Vilniuje meškeriotojai pasakojo, kad sovietmečiu pramonės įmonės leido neapdirbtas atliekas į upę. Vyresni žvejai pasakojo, kad žuvies tada būdavo daugiau nei šiandien, tačiau visa ji dvokdavo mazutu. Panaši situacija ir Kaune.

„Iš „Drobės“ visokie dažai eidavo juodai, bet žuvies būdavo pilna, tu patikėk. Kibdavo žiobriai, karšiai, bet smirdėdavo žuvis dažais. O dabar žuvies nėra. Visą rytą stoviu, net nekibo niekas“, – kalbėjo pirmasis sutiktas žvejys Romas.

Nuo vaikystės Neryje žvejojantys vyras dėl savo menko laimikio kaltino žvejus verslininkus.

„Žinai kodėl nėra žuvies? Žemaitijoje ją visą sugauna tinklais. O dabar dar vanduo per karščius buvo pasėdęs, tai niekas pro tinklus Rusnėje iš jūros neatėjo“, – savo versiją pasakė vyras.

Romas sakė nepagaunąs nieko jau kelias dienas, bet vis tiek kasdien ateina prie upės – dėl malonumo.

Tuo tarpu netoliese žvejojęs kitas vyras Rimantas Neryje meškerioja apie 18 metų. Jis nespėjo pamatyti didžiausių teršimų sovietmečiu, bet anot jo, taršos netrūksta ir šiandien, be to išskyrė ir kitas problemas, dėl kurių žvejai turi grįžti tuščiomis.

„Kažkas pila atliekas, teršia vandenį, o žuvies, kad ir yra, ji nelabai aktyvi. Nebe taip gerai kimba. Prie to ir brakonieriai prisideda, elektrikai. Jie tik kelias žuvis nutrenkia, o visas kitas tik pritrenkia. Joms ten galvoje susisuka kažkas, jos tampa bailios, neaktyvios ir tik tupi dugne“, – kalbėjo kaunietis.

Rimantas pasakojo, kad su draugu buvo pričiupęs porą „elektrikų“, bet Ukmergės rajone. Į vandenį išmetė jų įrangą ir ilgai sprendę ką su jais daryti. Rimanto kolega labai norėjo juos ir pačius įmesti į ežerą, bet Rimantas buvo kiek kitos nuomonės. Jis buvo pasiryžęs perduoti juos Gyvosios gamtos inspektoriams, tačiau brakonieriai išmeldė pasigailėjimo, pasižadėjo savo juodų darbų nebedaryti ir juos paleido.

DELFI primena, kad pastebėjus brakonierius nereikia patiems ieškoti inspektorių, o juo labiau mesti nusikaltimo įrankių į vandenį. Apie vykdomą neteisėtą žvejybą galima pranešit bendruoju pagalbos numeriu 112.

Užkibti gali pats slibinas

Grįžtant prie žuvies, tai Rimantas plūdine meškere vieną po kitos traukė aukšles. Jų turėjo jau gerą maišelį. Anot jo, žuvis skani, nepaisant to, kad pagauta upėje, kuri teka pro du didžiausius Lietuvos miestus.

Visgi, daugiausiai papasakoti turėjo vyriausias pakrantėje sutiktas žvejys Algis. 77-ąjį gimtadienį neseniai atšventęs vyras gali pasigirti ir didžiausiu laimikiu. Jis 25 minutes pasakojo kaip Kauno mariose pagavo 16-os kilogramų lydeką, sulaužė skolintą meškerę ir dar pats išeiginiais drabužiais įkrito į vandenį.

Tądien, karštą šeštadienį, vyras buvo pagavęs du žiobrius, kuriuos dėl neršto paleido atgal į vandenį ir karpį, kurį jau buvo nunešęs doroti šeimininkei.

Algis puikiai prisiminė dažais dvokiančias žuvis ir taršą prieš gerus tris dešimtmečius, bet sakė, kad ir šiandien teršimo netrūksta.

„Pilna srutų, o kai vanduo nusėsta, tai vienoje vietoje tarp akmenų ir fekalijos plaukioja. Žuvys džiaugiasi, išlenda į paviršių ir žiaumoja tas srutas, matyti net būna, bet kad nuo jų man visi valai trūkinėja. Jos rūgštynės ir graužia valą. Po penkių žvejybų, visas kuris būna vandenyje, trūkinėja“, – sakė jis.

Ir iš tikro, paėjus kiek toliau buvo matyti didelės kokių tai putų sankaupos.

„Seniau tai tas srutas dar kažkaip paslapčiom paleisdavo. Vakarais, naktimis, o dabar savaitgalis – nieko nebijo“, – kalbėjo žvejys.

Srutos kenkia ne tik Algio valui, bet ir pačioms, jomis smaguriaujančioms žuvims. Fosfatų prisotintame vandenyje prasideda didelis mikrofloros augimas, jiems augant, o labiausiai žuvus, upėse sumažėja deguonies kiekis, o jei dar upė nusenka, tai žuvys miršta masiškai.

Ilgametis žvejys taip pat kalbėjo, kad dėl kažkokių priežasčių žuvis, kurios yra daug, nebe taip kimba.

„Čia žuvies yra ir dar kokios. Pats slibinas gali užkibti. Bet tada tik stovėk ir verk, nors brisk į vandenį – neištrauksi. Ir man taip yra buvę ir ne vienam“, – kalbėjo jis.

Jo žvejo CV Neryje pagauti įvairūs karpių hibridai, ūsoriai, žiobriai. Tiesa nei jam, nei kitiems kalbintiems žvejams taip ir nepavyko žuvies karalienės – lašišos pagauti, ką sėkmingai, kažkodėl, buvo pagavęs ne vienas vilnietis.