta rinkimai, todėl suinteresuotosios pusės turi kuo greičiau sėsti prie bendro stalo ne tik diskutuoti, bet ir siekti konkretaus rezultato. Žinoma, prieš tai sutardamos ir žinodamos, kokio jo nori. Asmeniniai interesai turi nustoti vyrauti, nes jie dažniausiai pasisuka ne ten, kur strategiškai būtų naudinga ir tikslinga Lietuvai“, – teigė komunikacijos tyrėja A. Nugaraitė.

Šalies politikų klaidas švietimo klausimu sukritikavo ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis. „Nuo 2000 m. reguliariai mažinant investicijas į švietimą santykyje su BVP neatėjo 4,5 milijardo eurų, padaryta daug visiškai nelogiškų politinių sprendimų, pavyzdžiui, dėl slėnių steigimo, kur akivaizdus verslo interesas – turime Gariūnus viename pastate. Jei turime tokio lygio verslo integraciją, tokį rezultatą ir gauname“, – pastebėjo Š. Liekis.

„Lūkesčiai yra labai aukšti, o finansavimas yra žemiausias Europoje. Pagal finansavimą turėtume būti vieni paskutinių tarp 6 tūkstančių aukštojo mokslo institucijų visoje Europoje. Tačiau šiuo metu reitinguose esame tarp 600 ir 700 vietos. Kieno sąskaita? Žmonių papildomo darbo, inovatyvumo, jų pastangų, o dar sako, kad išsilavinusių piliečių – per daug, nežiūrint to, kad Lietuvoje žmonių su daktaro laipsniu skaičius yra vienas mažiausių Europoje. Aš vienareikšmiškai matau, kad į švietimą žiūrima kaip į išlaidas, o ne investicijas“, – apibendrino politologas.

Šarūnas Liekis
Šarūnas Liekis
© DELFI / Tomas Vinickas

Nepaisant to, kas yra valdžioje, konservatoriai ar socialdemokratai, turime išmokti siekti konsensuso ir kuo greičiau parengti aukštojo mokslo strategiją, su kuria sutiktų dauguma. Turime atsakyti į daugelį klausimų: kas yra kokybiškas aukštasis mokslas, kas jį finansuoja, kaip mokslo ir studijų procesuose integruojamos skaitmeninės technologijos, industrijos ir kaip reaguosime į vis augantį globalų mobilumą. Kitu atveju, prieš didžiausią mūsų konkurentą Google artimiausius 10 metų neatsilaikysime.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

25 kilogramų atsikratęs Kauno medikas merginai padovanojo nepaprastą meilės dovaną - pavydėtų kiekviena (14)

Koks pats romantiškiausias dalykas, kurio gali tikėtis mergina? Vienai romantiškai atrodo...

Perspėja dėl Putino bendražygio Prigožino lėktuvo: Lietuva taptų fronto linija (234)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ( NSGK ) planuoja kreiptis į Užsienio reikalų...

Maskoliūno debiutas ir D-Mo sugrįžimas: Belgija – Lietuva (6)

2021-ųjų Europos krepšinio čempionato atrankos varžybas penktadienio vakarą pradeda Lietuvos...

Netikėtumas Lietuvos lengvosios atletikos čempionate – Palšytė prarado titulą (28)

Klaipėdoje prasidėjusiame Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate užfiksuotas...

ES vadovams nepavyko susitarti dėl biudžeto, Nausėda sprendimo tikisi per mėnesį (33)

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto...

Šokiruojantys patyčias kenčiančio berniuko žodžiai sujaudino pasaulį: vaiko ašaros sulaukė garsenybių paramos (76)

Devynmetis berniukas iš Australijos , kuriam dėl mažo ūgio mokykloje tenka kęsti patyčias ,...

Valerijus Katkauskas

Netarnavęs – ne vyras. Apie nesavanaudišką meilę savo antrai pusei (5)

Pasakysiu šviesiai tiesiai – vyras, kuris netarnavo kariuomenėje yra nepilnavertis. Jis nemoka...

Jurijus Smoriginas kirto iš peties: netiki #metoo istorijomis ir kritikuoja „The Roop“ (262)

Choreografas Jurijus Smoriginas tvirtina, kad jo komentarai nėra tokie jau kandūs. Esą kalti...

Po renovacijos gyventojai neranda ramybės: pigiausios medžiagos – dar ne blogiausia (134)

Panevėžio rajone, Liūdynėje esančio daugiabučio gyventojai turėtų džiaugtis po renovacijos...

Ekspertė sukritikavo siūlymą apsodinti Lietuvą kanapėmis kovojant su klimato kaita (8)

Pluoštinės kanapės gali būti viena priemonių kovoje su klimato kaita, sako „Delfi“...

|Maža didelių žinių kaina