– Keliausite automobiliu, o gal vis dėlto, jubiliejinę kelionę įveiksite pasirinkę kokią nors netradicinę transporto priemonę?
M. Starkus: Vis dar esame ištikimi savo sugalvotam keliavimo būdui – per šalį keliausime automobiliu. Tai ideali tinginių keliavimo priemonė. Su dviračiais atrodytume juokingai, motociklais važiuojant gali būti nepatogu užklupus lietui, važinėjant traukiniais reikia pirkti bilietus ir nešiotis daiktus.
– V. Radzevičius: Kai važiuojame automobiliu, visi gali ramiai miegoti. Net ir vairuotojas.
– Įtariu, tokioje modernioje šalyje kaip Japonijoje bus sudėtinga surasti seną padėvėtą automobilį...
M. Starkus: Tai mums yra iššūkis ir problema. Greičiausiai seno automobilio ir negausime.
V. Radzevičius: Pirminė mūsų idėja buvo vežtis seną automobilį dalimis ir ten vietoje jį susirinkti.
– Galbūt esate iš anksto išsikėlę sau kokių nors tikslų?
M. Starkus: Esame suplanavę maršrutą: Tokyo - Aokigahara - Tsumago - Toba - Koyasan - Nara - Osaka - Matsuyama - Nagasaki - Hiroshima - Kyoto - Shirakawa - Jigokudani - Akita - Kuji - Nikko - Tokyo. Iš viso nuvažiuoti apie 5000 kilometrų.
V. Radzevičius: Svarbiausia pažinti vietinius papročius, patiems patirti, kuo ir kaip jie gyvena. Išbandyti tai, ko Lietuvoje nėra.
M. Starkus: Apie tikslus mes labai nemėgstame kalėti prieš kelionę. Sudėtinga kalbėti apie tai, kas bus. Mieliau kalbame apie tai, kas buvo.
– Iš tiesų, Vytarui dar reikėtų pasistengti auginant svorį...
M. Starkus: Ne, jam jau daug nebereikia stengtis. Aš, kaip jo vadybininkas, esu įsitikinęs, kad jis jau yra tobulo svorio. Vytaras yra tikrai neblogas sportininkas, manau, kad mums pavyks jį parduoti profesionalams. Galbūt užsidirbsime pinigų ir išgarsinsime Lietuvą kitame fronte.
V. Radzevičius: Tik viena problema, man nebepavyksta pasidaryti firminės šukuosenos – ant pakaušio nebesusisuka plaukai. Dėl tam tikrų priežasčių, pas mane ten nebėra plaukų. Bet svarbiausia yra geras sekundantas, kuris laiku išmestų rankšluostį, kad viskas baigtųsi gerai.
– Japonijoje yra daug salų, kiek jų ketinate aplankyti?
M. Starkus: Nemanau, kad yra tikslas aplankyti visas salas. Žinote, kaip būna, važiuoji, baigiasi kelias, tu stovi ant kranto, žiūri į tolį ir galvoji, apsisukti ar plaukti toliau. Žiūrėsime, kiek kainuos keltas, o gal galima plaukti valtele. Gal mus išgelbės koks tiltas. O galbūt japonų technologijos nustebins ir paaiškės, kad vairuotojams, pavyzdžiui, vanduo prasiskiria į šalis ir gali salas pasiekti pėstute.
V. Radzevičius: Išduosiu paslaptį. Mes dėl viso pikto mokomės nardyti.
– Vytaras visada domisi tradiciniais virtuvės patiekalais. Kas šįkart jo taikinyje?
– Japonijoje tuo metu kaip tik turėtų sužydėti sakuros?
V. Radzevičius: Balandžio 10 dieną, kaip tik per mano gimtadienį, turėtų vienoje vietoje sprogti žiedai.
M. Starkus: Žmonės jau ruošia Vytarui miesto šventę.
– Ar organizuosite išleistuves prieš kelionę, kaip kad surengėte smagų vakarėlį draugams prieš išvykdami į Australiją?
M. Starkus: Mūsų organizmai tapo neatsparūs vakarėliams. Antraip galime ir nebeišvažiuoti. Todėl pasirenkame tylų išvažiavimo būdą, pasėdėsime tyliai šeimos rate.
V. Radzevičius: Mums žmonas dar reikia įtikinti, kad išleistų, nes jos dar nieko nežino, kad išvykstam.
– Neabejoju, kad per pastarąsias dešimt kelionių jos jau spėjo priprasti prie staigmenų?
M. Starkus: Aš tikiu, kad jos nebeturėtų nustebti. Ar į Birštoną važiuoji, ar į Japoniją skrendi. Viskas būna beveik taip pat...