Perspėjo dėl iš barų ištrauktų statybininkų

Didžiausia renovacijos grėsmė – firmos, kurios darbuotojų ieško alaus baruose. Tokios pozicijos laikėsi Ignalinos, kurioje iš visų Lietuvos miestų renovacija vyksta sparčiausiai, meras Henrikas Šiaudinis. Ir čia pat jam buvo duotas patarimas, ką daryti, kad įsipareigojimų negalinčios įgyvendinti įmonės nestabdytų vis sparčiau įsibėgėjančio renovacijos proceso.

Ieško galimybių, kaip atsisveikinti su nepajėgiomis įmonėmis

Ignalinoje, kuri vadinama Lietuvos renovacijos sostine, kartu su Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovu Valium Serbenta apsilankiusi buvusi Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė  klausė miesto vadovų, su kokiais sunkumais tenka susidurti ir kokių patarimų jie gali duoti kitiems miestams, šioje srityje dar tik žengiantiems pirmuosius žingsnius.

„Jūs padarėte didžiulį darbą, bet norime kad ne vien pasigirtumėte, bet pasakytumėte, kas buvo sunkiausia. Patarkite kitoms savivaldybėms, kaip pasiekti sėkmę“, - Ignalinos rajono savivaldybėje vykusios diskusijos metu į rajono ir butų ūkio vadovus kreipėsi V. Serbenta.

Rajono meras H. Šiaudinis pripažino, kad renovacijos pradžia lengva nebuvo. Tačiau dabar didžioji dalis sunkumų jau liko toli už nugaros. Visgi jis įvardijo kelias sritis, kurias dar reikėtų tobulinti siekiant, kad savivaldybės, įsitraukusios į renovacijos procesą, patirtų kuo mažiau problemų.

„Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) kataloge esančios kai kurios firmos yra mirusios ir būtų negerai, jei jos laimėtų konkursą. Tai būtų stabdis. Yra statybų firmų, kurios ieško darbuotojų alaus baruose. Dabartinė viešųjų pirkimų tvarka tikrai skaidri, bet gal užsakovas galėtų turėti daugiau galimybių pasirinkti įmonę?“ - svarstė meras.

D. Matonienė

Jei turite informacijos apie vieną ar kitą įmonę, kuri nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimų, pasidalinkite ja. Aš manau, kad iš katalogo tokias įmones reikia išbraukti. Tokias įmones tektų dar kartą įvertinti. Turite žinoti, kad pagrindinis Aplinkos ministerijos prioritetas – kokybiška renovacija.

H. Šiaudiniui pritarė ir UAB „Ignalinos butų ūkio" vadovas Antanas Gylys. Jo manymu, reikėtų griežčiau įvertinti savo paslaugas siūlančias statybų įmones: „CPO kataloge yra tokių įmonių, kurios, jei laimėtų konkursą, neturėtų jokių pajėgumų. Grėsmė tikrai nemaža. Todėl iš katalogo reikėtų išmesti tuos, kurie neatsakingai dirba. Statybininkai turi jausti atsakomybę.“

Procesą spartina papildoma parama

D. Matonienė sutiko, kad iš tiesų gali pasitaikyti įmonių, kurios nėra pajėgios įgyvendinti įsipareigojimų. Kaip tik dėl to ji prašė informuoti Aplinkos ministeriją ar BETA, jei savivaldybės susiduria su tokiais atvejais. Tuomet būtų sprendžiama, kaip tokioms įmonėms užkirsti kelią ir neleisti stabdyti renovacijos procesą.

„CPO tiesiogiai pavaldi Ūkio ministerijai. Liepos mėnesį turėtų būti sudarytas naujas katalogas. Tačiau jei turite informacijos apie vieną ar kitą įmonę, kuri nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimų, pasidalinkite ja. Aš manau, kad iš katalogo tokias įmones reikia išbraukti. Tokias įmones tektų dar kartą įvertinti. Turite žinoti, kad pagrindinis Aplinkos ministerijos prioritetas – kokybiška renovacija. Tai yra svarbiausia“, - sakė D. Matonienė.

Be to, ji teigė, kad viešųjų pirkimų procedūros išvengti nepavyks, nes ji padeda pasiekti, jog būtų apginti gyventojų interesai. „Viešieji pirkimai iš tiesų daugelyje sektorių kelia tam tikrų problemų. Visgi viešųjų pirkimų mes atsisakyti negalime, nes renovacijos procese naudojama Europos Sąjungos parama. Privalome garantuoti, kad žmogus sumokėtų pačią optimaliausią kainą ir būtų išlaikyti tam tikri kokybiniai parametrai. Viešųjų pirkimų organizavimas leidžia nustatyti pačią mažiausią kainą. Kad CPO nėra tobula, Aplinkos ministerija suprato. Todėl buvęs ministras Valentinas Mazuronis prieš kiek laiko pasirašė įsakymą, kad viešuosius pirkimus būtų galima vykdyti ne tik per CPO, bet ir kita Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka“, - paaiškino D. Matonienė.

Vis dėlto V. Serbenta atkreipė dėmesį, kad D. Matonienės įvardytų pakeitimų Ignalinoje pritaikyti negalima, kadangi be valstybės JESSICA fondo lėšų šiame rajone pasinaudojama ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžeto lėšomis. Tai garantuoja papildomą 15 proc. kompensaciją, bet tuo pačiu iškelia ir papildomų sąlygų.

„Pirkimų procesas susietas su papildomu 15 proc. finansavimu. Todėl Ignalina gali naudoti tik CPO, bet ne kitus viešųjų pirkimų būdus. Gaunate papildomą 15 proc. paramą, todėl turite ir specialiuosius reikalavimus“, - dėstė BETA vadovas.

Statybininkai nori greitesnio atsiskaitymo

Taip pat Ignalinos rajono meras iškėlė dar vieną klausimą. Anot jo, renovaciją vykdančios statybos įmonės ne visuomet laiku gauna visą atlygį. „Reikėtų peržiūrėti finansavimo schemą, kadangi statybininkai kartais gauna atlygį per pusę metų“, - kalbėjo rajono vadovas.

Visgi D. Matonienė paaiškino, kad problemų kyla dėl 15 proc. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžeto lėšų. Ji pripažino, kad kai kada jos tikrai vėluoja. Kaip tik todėl politikė sakė dėjusi labai daug pastangų siekiant, kad Energetikos ministerija, atsakinga už šių lėšų panaudojimą, darytų viską, jog ši problema būtų išspręsta.

„Aplinkos ministerija padarė viską, ką galėjo. Atsiskaitymų problemą mes išsprendėme. Dėl statybininkų tikrai labai stengiamės. Skatiname statybų verslą. Per renovaciją į statybų verslą ateis milijoninės sumos. Ir tai yra didžiulė paskata. Pakeitėme tvarką taip, kad atsiskaitymai vyksta kas mėnesį. Padarėte darbus, užaktavote ir gaunate pinigus. Tie pinigai yra rezervuoti“, - teigė D. Matonienė.

BETA vadovas taip pat sutiko, kad papildomos paramos gavimo mechanizmas, sukurtas Energetikos ministerijos, yra sudėtingas. Tačiau tai, anot jo, daugiabučių atnaujinimui grėsmės kelti neturėtų.

Prašo griežtesnės projektuotojų kontrolės

Galiausiai V. Serbenta kreipėsi į techninius prižiūrėtojus, prašydamas pasakyti, kokias klaidas dažniausiai padaro rangovai ir kaip jų reikėtų išvengti. Vienas jų atskleidė, kad problematiškiausia sritis – sienų šiltinimas. Kartais pasitaiko atvejų, kad techniniai prižiūrėtojai statybininkus turi pamokyti, kaip teisingai atlikti šį darbą.

Taip pat jie teigė pastebintys, kad rengiant techninius projektus padaroma klaidų. „Nėra konkurencijos tarp projektuotojų. Dažnai projektuose randama tikrai nemažai klaidų“, - pastebėjo techniniai prižiūrėtojai. Ir čia pat jie pasiūlė pakeitimą, kurį BETA vadovas sutiko palankiai.

„Jūsų patarimas pakeisti tvarką taip, kad techninis prižiūrėtojas būtų pasirenkamas iki leidimo išdavimo, yra geras. Ir jį tikrai svarstysime. Tokiu atveju techninis prižiūrėtojas susipažintų su techniniu projektu ir galėtų projektuotojui pateikti pastabas“, - sakė V. Serbenta.

D. Matonienė laikėsi nuomonės, kad ir dabartinė tvarka leidžia kontroliuoti projektuotojų darbą. Svarbiausia, anot jos, - užsakovų principingumas. „Aš manau, kad projektuotojus tikrai galima „paspausti“. Jeigu yra identifikuotos klaidos, jos turi būti ištaisytos. Statybininkams nereikia aklai pasirašinėti ir priiminėti projektų. Yra daug pavyzdžių, kai užsakovas rimtas ir projektuotojai darbą padaro taip, kaip reikia“, - aiškino D. Matonienė.