Čia kalbama apie ungurį, kurio knibždėti knibždėjo Lietuvos ežerai ir upės. Šiandien jis atsidūrė ant išnykimo ribos. Kad unguriai mūsų upėse ir ežeruose gyveno tuntais, byloja žvejybos tradicijos. Mūsų protėviai juos žvejojo „šniūrais". Ant kelių šimtų metrų ilgio virvės pririšdavo kelis šimtus kabliukų ir taip traukdavo gausybę šių žuvų. Šiandien, dėl besaikės žvejybos ir taršos, unguriai, Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos duomenimis, jau atsidūrė už biologiniu požiūriu saugios ribos.
Sovietmečiu, 1960-1969 metais, buvo registruota daugiau nei 23 tonos pagautų ungurių.
Unguriai ne tik įspūdingi savo išvaizda, bet ir savo gyvenimo būdu. Tik visai neseniai mokslininkams pavyko nustatyti kur neršia šios žuvys.
Unguriai per savo gyvenimą, kuris gali siekti ir 90 metų, sukaria tūkstančius kilometrų, bet palikuonis palieka tik kartą. Lietuvoje jie neneršia, o ikrus deda Bermuduose, Sargaso jūroje. Vos išneršę, jie žūva. Po to trejus metus šiltoji Golfo srovė mažus unguriukus atneša prie Europos krantų, kur pavasariais ieško greičiau įšylančių upių ir ežerų ir ten subręsta.
Didžiausia paslaptis kaip šie unguriai randa tas pačias upes, kur gyveno jų tėvai. Aišku tik viena, be ungurių ekosistemos kenčia. Jie yra vieni didžiausių grobuonių ir maitėdų žuvų pasaulyje, todėl reguliuoja kitų rūšių žuvis, o dėl to, kad gyvena ilgai - mokslininkams gali indikuoti ilgalaikę vandens telkinio būklę.
2009 metais Europos komisija patvirtino ungurių išteklių valdymo planą Lietuvoje. Vykdant jį 40 procentų sumažintas upelių, kuriuose leidžiama migruojančių ungurių žvejyba sąrašas, visiškai uždrausta ungurių verslinė žvejyba ungurinėmis gaudyklėmis ežeruose ir tvenkiniuose, o žvejams mėgėjams leidžiamas sugauti ungurių kiekis sumažintas nuo 5 žuvų iki 3 per parą. 15 dienų sutrumpintas migruojančių ungurių žvejybos upeliuose laikas pavasarį, o rudenį migruojančių ungurių žvejyba visai uždrausta. Taip pat, siekiant išvengti neverslinio dydžio ungurių sugavimo, uždrausta žvejyba ūdomis masalui naudojant sliekus.
Kovojant su brakonieriais dešimteriopai padidinti žalų žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai. Dabar už kiekvieną pažeidžiant taisykles sugautą ungurį tenka sumokėti daugiau nei 1000 litų.
Praėjusių metų rudenį Utenos gyvosios gamtos inspektoriai sulaikė 95 ungurius sužvejojusi brakonierių. Jam teko atlyginti tokią žalą, už kurią būtų nusipirkęs jaukų butą Utenoje - 103 000 litų.
Šiemet jam tektų pakloti ir didesnę administracinę baudą ir galbūt būti konfiskuotas ir jo automobilis - kaip brakonieriavimo įrankis.
Visgi, žala šiai rūšiai padaryta tokia, kad vien ribojimais ir draudimais neišsiversi. Ungurių ištekliai didinami dirbtinai - įžuvinimu. Tai nėra jokia naujovė. Vilniaus krašte dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tai bandė daryti lenkai, o jų įveistus ungurius gaudė ir po dviejų dešimtmečių.
Per praėjusius kelerius metus į Lietuvos upes ir ežerus paleista 1 200 000 ungurių lervučių.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tokių priemonių nauda neabejoja, nors ir pripažįsta, kad kritika įžuvinimui turi pagrindo.
Pagrindiniai skeptikai įžuvinimo programas laiko paprasčiausiu pinigų plovimu, o dirbtinai veisiamos žuvys neišgyvena. V. Mazuronis sutinka, kad skaidrumo galėtų būti ir daugiau.
„Silpnoji įžuvinimo programų vieta yra skaidrumas. Ar tikrai tiek žuvų yra paleidžiama, kiek yra deklaruojama? Bet aš įsitikinęs, kad jos tikrai veikia", - kalbėjo ministras.
Pasak ministro, nereikia laukti europinių pinigų žuvų atkūrimui. Patys žvejai gali ir noriai prisideda prie išteklių atkūrimo.
„Mes antri metai už žvejybos leidimus surinktas lėšas skiriame vandens telkinių įžuvinimui. Iš čia ir kilo žvejybos rojaus idėja. Suderinę su mokslininkais parinkome kelis telkinius ir juos įžuviname daugiau nei kitus. Mes norime parodyti, kad tai įmanoma ir po truputį tą žvejybos rojų plėsime į visos respublikos ribas" - apie Molėtuose ir ežeruose vystomą Žvejybos rojaus projektą pasakojo ministras.
Anot jo, visos įžuvinimo programos duoda teigiamą naudą, tačiau kas iš to jei viena ranka žuvis paleisi, o kita užmesi tinklą. Todėl nuo 2015 metų gėluose vandens telkiniuose uždraudžiama verslinė žvejyba.
Visgi, viena įdomi išimtis yra. Smarkiai kontroliuojami verslininkai galės žvejoti ungurius - tuos, kurie išsiruoš į Atlantą, nes, anot ministro, netikslinga būtų visus išteklius išleisti į vandenyną, iš kurio jie nebegrįš.