Kai kurios profesijos be reikalo lieka užmirštos Lietuvos moksleivių, pavyzdžiui, agronomai ir miškininkai. Nors šių specialybių ryžtasi mokytis nedaugelis, išsilavinimą įgiję retai gailisi: yra ir darbo, ir gerų atlyginimų.
© E. Kniežausko nuotr.

Aleksandro Stulginskio universiteto Studijų skyriaus vyriausias specialistas Albinas Pugevičius DELFI yra sakęs, kad mokytis su žemės ūkiu susijusių profesijų jaunuoliai vengia, nes mano laukiant daug nemalonaus fizinio darbo.

Ekonomistas ir profesorius Romas Lazutka antrino, kad žemės ūkio srities specialistai yra palyginti siauros specializacijos, todėl rinktis šiuos mokslus – rizikinga.

„Galima įsivaizduoti, jei ūkininko vaikas užauga ir jam reikia rinktis specialybę, tai jis mato, kad išmokęs žemės ūkio specialybės jo laukia vien darbas žemės ūkyje, bet juk jame daug darbuotojų ir nereikia. Baigęs kitus mokslus, pavyzdžiui, informacines technologijas, jas bus galima pritaikyti kur kas plačiau. Taip pat ir vadybininkų, marketingo specialistų – juk jų reikia kiekvienoje įmonėje ir kiekvienoje ūkio šakoje“, - kalbėjo jis.

Tačiau miškininkystės studijas baigęs ir įmonę „Ginalas“ įkūręs bei jai vadovaujantis Gintas Mocevičius laikosi kitokios nuomonės.

„Miškininko specialybė yra ganėtinai plati, pats esu ją įgijęs. Miškininkystės srityje dirbau apie 7-erius metus, paskui ėmiausi savo verslo, kuris yra labai artimai susijęs su miškininkyste, tai – prekyba motoriniais įrenginiais, skirtais miškų ūkiui“, - pasakoja jis.

Žalieji ežerai
Žalieji ežerai
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Verslininkas sako, kad net jei būtų savo verslo nekūręs, baigęs miškininkystę darbo nepritrūktų.

Miškai yra vienas iš Lietuvos turtų. Tai – ir mediena, ir įvairios saugotinos gražios vietos, turizmas, kurios su miškininko specialybe yra susietos. Kiek man teko susitikti su miškininkais, nežinau nė vieno bedarbio, nes jie dirba ekologijos, gamtos apsaugos ir kitose srityse. Manau, dėl darbo stygiaus negalėtų skųstis nei vienas miškininkas“, - kalbėjo G. Mocevičius.

Paklaustas, ar miškininkystę pasirinkęs studijuoti moksleivis gali tikėtis vidutinio darbo užmokesčio, pašnekovas mano, kad galima tikėtis ir didesnių pajamų.

„Nesakyčiau, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje leidžia oriai gyventi, bet miškininkai, manau, 500 eurų „į rankas“ bet kur turėtų uždirbti. Nežinau, kokie atlyginimai urėdijose, bet mes esame įsikūrę palyginti nedideliame miestelyje, o čia yra galinga su „Ikea“ dirbanti bendrovė „Jūrės medis“, joje baigusių miškininkystę – labai daug. Sėkmingoje įmonėje atlyginimai gerokai didesni nei 500 eurų „į rankas“ ir orų gyvenimą galima užsitikrinti“, - pateikia pavyzdį G. Mocevičius.

Miškininkai gaisro padarinius likviduos dar ilgai
Miškininkai gaisro padarinius likviduos dar ilgai
© T.Janonio nuotr.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. I ketv. siekė 583,9 eurų „į rankas“.

Jis sako, kad baigusieji miškininkystę šios srities versle tampa puikiai vadybininkais, pardavėjais, specialistais.

„Žinau ne vieną miškininkystės sektoriaus bendrovę, kur miškininkai dirba vadybininkais, tik vadybos išmoksta jau darbo vietoje. Miškininkystėje pirmiausia turi išmanyti įmonės specifiką ir produktus, o gebėjimas būti geru vadybininku priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių. Gaila, bet ne kiekvienas baigęs vadybą turi nuovokos apie mišką, kai kurie net nepažįsta medžių, paukščių“, - paaiškina G. Mocevičus.

Pašnekovas svarsto, kad jaunuoliai rečiau renkasi miškininkystę, nes įsivaizduoja, kad galės dirbti tik urėdijose.

„Taip, tiesioginis miškininko darbas urėdijose yra ganėtinai sunkus, nes visą laiką esi gamtoje, ar lyja, ar šalta, o darbus vis tiek reikia padaryti, kartais vien su kirviu ar pjūklu. Bet yra begalė privačių bendrovių, kurios mišką želdina, jį prižiūri ir kerta mechanizuotais būdais, o kur dar baldų, medienos pramonė – ir čia miškininkai gali laisviausiai gali gauti darbą“, - sako jis.

Pamiršti specialistai: įsidarbina dar studijuodami, o po metų jau gauna 1000 eurų „į rankas“
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kitą su žemės ūkiu susijusią specialybę giria pernai agronomijos studijas baigęs Laurynas Krikščiūnas. Jis pasakoja, kad agronomų gyvenimas yra dar geresnis.

„Kiek žinau, visi mano grupiokai agronomai darbą rado net studijų nebaigę, o kai kuriems už studijas mokėjo būsimieji darbdaviai. Dažniausiai visi įsidarbina po antrojo kurso, kai po praktikos pasilieka įmonėse“, - pasakojo jis.

L. Kriščiūnas skaičiuoja, kad prabėgus metams po studijų, jo kurso draugai vidutiniškai uždirba po 1 tūkst. eurų „į rankas“.

„Jiems persikvalifikuoti po studijų nereikėjo, nors didelė dalis dirba vadybininkais konsultantais žemės ūkio bendrovėse, kai kurie prekiauja trąšomis. Esant agronomu 1 tūkst. eurų alga – ne riba, pažįstu tokių agronomų konsultantų, kurie uždirba ir po 3 tūkst. eurų, tik jie jau yra savo srities profesionalai. Manau, agronomija yra viena iš nedaugelio specialybių, kurią baigę visi įsidarbina“, - apibendrina jis.

Pamiršti specialistai: įsidarbina dar studijuodami, o po metų jau gauna 1000 eurų „į rankas“
© E. Kniežausko nuotr.

Paklaustas, kodėl pasirinko agronomijos studijas, pašnekovas sako, kad dėl šeimos: tėtis yra ūkininkas, tad ir jis ėmėsi dirbti drauge.

„Jau pirmoje klasėje žinojau, ko mokysiuosi, nes mano tėtis – ūkininkas, tad dirbame savo ūkyje“, - teigė L. Kriščiūnas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, žemės ūkio sektoriuje didžiausias įsidarbinimo galimybes turi tokie kvalifikuoti darbininkai kaip sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai, gyvulių augintojai, miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Valstybinį istorijos egzaminą laikę abiturientai liko gerokai nustebinti (41)

Pirmieji abiturientai iš valstybinio istorijos egzamino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje...

Kam Lietuvoje priklauso žiniasklaida? (24)

Ar žiniasklaidai Lietuvoje pakanka skaidrumo? M360 kalbinti ekspertai neslėpė, kad šioje srityje...

Dėl gaisrų pavojaus ribojamas patekimas į miškus (9)

Dėl daugelyje rajonų vyraujančio 4 arba 5 klasės miškų gaisringumo uždraustas arba ribojamas...

Kalnietis apie galimą aštuntą „Žalgirio“ titulą paeiliui: tai maloniai nuobodus dalykas

Kauno „Žalgiris“ jau pirmadienį gali iškovoti aštuntąjį iš eilės „Betsafe–LKL“...

Perduoda svarbią žinią emigrantams: jei norite gydytis Lietuvoje, turite tai žinote (1)

Legaliai užsienyje dirbantys emigrantai, privalomuoju sveikatos draudimu ( PSD ) apsidraudžia ir...

Nuo liepos Vilniaus svečiams bus taikomas naujas mokestis (10)

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Nuo liepos...

Savaitės orai: progų atsikvėpti bus mažai (11)

Savaitės pradžia šalyje – labai šilta, pirmadienį oras kai kur kais iki 30 laipsnių, tačiau...

Goda ir Rolandas Alijevai išgyvena santykių krizę? (15)

Dainininkė, drabužių kūrėja Goda Alijeva ir buvęs krepšininkas, o dabar verslininkas Rolandas...

Lobis miško glūdumoje: net patys darbuotojai nežino, ką iš tiesų turi (6)

Druskininkuose yra vieta, kurią žino visi vietiniai. Tačiau jeigu kurio nors iš jų paklausite,...