Pasak dizainerių, nors tikėtis įspūdingų verslo rezultatų Lietuvos mados rinkoje negalima, pamažu pavyksta atrasti savus pirkėjus, vertinančius išskirtinį stilių ir drąsiai demonstruojančius savo patriotiškumą. Tiesa, ne visada tai tik lietuviai. Tautine simbolika margintais drabužiais ir aksesuarais vis labiau domisi užsieniečiai.
Lietuviškumas atsirado netyčia
Už „Atsikeli ir varai“ prekės ženklo besislepianti Aušra Šeduikytė juokauja, kad jos gaminamų drabužių sėkmę lemia arklys, kuris yra ne tik įmonės veidas, bet ir talismanas, dirbantis, kad įvaizdis būtų aktyvus ir savitas. Pasak kūrėjos, jos gaminiai labiausiai domina lietuvius ir užsienyje gyvenančius tautiečius iš Anglijos, Olandijos, Danijos ir Prancūzijos.
„Prieš pradėdama kurti prekybinį ženklą apie jokį lietuviškumą, šaknis ir tautosakinius personažus negalvojau. Arklys atsirado netyčia, bet lietuviškumas, folkloras ir pamatinės vertybės, kaip tikėjimas, kad gyvenimo sėkmės formulė yra 5% talento, 95% darbo, jau buvo užkoduotos, todėl arklys tapo puiki to vizualizacija. Juk prekinio ženklo pagrindinė žinutė yra tokia: drabužiai ir daiktai tiems, kurie keliasi anksti, o gulasi vėlai“, - apie verslo įsikūrimo pradžią pasakojo A. Šeduikytė.
Ji pripažino, kad Lietuvoje drabužių verslo rinka per maža, kad uždirbtum milijonus, tačiau pakankama, kad atrastų savus pirkėjus.
„Prieštarauju manymui, kad jeigu Lietuva maža, galima siūlyti bet ką ir bet kokios kokybės. Pirkėjai nėra vidutinybės, kurie „nieko nesupranta“ ar „kaimas“, kuriam užtenka „Akropolio“. Kaip ir visame pasaulyje taip ir Lietuvoje yra žmonių, kurie supranta, kas yra gražu, turi humoro jausmą, nori būti išskirtiniai bei yra pasiruošę už tai mokėti“, - lietuvių pirkėjų nelinkusi nuvertinti A. Šeduikytė.
Pasigenda batsiuvių
„Daugelio idėjų negaliu įgyvendinti, nes nėra kaip Lietuvoje to pagaminti. Ypač jei kalbame apie mažesnius kiekius. Aš gaminu maždaug po 20-40 vienetus kiekvieno modelio, todėl nedaug kas nori su tuo užsiimti. Bet yra dalykų, kur visai nepriklausomai nuo kiekio vis tiek atsimuši į sieną. Pavyzdžiui, batai. Noriu kurti batus, bet neturiu, kur juos gaminti, nes batsiuvių tiesiog nėra. Tiksliau, visoje Lietuvoje yra tik 2-3, kurie dirba su vienetiniais užsakymais ir jų galimybės pagaminti norimą modelį labai ribotos, nes trūksta medžiagų, noro ir motyvacijos“, - pasakojo kūrėja.
Populiariausios jos parduodamos prekės – mautai ir reguliuojamos suknelės su virvele ir folkloriniu arklio printu. Tačiau nei šių, nei kitų gaminių aktyvesnio pirkimo prieš valstybines šventes ji nepastebi.
„Vasaris visai ramus mėnuo, pirkimas labai menkas. Manau, lietuviai apskritai retai specialiai kažką perka valstybinėms šventėms. Na kalbant apie etnografiją ir tautiškumą, kažkoks specialesnis pirkimas galėtų būti nebent folk festivaliuose ar kituose renginiuose“, - samprotavo A. Šeduikytė.
Pirkėjas – drąsus ir ryškus žmogus, kuris mėgta keliauti
Bene žinomiausio lietuviškų drabužių ženklo „LT identity“ bendraautorė Jolanta Rimkutė pasakojo, kad prieš metus atidaryta jų prekybos ženklo parduotuvė vis dažniau sulaukia pirkėjų iš svečių šalių. Žiemą jie noriai perka išskirtinio dizaino pirštines, šiltuoju metų laiku – marškinėlius ir džemperius.
„Mums buvo netikėta, tačiau drabužius perka ir turistai iš slaviškų šalių. Jie labai vertina ne tik dizainą ir kūrybiškumą, bet ir kokybę. Suvenyrų parduotuvėlėse ir prekybos centruose gausu pigių baisiai įpakuotų Kinijoje gamintų smulkmenėlių ant kurių užrašyta Lietuva, tačiau mūsų prekės išsiskiria tuo, kad tautiškumą deriname su kokybiškumu“, - pasakojo dizainerė.
Ji tikina seniai supratusi, kad turtų iš šio verslo nesusikraus, tačiau nesigaili pasirinkusi būtent tokią kūrybinę kryptį ir kurdama išskirtinai lietuviškus gaminius jaučiasi laiminga.
„Esame investiciniame lygmenyje, tačiau pamažu atrandame savo pirkėją. Dažniausiai tai drąsus, ryškus, savo sąmone subrendęs žmogus, kuris mėgta keliauti ir užsienyje tampa Lietuvos ambasadoriumi. Paprastai tai būna lietuviai, tačiau marškinėlius su Vyčio ženklu ir lito simboliu yra pamėgę ir užsieniečiai“, - pasakojo J. Rimkutė.
Situaciją išgelbėtų projektai
Dizainerė pasakojo, kad mintis kurti būtent lietuviškus gaminius jai su kolege kilo reaguojant į laiko aktualijas ir aplinką.
Tiesa, dabar ji tikina pastebinti ir tam tikrus šios srities trūkumus. Pavyzdžiui, abejingumą dizainui kaip meno sričiai.
„Neturime galimybių rašyti projektus ir gauti papildomą finansavimą kūrybiniam etapui, kuris yra labai svarbus. Kūrybinis procesas užima labai daug laiko ir eikvoja daug pinigų, tad investicijos į kolekciją gaunasi labai didelės. Turime daug minčių, tačiau jų nerealizuojame tokiais tempais, kokias galėtume, vien todėl, kad tai yra brangu. Šią situaciją tikrai palengvintų leidimas rašyti projektus, kurių dėka gautume bent jau dalinį finansavimą“, - pasakojo kūrėja.
Ji pripažino kasmet besistengianti reaguoti į valstybines šventes. Jas dažnai mini parodomis ar renginiais, kurių metu supažindina su naujausiais gaminiais.
„Valstybinės šventės mums labai svarbios. Be to, asocijuojasi ir su pavasariu, tad stengiamės prie jų prisijungti. Vasario 16-ąją drabužiams darome nuolaidas, o šiemet Kovo 11-ąją esame apsisprendę pristatyti naujai sukurtus modelius“, - patikino J. Rimkutė.
