Neturintiems daug idėjų dėl nuosavo verslo – N. Mačiulio užuomina

Neturintiems daug idėjų, kokio nuosavo verslo norėtų imtis, „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sufleruoja apie ekonominę veiklą, kuri reikalauja tik iniciatyvos veikti.

Dalyvaudamas DELFI konferencijoje ekonomistas sulaukė klausimo, kokį verslą pats pradėtų, jeigu tai reikėtų daryti dabar.

„Aš grįžčiau prie verslo kūrimo formulės, kurią sudaro trys „i“: idėja, iniciatyva ir įgyvendinimas. Lietuvoje yra viena sritis, kur nereikia idėjų, užtenka iniciatyvos. Mano nuomone, tokia sritis yra žemės ūkis, kuriai parama yra milžiniška“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad yra numatytos tiesioginės išmokos pasirenkantiems žemdirbystę ar gyvulininkystę, dyzelinio kuro pirkimas su mokestinėmis lengvatos, gyventojų pajamų mokestis yra pats mažiausias tarp skirtingų specialybių, o iki keliasdešimties tūkstančių eurų pajamos visai neapmokestinamos, finansuojamas technikos įsigijimas.

Tiesa, po pernai priimto Žemės įstatymo gerokai sunkiau yra įsigyti žemės, todėl reikėtų turėti jos nuosavos arba gauti ūkininko pažymėjimą.

„Šioje srityje pradinio finansinio kapitalo reikia nedaug, su sąlyga, kad turite kažkiek žemės. Tiesa, čia Seimas pernai pakišo pagalius į ratus potencialiems žemdirbiams, nes tie, kas neturi patirties ar išsilavinimo, negali įsigyti daugiau nei 10 ha žemės. Mano nuomone, tai yra vienas iš baisiausių Lietuvoje priimtų įstatymų“, - teigė pašnekovas.

Tiesa, paklaustas, į kokią žemės ūkio šaką nertų, ekonomistas tvirtino, kad dar reikėtų pagalvoti.

„Pirma mintis šauna, kad reikėtų gaminti biokurą, nes tai yra sritis, kuri gauna labai daug tiesioginės ir netiesioginės paramos. 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų paramos paskirstyme yra numatyti keli šimtai milijonų eurų tiek kogeneracinių elektrinių statybai, tiek biokuro tiekimo ir gamybos infrastruktūrai. Tai reiškia, kad ši sritis sulauks labai daug subsidijų. O jeigu dar pavyktų rasti kokią savivaldybę, kuri norėtų už trigubai didesnę nei rinkos kainą pirkti biokurą“, - ironizavo jis.

„Aš juokavau apie biokurą, nes manau, kad tai yra neskaidri rinka ir, tikiuosi, kad artimiausiu metu tai išsispręs“, - pridūrė N. Mačiulis.

Dar viena galimybė - turtingi užsieniečiai

Dar vieną nišą būsimiems verslams Lietuvoje ekonomistas įžvelgia dėl pasaulinio visuomenės senėjimo.

„Vien per ateinantį dešimtmetį kinai į pasaulį pakeis keliasdešimt milijonų pensininkų, kurie ieškos pramogų, reabilitacijos galimybių. Lietuva yra neblogoje klimato zonoje, kai didžiąją metų dalį yra nei per karšta, nei per šalta, todėl galima būtų pasiūlyti įvairių pramogų, rekreacijos, sveikatinimo paslaugų. Šito mes visai nerealizuojame. Dabar keli Lietuvos miestai ties tuo pozicionuojasi, bet taip galima būtų sumažinti regionų atskirtį“, - pabrėžė pašnekovas.

Jo nuomone, lietuviai verslininkai galėtų vilioti tiek Skandinavijos pensininkus, tiek pietryčių Azijos viduriniosios klasės atstovus.

N. Mačiulis pataria verslininkams žvalgytis ne tik į Lietuvos rinką, nes šalies gyventojų skaičius mažėja, o visuomenė senėja.