Tokius žmones dažniausiai ir apiplešia. Jeigu žmogus yra labai dėmesingas, jis aiškiai mato situaciją ir aplinką, jis yra čia ir dabar, tai jį sunkiau apiplėšti. Nes jis tarsi pasiruošęs“,- sako psichoterapeutas Olegas Lapinas.
Gydytojas pataria labai atkreipti dėmesį į žmonių rankas. „Nereikia stebėti žmonių veidų, nes veidais mūsų niekas nepuola, nekandžioja ir neryja. Užpuola tiktai rankomis, o mes dažniausiai žiūrime į veidus iš įpročio. Pasiruošę savigynai žmonės visuomet žiūri į rankas. Net jeigu tos rankos ne priešais stovinčio, o šalia esančio žmogaus“.
Tačiau pastebėti piktus kėslus turintį žmogų - dar ne viskas. Turbūt ne vienam užpultam plėšiko teko patirti, kad lemiamu momentu kūną tarsi suparalyžiuoja ir nepavyksta nei bėgti, nei rėkti. O.Lapino teigimu, tai yra žmogaus reakcija į stresą, kuomet kūną sutraukia baimės spazmai.
„Tai yra nesąmoninga automatinė reakcija, būdinga didžiajai daliai žmonių. Tai vadinama vabalo reakcija, kuris sučiuptas sustingsta ir apsimeta negyvu. Mažesnė dalis žmonių streso metu reaguoja vadinama judesių audra – jie pradeda nesuvaldomai judėti, judesių pasidaro labai daug. O didesnė dalis žmonių pakliūna į baimės spazmus. Iš tiesų ta emocija mus automatiškai suspazmuoja. Todėl vienas iš plėšiko tikslų – padaryti ką nors netikėtai. Arba dar prieš tai šiek tiek išgąsdinti“,- aiškina psichoterapeutas.
Tačiau baimės mažėja, jeigu tam dalykui ruošiesi. Yra savigynos kursai arba išgyvenimo kursai, kuriuos veda imtynių, savigynos, saugos tarnybų arba policijos pareigūnai. Jie papasakoja, kaip elgtis pamačius potencialų užpuoliką, kas vyksta su mūsų kūnu ir ką galima daryti, kada jau užpuolimas vyksta, kokiais keliais geriausia apeiti įtartiną kompaniją.
„Yra labai daug visokių smulkių patarimų, pavyzdžiui, niekada nepraeiti tarp dviejų stovinčių jaunuolių gatvėje, visada juos apeiti iš kitos pusės. Arba išdirbti tam tikrą refleksą – rėkti (čia dažniau moterims) arba smogti (vyrams) ir bėgti. Tai nėra labai sudėtingi dalykai. Netgi sambo atskyrininkai užpulti nenaudoja sudėtingų metimų arba rankų užlaužimų. Dažniausiai jie arba smogia, arba spiria ir pabėga“,- sako O.Lapinas.
„Mano žmona, užpulta prie namų, smogė su kumščiu tiesiai į veidą. Ir tas vaikinas pabėgo. O giminaitis, praktikavęs sambo, spyrė užpuolikui į tarpukojį. Arba kitą kartą suriko netikėtai tiesiai į akis: „Tai užpuolimas“. Ir plėšikas dingo“,- patirtimi dalijasi psichoterapeutas.
Kadangi dažniausiai užpuolimų aukomis tampa moterys, psichoterapeuto O.Lapino teigimu, joms labai naudinga išvystyti savyje jėgos jausmą ir pasitikėjimą savimi. Tuomet užpuolimo metu nesukausto baimės spazmai, psichika veikia labiau sąmoningai, nes tai, kad kažkas palietė, pastūmė, moteriai jau nebėra netikėtumas – su tuo ji dažnai susidurdavo treniruotėse ir išmoko atitinkamai automatiškai į tai reaguoti.
Netgi su visiems prieinama savigynos priemone – dujų balionėliu – patariama naudotis tik pasitreniravus. „Užpuolimo metu, jeigu jūs esate apimta baimės, jūsų rankos dreba, balionėlis dreba, dar nežinote, kurioje vietoje reikia spausti. Reikia žinoti, kaip juo naudotis. Ir būti pabandžius ne vieną kartą, nes galite papurkšti ne į tą pusę ar į save pačią. Galite tik suerzinti užpuoliką, kas bus dar blogiau“,- sako O.Lapinas.
Gydytojas taip pat pataria būti atsargiems ir niekada nešokti prieš rimtą ginklą: nebandyti atimti ar išmušti peilio, nors filmuose dažnai tenka matyti šiuos triukus. Jeigu yra rimtas ginklas, jam reikia paklusti. „Labai retai kada užpuolikas ketina pjauti. O jeigu jau pjauna, tai tu nespėji sureaguoti. Nes rimti užpuolimai, kada tave bando atjungti ar sužaloti, padaromi taip, kad tu nespėji sureaguoti. Pavyzdžiui, užpuolimai smūgiuojant į galvą yra daromi iš nugaros. Jam tu negali pasiruošti. Jeigu gavai smūgį, tai tiesiog jį gavai. O jeigu prieš tave yra ginklas, reiškia, jis yra ne žalai, o tik pagrasinimui. Jam geriausia paklusti. Nereikia kovoti su peiliu, nes būsi labai lengvai supjaustytas“.
Jeigu nėra jokio ginklo, o žmogus beginklis (tokia situacija gali būti, kai tave beviltiškai, net neturint pinigų, bando užpulti narkomanas, pagyvenęs ar išgėręs žmogus, kuris iš tikrųjų agresyviai nusiteikęs prieš tave), tik tada suveikia kažkokie triukai: smūgiai į tarpukojį arba, kaip moko savigynos kursuose moterims, panaudoti skėtį arba kietą piniginę, arba dėkliuką nuo akinių. Anot O.Lapino, visa tai naudojama tik tada, kai įvertinama, jog užpuolikas yra beginklis. Tada jam smogiama. Yra labai skausmingų taškų – tarpukojyje, gerklėje, nosyje, akyse – žmogus neatlaiko, jeigu jam staiga suduoda į tuos taškus ir jau nieko negali padaryt. Bet tada jau reikia bėgti, nes jam skauda ir jis yra gerokai įsiutęs.
Pavienį plėšiką gatvėje, O.Lapino teigimu, nesunku atpažinti. Dažnai yra jauni, 16-26 metų jaunuoliai. Dažniausiai jie veikia po vieną su ketinimu nuplėšti kokiai nors moteriai nuo peties rankinę ar atimti iš vaiko mobilų telefoną. Jeigu jūs einate kokia nors tamsia gatve ir matote stovintį prie sienos ir kažko lūkuriuojantį arba einantį jums iš paskos jaunuolį, intuicija jums pasakys, kad jis pavojingas. Tik nepraraskite budrumo.
