Pasitinka žavi šviesiaplaukė vidutinio amžiaus moteris besišypsančiomis akimis. O pro duris vis eina ir eina moterys, kai kurios, matosi, susitinka jau nebe pirmą kartą, nes godžiai dalijasi permainomis savo gyvenime. Įsitaisome tiesiog ant grindų, o Antra ima mokyti moteriškumo paslapčių, užrašytų senosiose indų Vedose.
Kai ką iš pradžių labai sunku suvokti ir juo labiau – priimti. Kad ir tai, jog lyderystė – vyriškas bruožas, o moteris turi tiesiog mėgautis gyvenimu - tada ir šalia esantis vyras bus laimingas.
„Nieko nieko,- šypsosi Antra. - Mus gi taip mokė mokykloje šitiek metų, o mes ne kvailos – gerai tai išmokome. Tik nesame dėl to laimingesnės. Metas galvoti iš naujo.“
Gerą pusdienį klausomės apie tai, kokios savybės yra vyriškos, o kokios moteriškos, kaip pakeisti savo elgesį ir kaip nuo to pasikeičia situacija šeimoje bei darbe.
Teorija lieka teorija, tačiau netrukus moterys ima dalintis savo istorijomis ir pokyčiais. Tuo, ką išgirstame, sunku patikėti: prieš metus beveik subyrėjusi šeima yra laiminga, vyras nešioja moterį ant rankų; kita darbe apiberta vyrų komplimentais ir dėmesiu...
- Kaip jus pristatyti DELFI skaitytojams?
- Mano išsilavinimas visiškai nesusijęs su tuo, ką aš dabar darau. Esu baigusi fiziką ir matematiką, dar esu inžinierė, baigusi technikos universitetą, paskui Psichologijos institutą.
Mano vedami seminarai gimė tada, kai aš suvokiau, kad turiu kažką perduoti savo dviems dukroms, kad jų gyvenimas būtų laimingas. Tad pirmiausia privalėjau surasti kelią į laimę pati. Ilgai ieškojau, turėjau daug mokytojų, iš kiekvieno jų išmokau ko nors naujo.
Su žmonėmis dirbu jau beveik 30 metų. Iš pradžių tai buvo nedidelės paskaitos ir gydomieji seansai, kol galiausiai išaugo į didelius seminarus.
- Koks buvo pradinis taškas, nuo kurio viskas prasidėjo?
Nebuvo vieno konkretaus taško. Dar būdama 16-os pradėjau domėtis įvairiais dalykais, mokytis, tačiau tai buvo dar labai nesąmoningas ėjimas. Bet iš to viskas išaugo. O savo gyvenime dariau daug revoliucijų. Pavyzdžiui, pabėgau nuo vyro. Ypatingos priežasties nebuvo, bet aš pradėjau dusti. Galvojau, kad mirsiu. Ir tai padariau dėl to, kad kitaip pasielgti negalėjau. Paskui, žinoma, pajutau didžiulę atsakomybę už savo dukras, nes palikau nuostabų vyrą ir jų tėvą.
Labai atsakingai ėmiau auklėti jas ir supratau, kad gyventi taip, kaip gyvenau aš pati, yra negerai. Vadinasi, turėjau išmokti to, ko paskui galėčiau išmokyti dukras.
- Šiandien nesigailite dėl šio poelgio? Gal būtų buvę galima pasielgti kitaip?
- Kiekviena situacija gyvenime yra unikali ir tokio recepto, kaip reikėtų ar būtų buvę geriau, aš nežinau. Žinoma, dabar aš manau, kad viską dariau teisingai. Tačiau daug kuo rizikavau. Nes gyvenau visu 100 procentų. Ir jeigu klysdavau, tai irgi visu 100 procentų. Tačiau esu gyva ir viskas yra puiku. Ir labai džiaugiuosi ta savo drąsa, kuri mane ir atvedė ten, kur esu dabar. Gyvenu iš visų jėgų, jeigu galima taip pasakyti. Taigi galiu pasidalinti savo patirtimi. Svarbiausia gyvenime yra nemeluoti sau.
- Kas yra moteriškumas?
- Tai kai žmonės, esantys aplink moterį, tampa laimingesni, o pati moteris – taip pat. Kai aplink viskas sužydi. O kada aplinkui viskas griūna ir yra naikinama – tai ne moteriškas elgesys. Moteriška energija aplink moterį labai teigiamai veikia visus aplinkui. Galima sakyti, vyksta aplinkos sveikimo procesas. Kai ir vyras švyti, ir gėlės klesti, ir katinas patenkintas murkia, ir vaikai laimingi.
- Aplinkui labai daug nelaimingų moterų... Kodėl?
- Kiekvienas atvejis, be abejo, atskiras, tačiau apskritai mūsų visuomenėje yra primetamos vyriško gyvenimo modelio taisyklės. Taip auklėjami vaikai. Ir tai daro didžiulę įtaką moters kūnui, psichikai, gyvenimui. O kai moteris yra nelaiminga, tas jausmas tiesiog plinta aplinkui. Ir tai daro didžiulę taką vyrui, vaikams - visiems. Taigi mums, kaip moterims, tenka didžiulė atsakomybė – būti laimingoms. Kad būtų laimingi esantys aplink mus.
- Minėjote, kad nuo moters emocijų šeimoje priklauso vaikų fizinė sveikata?
- Ne tik nuo moters emocijų, bet nuo visos jos sveikatos – ir psichinės, ir fizinės bei dvasinės, priklauso aplinka. Tai galima palyginti su saule – kokią energiją ji spinduliuoja, toks ir išeina rezultatas. Savo energija mes maitiname aplinką. Todėl kai moteris yra sveika dvasiškai ir fiziškai, tuomet ji savo energija gydys aplinką.
- Kokias didžiausias klaidas moterys daro šeimoje?
Kiekviena savas. O šiaip klaidų nebūna - tai mūsų patirtis, tai, kas mus augina kaip asmenybes. Bet mes galime arba išnaudoti tai, ką priimame kaip klaidas, savo augimui, arba neišnaudoti. Be klaidų nugyventi gyvenimo neįmanoma, tačiau iš jų galima daug ko išmokti. Arba atskleisti savo vidines žaizdas, kurių – emocinių, fizinių, dvasinių – turime daugybę. Todėl mes ir patenkame į įvairias nepalankias situacijas, nesusikalbame su aplinkiniais, nes mūsų viduje yra neužgydytų skaudulių. Ir tai, ką mes galime padaryti geriausio, išnaudodami visas situacijas – tai išgydyti savo dvasią.
Kad tas žaizdas surastume, reikalingos žinios. Kai vidinis skausmas išgydomas, tada automatiškai pasikeičia situacija aplinkui. Nes išorinis pasaulis priklauso nuo vidinio pasaulio. Ne atvirkščiai. Kaip veidrodyje mes galime stebėti tai, kas yra mūsų viduje. Ir jeigu išnaudosime teisingai šiuos atspindžius, viskas bus mums į naudą. O jeigu tik kovosime su aplinkybėmis, tada viskas taip ir pasiliks.
- Yra daug vienišų moterų, kodėl joms nepavyksta surasti savo žmogaus, nors jos ir labai stengiasi?
Pirmiausia jos per daug galvoja apie save kaip apie žmones bendrąja prasme. Santykiai gali būti tik tarp vyro ir moters, ne tarp žmonių. Moteris turi atsistoti į poziciją, kur ji yra moteris. Ne žmogus apskritai. Ir nereikia ieškoti žmogaus. Vyras ateis pats.
Paprasčiausiai reikia atsitraukti ir tiesiog gyventi su pasimėgavimu, lengvai, žaismingai, džiaugsmingai ir tai skleisti aplink save. Būti saldesnėms gerąja prasme. Vienatvė dažnai būna iš nuoskaudos. Iš visokių nesveikų gyvenimo aplinkybių. Ir kai moteris yra išmokusi gyventi vyriškai, tada vyras neateis. Jam nereikia dar vieno vyro šalia.
Moteris turi būti duodanti, ne godi, ji turi parodyti, kad moka ir nori mylėti, ir mylėti ne žodžiais. Tas davimas – tai gyvenimo džiaugsmo suteikimas. Tada vyrai tai jaučia ir ateina patys. Nes mylėti reiškia duoti. Galima duoti be meilės, bet mylėti nieko neduodant neįmanoma. Moteris turi spinduliuoti savo ketinimą duoti, padėti pajusti gyvenimo džiaugsmą, malonumą ir rūpestį.
- Kokia sekso reikšmė santuokoje?
- Seksualinė energija – tai gyvybės energija, kuri ateina į šeimą per moteriškąją dalį. Tad moteriai seksas yra aukščiausia gyvenimo energijos davimo forma - tam, kuriam jos reikia. Nes vyras pats seksualinės ir gyvybės energijos energijos nesukuria - jam reikia ją iš kažkur gauti. Taigi pati didžiausia šios energijos davimo ir gavimo forma – meilės aktas. Tai reikalinga ne įtampai nuimti, kaip yra dažnai manoma, o duoti savo vyrui gyvybiškai svarbią energiją.
Negaudamas seksualinės – gyvybės energijos vyras negali augti, būti sėkmingas, jis tampa nepajėgus ko nors pasiekti, atskleisti savo potencialą.
- Ką galėtumėte patarti moterims, kad jos būtų laimingesnės?
- Norėčiau ne patarti, o palinkėti – daugiau rasti pasitenkinimo gyvenimu, daugiau rūpintis ir turėti malonių rūpesčių. Mažiau siekti rezultatų, o daugiau mėgautis buvimu. Ir suteikti galimybę šalia esantiems vyrams išreikšti save. Ne atsikovoti vietą iš jų, o atsitraukti nuo šios kovos ir mėgautis gyvenimu. Ir taip skleisti meilę.
