„Kai kurių gyventojų atsakymai, kodėl pinigus keičiasi pašte, pribloškė. Jų teigimu, Lietuvos pašte yra geriausias kursas. Norėčiau dar kartą pakartoti, kad keitimo kursas visur yra vienodas ir nesikeis“, - tiesiogiai atsakinėdamas į žmonių klausimus iš Martyno Mažvydo bibliotekos sakė jis.
Transliaciją vedęs žurnalistas Aurimas Perednis taip pat prisiminė, kad į radiją paskambinę žmonės tvirtina eilėse stumdęsi, nes bijojo keitimo kurso pasikeitimo.
Žmonėms nerimą kelia ir padirbti eurai. Viena bibliotekos lankytoja klausė, ar galima iš bankomato gauti padirbtų eurų.
Tačiau bankų atstovai tvirtina, kad tai yra neįmanoma, nes visos kupiūros bankomatuose yra tikrinamos.
Ministras vylėsi, kad padirbtų eurų rinkoje pamažu mažės.
Vienas bibliotekos lankytojas tvirtino, kad turguose iki šiol dar galima atsiskaityti litais, nors dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpis baigėsi sausio 15 d.
Eurams pavojingiausia ugnis
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda toje pačioje konferencijoje pabrėžė, kad tikimybė iš bankomato gauti netikrą banknotą yra be galo maža.
Ekonomistas sako pats matęs didžiules eiles, kai žmonės neša pinigus į bankomatus, po to prasidėjo atvirkštinis veiksmas, kai gyventojai stengėsi pinigus išsiimti.
„Gerai pagalvokite prieš išimdami pinigus iš bankomato, ar jie jums yra tikrai reikalingi, ar nuėję į parduotuvę negalėsite atsiskaityti kortele, ar verta gaišti laiką eilėse vien tik tam, kad turėtumėte popieriuką“, - į klausytojus kreipėsi ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad grynaisiais nesinaudojantys žmonės išvengia eilių, bandymo susivokti kainose, tikrinti grąžą ir pan.
„Aš pats atsiskaitydamas kortele matydavau dėkingą kasininkių veidą, kad joms nereikės patirti papildomo streso“, - kalbėjo G. Nausėda.
Atsakydamas į dar vieno žiūrovo klausimą, jis tvirtino, kad banknotams pavojingiausia yra ne vanduo ar kandys, bet ugnis. Todėl nuo jos pinigus ir reikia labiausiai saugoti.
„Nebandykite namuose įsitikinti, ar pinigai dega, nes galite gaisrą namuose sukelti“, - sakė ekonomistas.
DELFI primena, kad dar paskutinės gruodžio dienos tapo tikru išbandymu ne tik parduotuvėms, bet ir pinigus priimantiems bankomatams.
Prekių lentynos parduotuvėse ištuštėdavo labai greitai dėl padidėjusio pirkimo, o pinigus priimantys bankomatai tiesiog springo nuo grynųjų pinigų ir kartais netgi neveikdavo, nes būdavo perpildyti.
Pavyzdžiui, į SEB banko bankomatus gruodžio 29 d. buvo įnešta 27 mln. Lt arba keturis kartus daugiau nei įprastai. O „Swedbank“ banko bankomatai sulaukė penkis kartus daugiau grynųjų nei įprastą dieną – įnešta 75 mln. Lt grynųjų.
Po euro įvedimo nusidriekė didžiulės eilės „Lietuvos pašte".
Vasarą patvirtintas neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas – vienas euras keičiamas į 3,4528 Lt.
Kainos dviem valiutomis Lietuvoje pateikiamos nuo rugpjūčio ir bus skelbiamos pusę metų po euro įvedimo.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. grynieji litai į eurus Lietuvoje bus keičiami nemokamai:
• 6 mėnesius po euro įvedimo dienos visuose bankų skyriuose – litų banknotai ir litų bei centų monetos;
• 6 mėnesius, praėjus pusei metų po euro įvedimo dienos, bankų skyriuose, kurių sąrašą nustatys Lietuvos bankas, – litų banknotai;
• 60 dienų po euro įvedimo dienos Lietuvos pašte ir dalyje kredito unijų – litų banknotai ir litų bei centų monetos;
• neribotą laiką po euro įvedimo dienos – Lietuvos banke.
Kaip atpažinti netikrus pinigus?
Policijos pareigūnai ragina visada patikrinti, ar gauti pinigai nėra padirbti pagal 3P principą – pačiupinėk, pažiūrėk, pakreipk.
Pačiupinėk: popierius šiugžda, jaučiasi spaudos nelygumai;
Pažiūrėk prieš šviesą: vandens ženklai (matoma arka arba langai, banknoto nominalas
naujojoje serijoje deivė - Europa), apsauginis siūlelis, (matomas tik pakėlus prieš šviesą).
Pakreipk: holograma (vaizduojami nominalo skaičiai ir simboliai kinta pakreipus banknotą), blizganti juostelė (reverse su euro simboliu € ir nominalo skaičiumi 5, 10 ir 20 seno tipo eurų banknotuose), spalvą keičiantis nominalo skaičius (pakreipus 50, 100, 200, 500 bei naujo tipo 5 ir 10 eurų banknotuose).
