Bene žinomiausias PDT produktas – itin išpopuliarėjusi kriptovaliuta bitkoinai, tačiau tai tik viena iš daugelio šios technologijos taikymo sričių.
PDT turėtų stipriai paveikti teisės ir valstybės institucijų darbą, pokyčius ji atneš ir į energetiką, mažmeninę prekybą, sveikatos apsaugą, draudimą, švietimą ir kitur.
PDT – finansų sektoriaus gigantų akiratyje
„Mes savo darbus sutelkėme ties sprendimais, kuriuos PDT gali pasiūlyti finansų sektoriui. Jau 4 metus intensyviai dirbame su šiomis technologijomis ir jau esame pristatę sprendimus, susijusius su saugumo pažymų išdavimu, balsavimu internetu, lėšų pervedimais“, – sako globalios programinės įrangos plėtros vadovas „Nasdaq“ Alexas Zinderis.
„Nasdaq" yra antra pagal dydį pasaulyje vertybinių popierių birža, rašoma pranešime spaudai.
„Iš esmės paskirstytųjų duomenų technologijos sudaro galimybes efektyviai ir saugiai keistis vertėmis be tarpininkų. Tai reiškia, kad vertės gali cirkuliuoti be antstolių, bankų ar kitų prižiūrinčių institucijų, kurių darbas – sandorių sudarymo, registravimo ir vykdymo patvirtinimas. Šią funkciją atlieka pačios PDT“, – pasakoja A. Zinder.
Anot jo, pokyčiai, kuriuos PDT atneša į finansines institucijas, yra labai dideli, mat šios technologijos įgalina visiškai naujus verčių cirkuliavimo būdus.
Pakeis visą socialinę sanklodą
Į PDT atveriamas galimybes bei nešamus pokyčius reaguojama ir Europos Sąjungos (ES) institucijose.
„Dar nėra aišku, kokį poveikį gali turėti naujosios finansinės technologijos – reguliuojančios institucijos į jas žvelgia ir su atsarga, ir kaip į alternatyvą. Nes pagrindinis iššūkis lieka tas pats – didžiųjų finansinių institucijų atnešami iškraipymai. Jos „per didelės, kad žlugtų“, tačiau jų neatsakingo veikimo sukeltus padarinius tenka dengti mokesčių mokėtojų lėšomis. Todėl startuolių siūlomos idėjos gali mums atnešti alternatyvą bankų monopoliui. Atviros bankininkystės idėja sulaukia vis daugiau piliečių palaikymo ir pasitikėjimo“, – tvirtina Europos Parlamento Mokslinių technologijų vertinimo tarnybos vadovė Eva Kaili.
Jos teigimu, svarbu išsiaiškinti, kaip PDT gali ne tik pagerinti piliečių gyvenimo kokybę, bet ir kaip jos galėtų padėti stichinių nelaimių ar karo zonose, kur šios technologijos gali būti taikomos humanitarinei pagalbai ar gelbėjant žmonių gyvybes.
„Įsivaizduokite ateities institucijas, kuriose pasitikėjimo pagrindas ir šaltinis bus ne klerkas, o ištobulintas skaitmeninis kodas. PDT potencialas leis ne tik pakeisti dabartinę ekonominę sistemą ir jos silpnybes, bet ir visą socialinę sanklodą“, – įsitikinusi europarlamentarė.
Jos tvirtinimu, ES gali tapti pasauline finansinių technologijų, o kartu naujos kokybės ir naujojo pasitikėjimo lydere.
Teks įveikti ir teisinius barjerus
„Norint sėkmingai vystyti ir naudoti PDT, reikia išspręsti teisinius technologijos taikymo neaiškumus: PDT sprendinių įgyvendinime dalyvaujančių subjektų statusas, atsakomybių ir rizikų tarp jų paskirstymas, saugomų duomenų statusas, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymasis ir t. t.
Finansų sektoriaus dalyviams taikomi papildomi reikalavimai, dėl kurių naujų technologijų įsisavinimas yra sudėtingesnis. Finansų įstaigos privalo užtikrinti veiklos tęstinumą ir įdiegti riziką ribojančias priemones, kurios nesunkiai įgyvendinamos centralizuotų sistemų atžvilgiu, tačiau gali kelti problemų decentralizuotų PDT pagrįstų sistemų atžvilgiu“, – teigia TGS Baltic teisininkas Donatas Šliora.
Pasak jo, viešajame sektoriuje PDT gali būti pritaikomas kuriant ar pertvarkant viešus registrus, diegiant elektroninio balsavimo sistemas, vykdant mokesčių administravimo funkcijas, pavyzdžiui, siekiant išaiškinti mokesčių vengimo schemas.
Įdiegus inovatyvius sprendinius, būtų optimizuojamas viešojo administravimo mechanizmas, o sutaupytos lėšos galėtų būti efektyviai perskirstomos.
Antradienį, rugsėjo 19 d., vyksta trečiasis ir Baltijos šalyse didžiausias nemokamas moderniųjų technologijų bei verslumo renginys #SWITCH!
