Nuolatinis palydovas – stresas
„Taip, galbūt šešerius ir daugiau metų išdirbusių skrydžių vadovų atlyginimai atrodo didesni mūsų šalyje, tačiau tik ką atėję dirbti jauni žmonės būna apstulbę, kodėl už tokį nuolatinės įtampos kupiną darbą, įskaitant darbą naktimis, gauna vos 800 eurų“, – pranešime spaudai teigia O. Liapin . Anot jo, sostinėje pradedantieji skrydžių vadovai gauna truputį daugiau – apie 1000 eurų, tačiau tai vis tiek esą gana nedaug.
Skrydžių vadovų asociacijos prezidentas pastebi, kad pastaraisiais metais daugiau nei dvigubai išaugo stojančiųjų į skrydžių valdymo studijas skaičius. „Galbūt tai sutapimas, tačiau tam įtakos gali turėti suformuoti klaidingi lūkesčiai – pirmiausia, būtent dėl galimybės daugiau uždirbti“, – svarsto O. Liapin. Pasak jo, norintieji dirbti skrydžių vadovais pirmiausia turi suprasti, koks tai atsakingas ir įtemptas darbas, o atlyginimo dydis priklausys nuo stažo, krūvio ir miesto ar šalies, kur bus dirbama.
„Chirurgas, operuodamas pacientą, būna atsakingas už vieno žmogaus gyvybę. Skrydžių vadovas vienu metu vidutiniškai valdo apie 20-30 lėktuvų per valandą – taigi jis būna atsakingas už tūkstančius gyvybių. Pabandykite įsivaizduoti, kaip greitai jis turi įvertinti esamą eismo situaciją ir priimti teisingus sprendimus, kad būtų išvengta bet kokių incidentų. Ir koks gali būti streso lygis, jei, pavyzdžiui, dviejų orlaivių pilotai dėl tam tikrų priežasčių neatsako, o iki galimo lėktuvų susitikimo – vos dvi minutės“, – pasakoja skrydžių vadovų asociacijos atstovas. Anot jo, priklausomai nuo individualaus gebėjimo pakelti stresą, po tokio ar panašaus incidento, skrydžių vadovui gali prireikti savaitės ar daugiau grįžti į vėžes.
Lietuvoje algos – keliskart mažesnės
Nors, „Sodros“ duomenimis, vidutinė skrydžių vadovo alga siekia apie 3 200 eurų neatskaičius mokesčių, pasak O. Liapin, klaidingai manoma, kad Lietuvoje skrydžių vadovai vidutiniškai uždirba daugiau nei pilotai. „Žiūrint, ką lyginsime. Ar skrydžių vadovas ir pilotas – pradedantieji, ar turintys didesnį stažą, kokiu krūviu dirbantys, ar dirbantys naktimis ir taip toliau. Galiu pasakyti, kad tos pačios kategorijos ir užimtumo skrydžių vadovai ir pilotai neuždirba tiek pat, piloto alga gali būti net tris kartus didesnė“, – sako skrydžių vadovų asociacijos prezidentas. Pasak jo, pilotų atlyginimų vidurkį Lietuvoje mažinti gali nedideli karinių oro pajėgų atlyginimai, tuo tarpu komercinių avialinijų pilotų darbas yra gana gerai apmokamas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvai gresia panaši kritinė situacija kaip kaimyninėje Latvijoje, kurios skrydžių vadovai, susigundę geresnėmis darbo sąlygomis ir atlygiu užsienio šalyse, vyksta dirbti svetur – Vokietiją, Belgiją.
„Lietuvoje, palyginus su užsienio šalimis, skrydžių vadovai uždirba gerokai mažiau. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje skrydžių vadovams siūloma apie 9000 eurų, kitur – dar daugiau“, – sako O. Liapin.
Didesnis ir darbo krūvis
Anot O. Liapin, užsienis skrydžių vadovams gali pasirodyti patrauklesnis ir dėl trumpesnės darbo savaitės – Lietuvoje jiems leidžiama dirbti 40 valandų per savaitę, kitose šalyse – iki 36 valandų.
Kaip teigia kita skrydžių vadovė Julija Razmislavičienė, Lietuvoje skrydžių vadovams labai reikalinga streso valdymo programa, kuri nuo 2020 metų bus privaloma visose Europos šalyse. „Pagal ją skrydžių vadovai bus apmokomi tapti patarėjais – profesionaliai padėti kolegai stresinės situacijos atveju. Patyrus didelį stresą, skrydžių vadovą turi pakeisti kolega, o pačiam turėtų būti suteikiamos trys keturios dienos atsistatymui, priklausomai nuo įvykio sudėtingumo. Kol kas Lietuvoje oficialiai tai nėra įgyvendinta“, – aiškina J. Razmislavičienė.
Skrydžių intensyvumas auga
Nors Lietuva yra maža šalis, skrydžiai virš jos vyksta gana intensyviai ir jų daugėja. Gegužės mėnesį skrydžių vadovai aptarnavo 24,5 tūkst. skrydžių – tai daugiau kaip po 800 per parą. Skrydžių intensyvumas buvo 13,2 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai. Beveik tris ketvirtadalius visų aptarnautų skrydžių sudarė tranzitiniai skrydžiai, kurių skaičius siekė 18,4 tūkst. ir buvo 14,8 proc. didesnis.
Nuo birželio prasidėjęs vasaros skrydžių sezonas dar padidins lėktuvų eismą – pernai vasarą skrydžių buvo apie 20 proc. daugiau nei ne vasaros sezonu. O. Liapin atkreipia dėmesį, kad skrydžių vadovams tenka valdyti ne tik didžiųjų lėktuvų eismą, bet ir daugybės mažų privačių ar aviacijos mokyklų lėktuvų.
Skrydžių vadovai per savaitę Lietuvoje gali dirbti daugiausia 40 valandų, jie dirba pamainomis, įskaitant darbą naktimis. Dirbdami skrydžių vadovai keičiasi maždaug kas dvi valandas. Lietuvoje dirba arti 100-to skrydžių vadovų – Vilniuje, Kaune, Palangoje, Šiauliuose. Pasak O. Liapin, trečdalis jų dirba regiono skrydžių valdymo centre, kuriame netgi lėktuvų gyvai nemato.
O. Liapin primena, kad, norint dirbti skrydžių vadovu, nepakanka baigti Lietuvoje penkerius metus trunkančių skrydžių valdymo studijų. Skrydžių vadovai kas trejus arba penkerius metus laiko standartizuotą visoje Europoje anglų kalbos egzaminą ir turi atitikti ne žemesnį, nei yra nustatyta, lygį. Be to, pagal Europos Komisijos reglamentus skrydžių vadovai kas trejus metus yra egzaminuojami, kasmet turi pereiti pakartotinius mokymus, reguliariai – medicininę patikrą, kuri beveik nesiskiria nuo patikros, kurią pereina ir orlaivių pilotai. „Tai reiškia, kad skrydžių vadovai nuolat turi būti nepriekaištingos formos. Nėra taip, kad pradėjai dirbti ir gali būti tikras dėl savo vietos ilgam“, – sako skrydžių vadovas.
Pats O. Liapin skrydžių vadovu dirba 26 metus ir tvirtina, kad jis, kaip ir daugelis skrydžių vadovų, šį darbą dirba iš pašaukimo, o ne dėl pinigų. „Darbas yra išties sunkus, tačiau įdomus ir mes jį mylime, neįsivaizduojame savęs kitur“, – prisipažįsta skrydžių vadovas.
