Nauja vieta – dideli reikalavimai

„Tiek jaunesnėms, tiek vyresnėms moterims nauja vieta gali tapti nemenku išbandymu. Bet kurioje naujoje vietoje į mus žiūrima su tam tikru iššūkiu: ką mums dabar parodysi, kas tokia esi. Kuo tolimesni santykiai, tuo labiau vertinama aspektu „ką tu mums gali naudingo duoti“. Nes visuomenės požiūris į žmogų yra gana pragmatiškas“, – pastebi V. Malinauskaitė.

Anot jos, jeigu moteris patenka į naują vietą, naują kolektyvą, naują gyvenamąją vietą, ji greičiausiai kapstosi pati viena, o aplinkiniai žiūri, ar ji išplauks toje situacijoje, ar ne. „Paprašyti pagalbos, išsakyti savo poreikį, parodyti, ko mums stinga pas mus nėra labai populiaru, nebent tik esant labai artimiems, geriems santykiams, tačiau ir tai ne visada“, – sako lektorė.

Jos manymu, jauna moteris panašiomis aplinkybėmis sunkiausia pasako „ne“. Taip nutinka todėl, kad jaunai moteriai dar ne visuomet iki galo aiškūs jos prioritetai ir tikslų siekimo būdai. Ji nežino, kaip padaryti, kad ir jai būtų gerai ir kitiems. Ji nežino, ar nenukentės pasirinkusi drastiškesnį elgesio būdą.

Vyresnei moteriai, priklausomai nuo jos gyvenimiškos patirties, gali būti lengviau pasakyti „ne“, jeigu ji turi aiškius prioritetus. Tačiau jeigu ji turi tam tikrų nusivylimų patirtį, jaučiasi nelabai pritapusi, ar nelabai reikalinga – jai irgi gali būti sunku pasakyti „ne“. Tačiau nemokant ar neleidžiant pasakyti „ne“, gali užgriūti per dideli krūviai, stipriai sumažėti pasitenkinimo laipsnis. Tai gresia išsibarstymu, sumenkėjusia saviverte ir savigarba, o kartais net perdegimu.

Pavojaus ženklai

Kokie ženklai perspėja, kad reikėtų sau pasakyti „stop“?

„Tokių ženklų yra. Vienas tokių – moteris jaučiasi nelaiminga, tarsi praradusi save, gyvenimo prasmę. Ji kasdien atsikelia su pilka, prislėgta nuotaika. Ją slegia vis ta pati rutina. Rimtas ženklas – kai moters pradeda nebedžiuginti maži kasdienybės, o paskui ir dideli gyvenimo dalykai. Tokiu atveju jos vidinis, emocinis gyvenimas tarsi apmiršta, sustingsta. Tai yra požymiai, jog moteris savo rutinoje, bėgime pradėjo save pametinėti, ji pradėjo pamiršti, kas ji tokia yra sau“, – aiškina V. Malinauskaitė.

Savęs praradimo iššūkiai, pasak jos, yra susiję ir su tam tikromis moters gyvenimo fazėmis. Viena iš tokių fazių galėtų būti vaiko gimimas, kada užgriūva motinystės rūpesčiai ir atsakomybė, kai ima trūkti miego. Jeigu tokios moters šeimos narai neatsižvelgia į jos poreikius, ji tam tikru metu gali save pamesti.

„Vaikelio gimimas yra didelis iššūkis ir moteriai, ir šeimai. Nors atrodo viskas gerai – vaikutis sveikas, gražiai auga, tačiau moteris tampa irzli, nelaiminga. Jei tai yra nuolatinė mamos būsena, tai yra ženklas, kad moteris praranda save“, – sako V. Malinauskaitė.

Kitu išbandymu, anot lektorės, gali tapti ir atėjimas į naują darbą, kur reikia greitai prisitaikyti, išmokti, pasiekti rezultatų. „Ji stengiasi, dirba, mokosi, nes bijo pasirodyti nekompetentinga, bijo klausinėti, stengiasi pati viena susidoroti, tarsi apčiuopomis klaidžioja rūke ir ieško už ko nusitverti, o reikalavimai byra kaip iš kiauro maišo. Ji pameta kryptį, kaip ir ką ji turi daryti, o tik bando pasivyti jai prieš nosį velkamą raudoną skudurėlį. To rezultatas – perdegimas, stresas, savęs praradimas“, – teigia lektorė.

Skyrybos ir kitos krizės

Kartais moteris išgyvena situacijas, kai keičiasi jos statusas šeimoje – ji išsiskiria, tampa našle. „Nesvarbu, dėl kieno kaltės įvyko skyrybos, tai yra didžiulis išbandymas, kur moteriai padėti save pačią ar save su vaikais, kaip išgyventi, kaip susitvarkyti buityje, kai iki šiol darbai buvo vienaip ar kitaip pasiskirstyti, o dabar viskas griūva ant jos pečių“, – atkreipia dėmesį V. Malinauskaitė.

Panašių įtampų, anot lektorės, gali sukelti ir moters vidurio amžiaus krizė, kuomet ji žengė į ateitį jauna, stipri, visas gyvenimas buvo jai prieš akis, ji galėjo kalnus nuversti, bet staiga ji atsibudo ir vieną dieną suprato, kad jaunystė liko už nugaros, kad ji jau nebe viską gali – apie tai signalizuoja kūnas, jo esminiai pasikeitimai.

„Tokia moteris atsiverčia žurnalą, interneto puslapį, o ten šmėkščioja visada jaunos, silikonų pripūstos gražuolės. Ji taip pat pasiskaito, kad 40–45 metų amžiaus sulaukusiai moteriai darbo naujo kaip ir nėra. Visuomenė jai taip pat sako, kad ji turi būti amžinai graži, o visi stiliaus patarimai pasibaigia ties 40 plius. Iš tiesų tai nemenkas išbandymas“, – sako V. Malinauskaitė.

Nepamirškite mylėti savęs!

Pasak lektorės, moters gyvenimo cikle yra didelių permainų laikotarpių, kurių metu padidėja rizika pamesti save. Tai laikotarpiai, kai keičiasi moters vertybės, supratimas ir visuomenės diktuojami jai uždaviniai. Tokiu metu pirmiausia svarbu nepamiršti mylėti save. „Moteris turėtų nepamiršti, kad niekas mūsų taip nemylės kaip mes pačios, na, nebent išskyrus mamą ir tėtį. Tuo metu, kai moteris jaučiasi blogai ir nepastebėta, neįvertinta, ji turi pirmiausiai pagalvoti apie save, ko ji labiausiai nori ir ko jai labiausiai reikia“, – primena lektorė.

Iš pradžių toks dėmesys sau galėtų būti maži dalykai, pavyzdžiui, šviežių sulčių stiklinė mieloje aplinkoje, o nuo jų būtų galima pereiti ir prie didesnių. V. Malinauskaitės įsitikinimu, permainų laikotarpiu moteriai taip pat labai yra svarbu rasti bendraminčių, turėti moterų savitarpio pagalbos, palaikymo grupę, nes dvasiškai artimos moterys labai puikiai gali viena kitą palaikyti, jeigu jos to nori ir sutinka moteris dvasiškai panašias į save.

Kada moterys galėtų skirti laiko sau? Ar jos turėtų laikytis griežtos dienotvarkės?

„Žmonių prigimtys yra skirtingos – vieni jų gyvena pagal grafikus, griežtą dienotvarkę. Tokiai moteriai gerai žinoti, kad, pavyzdžiui, antradienį ir ketvirtadienį 17–19 valandomis ji eina į treniruotę, dailės būrelį, chorą, vakarinį seminarą ar tiesiog į gamtą. Tačiau kita moteris galbūt gyvena pagal įkvėpimą, gal vienu metu ją užvedė projektas ir ji dirba per dienas ir naktis, nes jai tai yra įdomu, smagu, o tada ateina kitas periodas, kai ji daugiau dėmesio skiria šeimai. Svarbiausia išsiugdyti požiūrį, kad kiekvienai mūsų reikia laiko sau, kad turime pabūti su savimi ir surasti, kur save realizuoti, o ne tik būti geros darbuotojos, mamos, žmonos, namų šeimininkės“, – teigia V. Malinauskaitė.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkiminės sąskaitos

Užs. Nr. 2016-DJ-04/1