aA
Amžini miestų karai – kur gyventi geriau, neaplenkia ir būsimų studentų, besirenkančių, kur nukreipti tolimesnį savo gyvenimo kelią. DELFI pabandė išsiaiškinti, kuriame mieste – Kaune ar Vilniuje studijuoti yra ne tik geriau, bet ir pigiau.
Vilnius ir Kaunas
© DELFI montažas

Studijų kainos skiriasi

Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės (KTU SA) prezidentas Tautvydas Šimanauskas džiaugiasi, kad Lietuvoje vis dažniau kalbama apie studijų kokybę. „Mūsų universitetas daro labai daug studijų pertvarkų, peržiūri programas, studijų kokybė nuolat keliama. Manau, pirmiausia pirmakursis, rinkdamasis vietą, kur norėtų studijuoti, turėtų atsižvelgti ne į miestą, kur nori studijuoti, bet į universitetą, į jo siūlomas studijų programas ir studijų kokybę. Taigi džiugu, kad vis daugiau studentų pirmiausia tam teikia prioritetą“, – sako T. Šimanauskas.

Jis pasakoja, kad studijų kainos priklauso nuo studijų krypties ir pasirinktos studijų programos. „Kalbant apie pirmosios pakopos studijas, socialiniai mokslai, matematikos mokslus, filologija kainuoja pigiau, o technologiniai mokslai, architektūra kainuoja brangiau, nes jie yra populiaresni, be to, tai priklauso ir nuo pačios studijų programos, kiek joje yra kreditų ir pan. Brangiausios mūsų universiteto studijos – muzikos technologijos, metinė įmoka – 5313 eurų“, – įvardija KTU SA prezidentas.

Palygino kainas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: kai kurios skiriasi žvėriškai
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Tuo tarpu mažiausiai KTU kainuoja Humanitarinių ir Socialinių mokslų studijų srities krypčių studijų programos (išskyrus Filologiją, Švietimą ir ugdymą, Ekonomikos ir verslo fakulteto programas). Metinė nuolatinių studijų kaina – 1271 euras.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) atstovas ryšiams su visuomene Paulius Mockevičius sako, kad VU studijų programų kainos labai nedaug skiriasi nuo Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų norminių studijų kainų, tad iš esmės atitinka ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose nustatytų studijų kainų vidurkį.

„Mažiausia nuolatinių bakalauro studijų kaina VU yra 1248 eurai per metus, didžiausia – kiek viršija 3 tūkst. Sunku objektyviai įvertinti, kiek nustatytos studijų kainos yra prieinamos studentams: VU daugiausia orientuojasi į krepšelių turėtojus, kurių kasmet sutraukia daugiausia iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, o įstojusieji į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gerai pasveria savo finansines galimybes dar prieš pradėdami studijas“, – sako P. Mockevičius.

Renkasi bendrabučius

VU SA atstovas pasakoja, kad nemaža dalis studentų, ypač atvykusių iš kitų miestų, dažnai susiduria su finansiniais sunkumais. „Klausimas, kiek tai susiję su studijomis sostinėje, o kiek – su savarankiško gyvenimo pradžia apskritai, mat būdami finansiškai priklausomi nuo tėvų ir artimųjų, stokodami išlaidų planavimo ir taupymo įgūdžių studentai neretai ima jausti pajamų stygių“, – sako P. Mockevičius.

Jis pasakoja, kad VU studentams skiriama kelių rūšių finansinė parama: skatinamosios, tikslinės, socialinės ir vardinės stipendijos. „Vis dėlto dėl ydingos šių stipendijų skyrimo tvarkos ir sąlyginai mažo jų dydžio daug studentų yra priversti dirbti. VU SA atlikto tyrimo duomenimis, dirba kone ketvirtadalis VU pirmakursių“, – teigia jis.

Vienas iš svarbiausių klausimų, susijusių su pragyvenimu, – būsto kaina. P. Mockevičius aiškina, kad mokestis už bendrabučius nustatomas atsižvelgiant į gyvenamosios vietos kokybę, tačiau niekada neviršija studentų finansinių galimybių. „Pastaruosius trejus metus bendrabutis buvo suteikiamas 95 % pirmo kurso studentų. Jeigu pirmakursių, pageidaujančių apsigyventi bendrabučiuose, skaičius viršija esamų laisvų vietų skaičių, pirmenybė teikiama našlaičiams ar neturintiems vieno iš tėvų, taip pat studentams iš daugiavaikių ar mažesnes pajamas gaunančių šeimų“, – teigia VU SA atstovas.

Studentų bendrabutis, Saulėtekio g. 12
Studentų bendrabutis, Saulėtekio g. 12
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kainos VU bendrabučiuose svyruoja nuo 43 eurų, jei trys asmenys gyvena triviečiame kambaryje, iki 98 eurų, jei vienas asmuo gyvena dviviečiame kambaryje. Tiesa, viename saulėtekio bendrabutyje kainos gali būti ir didesnės, mat, kaip rašoma oicialiame VU bendrabučių puslapyje, janme geresnės gyvenimo sąlygos, teikiama daugiau paslaugų.

T. Šimanauskas mano, kad kalbant apie pragyvenimo išlaidas ir įvairių paslaugų kainas, Kaunas būtų protingesnis pasirinkimas. „Tarkim, jei sunkesnė finansinė padėtis šeimoje, skatinčiau rinktis Kauną dėl pigesnių gyvenimo išlaidų. Čia pigesnė nuoma, be to, galbūt lengviau įsidarbinti, yra tikrai daug įmonių, kurios priima būtent studentus“, – teigia jis.

KTU SA prezidentas pasakoja, kad universitetas turi 12 bendrabučių. „Visi jie strategiškai patogiai išdėstyti netoli studentų miestelio, dėl to daugelis ir renkasi čia gyventi. Jų kainos, priklausomai nuo dydžio ir būklės, svyruoja: vienvietis kambarys kainuoja nuo 80 eurų iki 120 eurų, dvivietis – nuo 50 iki 108 eurų.

Žinoma, yra ir tokių, kurie nori privatumo, patogesnio gyvenimo, tad ieško nuomojamo būsto. Kiek teko domėtis, Kaune, palyginti su Vilniumi, butą išsinuomoti paprasčiau ir pigiau. Sostinėje pragyvenimo kainos žymiai didesnės“, – sako T. Šimanauskas.

KTU nuotr.
KTU nuotr.

Nuomos kainos nedžiugina

Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigia, kad kol kas Vilniaus studentai nuomojamų būstų ieško vangiai, jų suaktyvėjimo laukiama įsibėgėjus rugpjūčiui. „Būsto nuomos rinkoje labai svarbus sezoniškumas: pavasarį kainos būna mažesnės, gegužės–birželio mėnesiais šiek tiek pakyla, vidurvasarį vėl nukrenta, o rugpjūtį–rugsėjį–spalį būna pats pikas, kainos pakyla 5–10 proc., nes tuomet stipriai išauga paklausa, o pasiūla nespėja į tai reaguoti. Būna, net savininkai sudaro sutartis taip, kad jos baigtųsi būtent šiuo metu. Per tuos tris mėnesius sudaroma daugiau nei pusė visų metinių nuomos sutarčių“, – atskleidžia M. Čiulada.

Anot jo, vieno kambario butai miegamuosiuose senuose daugiabučiuose Vilniuje kainuoja apie 200–250 eurų, naujos statybos – arčiau 300 eurų, Senamiestyje tokio buto kaina gali viršyti ir 300 eurų. Populiariausi 2 kambarių, t. y. vieno miegamojo, butai miegamuosiuose rajonuose kainuoja apie 300 eurų, naujos statybos – apie 350–450, arčiau centro – apie 500 eurų. Trijų kambarių butų kainos miegamuosiuose rajonuose prasideda nuo 250 eurų, naujos statybos – 350–400 eurų, centre gali būti didelės žirklės nuo 400 iki 1000 eurų ir pan.

„Pagrindiniai studentų kriterijai – tai kaina ir atstumas iki mokslo įstaigos. Jie ieško pačios mažiausios kainos, nesvarbus buto įrengimas, būklė, aukštas, ar yra vietos automobiliui ir pan. Taip pat svarbu, kad butas būtų kuo arčiau mokymosi įstaigos. Jeigu mokosi Saulėtekyje, tada būsto ieško Antakalnyje, Žirmūnuose, jei universitetas Senamiestyje – ieško centre, Naujamiestyje ir pan., jei mokosi Romerio universitete, dairosi po Baltupius, Fabijoniškes ir pan.“, – pasakoja specialistas ir priduria, kad neretai studentai kooperuojasi ir ieško didesnio buto apsigyventi kartu.

Palygino kainas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: kai kurios skiriasi žvėriškai
© DELFI / Karolina Pansevič

M. Čiulada įspėja, kad studentai nėra pati mylimiausia nuomininkų kategorija. „Yra savininkų, kurie labai griežtai studentams sako ne, yra tokių, kuriuos galima ir įkalbėti. Labai patariu studentams į paiešką pasitelkti tėvelius, kurie galėtų laiduoti ar padėti“, – sako jis.

Kaune nuomos kainos kur kas mažesnės. „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas vardija, kad Centre butų nuoma kainuoja maždaug nuo 300 eurų, miegamuosiuose rajonuose vidurkis – 250 eurų. Taip pat jis pabrėžia, kad šiuo metu kainos yra pakilusios, o daugelis studentų būstų stengėsi dairytis iš anksto, nelaukti rugpjūčio mėnesio, kada bus didžiausias pikas.

„Mūsų miestas yra mažesnis, ne toks augantis, kaip Vilnius, tai automatiškai mažina pasiūlą. Užsienio studentai labiausiai ieško būstų, kurie būtų arčiau jų mokymosi vietų, pačiame centre, kad būtų išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, o lietuviai mielai renkasi ir miegamuosius rajonus, nes daugelis atvyksta su savo transportu, žiūri kainos ir kokybės santykį“, – pasakoja S. Umbrasas.

Palygino kainas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: kai kurios skiriasi žvėriškai
© DELFI / Karolina Pansevič

Džiaugiasi pasirinkęs Kauną

Iš Druskininkų į Kauną studijuoti atvykęs Mažvydas Tautkus džiaugiasi įstojęs į valstybės finansuojamą brangiausių KTU – muzikos technologijų studijų vietą ir gyvenantis bendrabutyje. Vaikinas pasakoja, kad kambarį bendrabutyje gavo lengvai. „Kiek žinau, bendrabutį gauna visi norintys. Jei tenka palaukti, tai tik kokią pirmą rugsėjo savaitę. Mano nuomone, čia tikrai labai geras kokybės ir kainos santykis. Dabar būsiu ketvirtame kurse ir visus metus gyvenau bendrabutyje, tik pastaruoju metu vis pamąstau, kad gal norėčiau išsikelti į nuomojamą būstą, nes norisi kažko savo, labiau asmeniško“, – sako Mažvydas.

Anot studento, universitetas nuolat siūlo įvairių laisvalaikio veiklų – nuo meninių iki sporto, tačiau studentai mielai pramogauja ir miestiečių pamėgtose vietose. „Įėjimas į Kauno klubus paprastai nieko nekainuoja, nebent vyktų koncertai. Pamenu, kartą dėl to esu mokėjęs 3 eurus, – pasakoja vaikinas ir džiaugiasi, kad grįždamas iš pasilinksminimų su problemomis nesusiduria. – Kaune labai patogus naktinis viešasis transportas, siūlantis ne vieną maršrutą. Nebrangu ir važiuoti taksi, ypač jei važiuoji ne vienas.“

Taksi kaina kaune svyruoja maždaug nuo 50 iki 80 centų už kilomentrą.

Plaukai gali virsti tuo, apie ką niekuomet nepagalvotumėte
Plaukai gali virsti tuo, apie ką niekuomet nepagalvotumėte
© Shutterstock nuotr.

Taip pat jis pasakoja, kad didelėmis kainomis negąsdina ir kitos paslaugos. „Mano fakultetas yra centre, aplink jį yra net kelios vietos, kur gali sočiai pavalgyti už studentišką kainą. Nevažiuoju į gimtąjį miestą ir, pavyzdžiui, kirptis – tikrai neprastame salone modelinis kirpimas man kainuoja 10 eurų. Kai su Vilniuje studijuojančiais draugais pasikalbame, dažnai sulaukiu nuostabos, kad čia daug kas pigiau, o nuomos kainos dažniausiai skiriasi dvigubai“, – pasakoja M. Tautkus.

Kauną iškeitė į Vilnių

Kaunietė Agnė Zavistanavičiūtė laikinąją sostinę iškeitė į Vilnių, nes norėjo studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Mano specialybė – muzika, fortepijonas. Sostinę pasirinkau dėl to, kad Kaune ir Vilniuje smarkiai skiriasi studijų kokybė, čia lygis aukštesnis. Gal taip yra dėl to, kad tai didesnis miestas, geresni dėstytojai“, – sako studentė.

Ji taip pat mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, tačiau didžioji pragyvenimo išlaidų dalis tenka buto nuomai. „Vilniuje viskas brangiau, pavyzdžiui, ta pati buto nuoma. Aš bendrabutyje niekada negyvenau, nes jo negavau, tad tenka nuomotis. Dabar trise nuomojamės butą Senamiestyje, mokame 390 eurų ir komunalinius mokesčius, kurie siekia apie porą šimtų eurų“, – atvirai pasakoja mergina.

Ji apgailestauja, kad nors į Vilnių iš Kauno atvažiuoja nuosavu automobiliu, sostinėje juo nesinaudoja. „Važinėti Vilniuje neapsimoka, nes centre, prie mano mokymo įstaigų pasistatyti automobilio nemokamai niekur negali, tad renkuosi viešąjį transportą. Anksčiau sunku būdavo ir su grįžimu naktį – pamenu, naktinių autobusų nebūdavo. Dabar jau važiuoja ir naktinis viešasis transportas, tad savaitgaliais nebėra problemų, o šiaip kooperuojamės ir važiuojam taksi“, – sako A. Zavistanavičiūtė.

Palygino kainas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: kai kurios skiriasi žvėriškai
© DELFI / Tomas Vinickas

Taksi kainos Vilniuje taip pat svyruoja nuo 50 iki 80 centų už kilomentrą.

Kaip pasakoja studentė, ji stengiasi eiti į tokias pasilinksminimo vietas, kur nereikia mokėti už įėjimą. „Mokėti už įėjimą kokius 10 eurų ir paskui dar vaišintis gėrimais – man tai jau per brangu, nes ir taip, kai nueini ten, kur nemokama, be 10 eurų ne kažin ką nuveiksi per vakarą, – skaičiuoja ji. – Vilniuje tikrai brangiau ir baruose, ir kavinėse. Bet Kaune mažiau vietų, kur gali išeiti, Vilniuje pasirinkimas didesnis.

O mūsų universitete pramoginės veiklos mažiau, nei siūlo kitų universitetų studentų atstovybės. Gal menininkai tiesiog uždaresni, bet šiaip smagu, vyksta įvairūs renginiai, koncertai, tai ir stengiamės visur dalyvauti, patys koncertuojame.“

Nemokamos pramogos

VU SA atstovas sako, kad ir VU, ir jame aktyviai veikianti Studentų atstovybė siūlo didelį pasirinkimą nemokamų būrelių, klubų ir programų. „Universitete veikia net keliolika skirtingų meno kolektyvų: chorai, ansambliai, orkestrai ir teatro trupės. VU Sveikatos ir sporto centras universiteto studentams organizuoja įvairių sporto šakų treniruotes, fakultetų varžybas, sudaro sąlygas savarankiškoms pratyboms – visa tai studentams nekainuoja nė cento.

Studentai kviečiami įsitraukti į fotografijos, kino, debatų ir Kendo klubų veiklą, dalyvauti programose „Sąžiningai“, „Be etikečių“, tapti mentoriumi ar pirmakursių kuratoriumi. Daugelis VU SA programų vykdoma ne tik Vilniuje, bet ir VU Kauno humanitariniame fakultete“, – vardija P. Mockevičius.

Palygino kainas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: kai kurios skiriasi žvėriškai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot KTU atstovo, šis universitetas savo studentams taip pat siūlo įvairių laisvalaikio praleidimo būdų, yra daug įvairaus profilio jaunimo organizacijų – pradedant meno ir šokių kolektyvais, baigiant studentiškomis organizacijomis, kurios kalba apie verslumą, karjeros planavimą ir pan.

Anot jo, dažniausiai savaitgalio vakarais studentai renkasi su draugais susitikti baruose senamiestyje arba Laisvės al. „Jeigu su finansų planavimu tau nelabai sekasi, tada piniginė tikrai patuštėja. Tačiau yra vietų, kur galima ir sutaupyti, pavyzdžiui, mes studentams organizuojame daugybę nemokamų renginių, rengiame netradicines socialines akcijas ir pan.

Pavyzdžiui, studentus ir visus miestiečius kviečiame į „Termosų vakarą“ studentų miestelyje žiūrėti filmų ir gurkšnoti arbatą. Mūsų renginiai yra atviri visiems miesto gyventojams, bet, žinoma, pirmiausia atsižvelgiame į savo studentų poreikius“, – sako KTU atstovas.

T. Šimanauskas pripažįsta, kad kartais Kaune trūksta gyvybės. „Studijų semestrų metu gyvenimas mieste verda, tačiau vasarą pasijaučia, kad miestas apmiręs, laukiame rugsėjo, kada vėl visi sugrįš. Kaunas – studentų miestas, tuo ir gyvena, tuo alsuoja“, – teigia jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (88)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Tapo taisyklių įkaitu: oro uoste paliktų daiktų grąžinti niekas neskuba (13)

Vilniečių šeima dėl lėktuve netyčia palikto kompiuterio atsidūrė aklavietėje. Viename...

Skripalių apnuodijimą tiriantis rusų žurnalistas slapstosi Baltijos šalyse: manau, man liko pusė metų (233)

Vienas iš Rusijos žurnalistų, padėjęs atskleisti, kad Skripalių nuodytojai ne turistai, o...

Kuzminsko skyrybų versija pribloškė Andreikaitės draugę: apie Mindaugo neištikimybę jau seniai visi kalba (139)

Praėjusių metų liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, krepšininkas...

Lavrinovičių humoras vertė iš koto žiūrovus: apie pinigines, Ballus, knygas ir laukiantį Holivudą (9)

Andriaus Tapino vedamoje „Laisvės TV“ pokalbių laidoje „Laikykitės ten“ apsilankė bene...

Kremliaus propagandistė „pasikalbėjo“ su Kryme žuvusia studente (15)

Spalio 17-ąją specialios televizijos kanalo „ Rossija 1“ laidos „60 minut“ („60...

Justas Pikelis: apie milijoninį verslą ir nuotraukas su rusų oligarchais

„Ką jūs galite padaryti per 18 minučių? Galbūt nubėgti iki parduotuvės, galbūt išsikepti...

Darius Maskoliūnas: juk žinote Šarą, aš jo nepakeisiu (7)

Kauno „Žalgirio“ radijo laidoje „Užribis“ antradienį viešėjo vienas komandos strategų,...

„Small Planet Airlines“ pradeda restruktūrizaciją Lietuvoje papildyta 18.09 val. (20)

Lietuvoje veikianti „ Small Planet Airlines “ žiemos sezono metu planuoja pertvarkas – įmonė...

Motinystės atostogos Lietuvoje ir pasaulyje: kai kur mamos negauna nė vienos laisvos dienos (5)

Gimus vaikui Lietuvoje įprasta, kad bent metus moteris praleidžia namuose. Tuo tarpu pasaulyje reta...