Istorijas adresu gyvenimas@delfi.lt siųskite iki vasario 11 d.
Vasario 17 d. paskelbsime penkis nugalėtojus, kuriems atiteks 200 Lt vertės sporto ir pramogų parko "Impuls" dovanų čekiai.
Publikuosime tik taisyklinga lietuvių kalba (su ą, ę, ė, š ir kt.) parašytas istorijas.
********
Skaitytojų istorijos
*********
Be sveikatos esi niekas ir niekam nereikalingas. Gal pradėsiu rašyti nuo to, ką daryti, kai nebėra sveikatos, jėgų išgyventi ir kovoti kasdieninėje kovoje. Kai ateini prie liepto galo su tuščiomis kišenėmis ir apsikabinusi mylimą vaikystės žaislą staugti ant viso pasaulio: "Dieve ar tu iš vis egzistuoji?" Tada surandi savyje žirnio didumo paskutinę kruopelytę jėgų su ryžto pataisyti savo prarastą sveikatą.
Finansinių lėšų prabangiems sporto klubams, SPA salonams, vyno degustacijoms ar psichiatro pagalbai nėra. Šluostytis ašaras ant draugų pečių ir keikti gyvenimą nesinori, nes vis tiek nesupras, o galų gale kam reikia svetimų bėdų maišo. Vieninteliai sveikatos atstatymo įrankiai likę iš prarasto rojaus - tai kompiuteris, molbertas ir dažai. Tada atsistoji prieš molbertą su senais savo paveikslais, nes naujoms drobėms nebėra lėšų ir pradedi juos užtapyti ir išlieti visą skausmą, kuris yra susikaupęs tavyje.
Piešiniai nevykę, bet puikiai atpalaiduoja, akimirkai nuleidi garą. Tada žvilgteli į kompiuterį, pasistatai vaikystės meškiną, žiūri į jį ir pradedi kurti pasakas vaikams. Pasakų epizodai įvairūs, o personažai taip pat. Tai gali tęstis nuo mėnesio iki metų, kiekvienam pagal poreikį ir sveikatos atstatymo būtinybę. Kai visas emocijos paliktos pasakose ir tapybos darbuose, vidus nurimęs, atsiranda raktai ir naujos durys į laimę ir į kitokį rojų.
Kažkas
************
Sveikata - didelis turtas. Gerai, kad dabar daugelis žmonių tai supranta, vertina ir rūpinasi sveikata. Aš rūpinuosi, kiek tik galiu. Žinau, kad labai naudinga sportuoti, todėl praktikuoju greitąjį ėjimą ir važiavimą dviračiu. Bet kuriuo metų laiku važiuodamas išlipu porą stotelių anksčiau ir einu sparčiu žingsniu. Taip pat stengiuosi kuo rečiau naudotis liftu, geriau užlipu pėsčiomis, nors gyvenu daugiabutyje.
Daug laiko stengiuosi praleisti gryname ore, vasarą tik dviračiu važiuoju į mišką uogauti, rudenį grybauju, renku vaistažoles ir jas džiovinu.
Arbatos iš savo rinktų vaistažolių labai naudingos. Liepžiedžių, šalpusnių, čiobrelių, erškėtuogių arbatos su medumi aprūpina organizmą vitaminais (labai svarbus C vitaminas stiprinti imunitetui, kurio gausu erškėtuogėse). Ėjimas, grynas oras ir ekologiškos paties rinktos uogos, grybai, manau, taip pat duoda naudos sveikatai.
Stiprus imunitetas yra labai svarbus sveikatai. Imunitetą silpnina stresas, o stiprina - šypsena, juokas. Aš kiek įmanoma dabartinėmis gyvenimo sąlygomis vengiu stresų, mielai pažiūriu per TV gerą komediją, nuvažiuoju prie ežero ar į pamiškę pavaikščioti, atsipalaiduoti nuo blogų minčių.
Žinoma, nevartoju alkoholio ir nerūkau, ko tikrai turi atsisakyti sveikata besirūpinantis žmogus. Geriu daug arbatų (taip pat ir žaliąją) ir apskritai skysčių (ypač negazuoto mineralinio vandens). Valgau daug lietuviškų vaisių ir daržovių. Žiemą vertinu šaldytas uogas.
Kuo daugiau bendrauju su man mielais artimais žmonėmis, su kuriais pabendravęs gerai jaučiuosi. Vengiu žmonių (turbūt daugelis tokių pažįsta), su kuriais pabendravus, jautiesi išsunktas. Vakare einu anksti miegoti ir miegu prie atviro lango vasarą ir prie atviros orlaidės bet kuriuo metų laiku bent 7-8 valandas, nes geras miegas turi labai daug įtakos sveikatai, nuotaikai. Štai taip aš rūpinuosi savo sveikata.
Bronius A.
**************
Nemėgstu klausyti laidų apie sveikatą, skaityti apie patį brangiausią žmogaus turtą taip pat nemėgstu, nebent psichologinius patarimus, kaip gerinti atmintį arba fizinius pratimus, kaip gerinti regėjimą, išlaikyti pusiausvyrą ir pan.
Kažkada jaunystėje vienoje auditorijoje kabojo didžiulis plakatas: “Judėjimas - tai gyvenimas" . Įstrigo tuomet tie žodžiai, dažnai apie juos pagalvoju. Visada ėjimas man buvo kaip vaistas. Prieš daug metų dirbau Vilniuje, prie Vingio, po darbo pėsčia traukdavau į paskaitas, į Saulėtekio alėją. Jeigu neidavau į paskaitas, pėsčia keliaudavau namo į Lazdynų mikrorajoną. Eidavau lengvai ir greitai.
Prisimenu, kartą Lazdynuose iš paskos ėjo pagyvenęs vyriškis. Kai galų gale prisivijo, tarė: ”Maniau, kad aš greitas, bet Jūs, kaip meteoras”. Dabar taip nebegaliu, bet vistiek stengiuosi eiti pėsčiomis. Per vasarą važiuojame į kokius nors Europos miestus, vaikščiojame skersai ir išilgai, ir tik pėsčiomis.
Labai vertinu vandenį. Tai pats skaniausias gėrimas, kokį tik esu ragavusi. Taip pripratau, kad, neišgėrusi vandens, jaučiu, jog visas kūnas streikuoja.
Ir dar labai vertinu dvasinę ramybę. Man atrodo, kad nervai - tai visų ligų blogybė. Sunku, jeigu žmoguje išbujoja pyktis, neapykanta. Tokie jausmai žmogų smaugia. Savo gyvenime išgyvenau įvairiausių laikotarpių. Buvo labai sunkių etapų. Bet jiems praėjus, vėl kėliau galvą aukštyn.
Gyvenimas trumpas, bet gražus. Vien jau gamta ko verta. Niekas nėra apsaugotas nuo negandų, ir reiktų begalinės stiprybės joms nugalėti. Bet jeigu dabar gerai, tai reikia tik džiaugtis. Jeigu jaučiu, kad viduje skraido kibirkštėlės ir sklinda šiluma, tada viskas gerai.
Na, o apie maistą galiu pasakyti tik tiek. Jaunystėje kimšau daug, neturėjau problemų dėl svorio. Dabar valgau visai kitaip. Mėsos vartoju mažai, verdu sriubas, jas šeimoje mėgsta visi. Daug valgau daržovių. Bet neatsisakau ir saldumynų. Nors paskutiniu metu, kaip ir daugelis, skaitau, kas jų sudėtyje. Kaip ir dauguma, nenoriu šitų E, kurių pilna visuose produktuose. Stebiuosi, kad jų atsirado tiek daug, todėl daugiau laiko praleidžiu virtuvėje, norisi maitintis sveikiau.
Ir dar labai svarbu gyvenime turėti mielą ir malonų užsiėmimą. Jį taip pat turiu.
Pabaigai noriu parašyti, kad tai - tik mano mintys, kas man svarbu. Kiekvienas žmogus - tai didžiulė individualybė, tai atskiras pasaulis su savo taika ir karu, su meile ir neapykanta, su džiaugsmu ir liūdesiu, su plačia šypsena ir gailiomis ašaromis. Ir savo sveikata kiekvienas rūpinamės savaip.
Sėkmės visiems.
Zenta S.
****************
Kaip aš rūpinuosi savo sveikata? Hm...? Iš tikrųjų nieko tikriausiai specialiai ir nedarau, bet kas pasakys, kad aš nesirūpinu savo sveikata?!?
1. Auginu mažą vaiką, bet kas dieną išsimiegu iki valios, nes mano vaikas geras, kai miega. O išsimiegojusi aš jaučiuosi kupina jėgų, laiminga ir žvali.
2. Kas rytą ir vakarą valausi dantis, nors kartais taip tingiu, bet kaip paskui gera su vyru dalintis bučiniais.
3. Neinu į soliariumą, nes esu klaustrofobikė iki kaulų čiulpų smegenų, bet užtat sumažėja rizika susirgti odos ligomis.
4. Nepavalgau vakarienės, nes tiesiog labai greitai prie manęs prisistato mano mažasis reketininkas ir aš lieku be kąsnio burnoj, bet užtat nenukenčia mano figūra.
5. Geriu arbatą, nes ir nuo vieno puodelio kavos pusę nakties negaliu sudėti nė bluosto, bet užtat arbata kur kas sveikiau.
6. Nerūkau, nes taip ir nesugebėjau išmokti, bet užtat mano plaučiais neteka nikotinas.
7. Nevažiuoju draugių lankyti mašina, nes išsigandau ir nenuėjau į vairavimo egzaminą, bet užtat topinu aplankyti jų pėstute. Šitaip pramankštindama raumenis.
8. Gyvenam bute, kur nuomotojai taip ir nepakeitė medinių langų, bet užtat nuolat būname gryname ore, o mano mažasis šitaip grūdinasi.
9. Savaitgaliais tenka eiti į pirtį, nes reikia aplankyti uošvius, o atsakyti eiti į jų pirtelę – mažų mažiausiai nemandagu. Bet užtat visai nebloga terapija.
10. Valgom šviežias ir neužterštas pesticidais daržoves, nes tie patys uošveliai jų prideda maišus, o atsisakyti taip pat nevalia. Kaip liaudies išmintis byloja, jei duoda - imk, jei muša - bėk.
Milda
***************
Šiuolaikinės informacijos sklaida, mano nuomone, truputį iškraipė vaizdą apie sveiką gyvenseną. Pažvelgęs į „sveiką gyvenimo būdą“ propaguojantį asmenį, aš dažniau pastebiu fanatizmą (ypač jaunąją kartą). Aišku, tai nėra jau taip blogai, bet tai tėra tuo verslu užsiimančių žmonių ir korporacijų rinkodaros dalis.
Sveika gyvensena kartu su visais „fitness“ tipo dribsniais, liekninančiomis arbatomis ir maisto papildais tapo preke ir tam tikro statuso dalimi.
Niekada labai palankiai į visą tai nežiūrėjau. Visi tie sveiki produktai, kuriuos mums siūlo, pirmiausia skirti pelnui, o žmogus lieka antrame plane. Prioritetu laikau ir laikysiu liaudies išmintį (jei galima taip pasakyti). Mūsų ainiai nežinojo nei kas tie konservantai, nei kas tie emulsikliai, o už bet kokį kapitalą jie vertino sveikatą, nes laimė – tai sveikata.
Su nuostaba žiūriu į savo septintą dešimtį pasiekusią močiutę, kuriai tiesą sakant, pavydžiu energijos ir jaunatviškumo. Jos apsukų prie puodų galėtų pavydėti ir pats J. Oliveris, o kur dar krūva gyvulių, daržas ir t.t. Beje, valgo ji viską. Be išimties!
Aš stengiuosi daryti taip pat, tik saikingai ir normuotai. Neatsisakau jokių produktų, net burgerių ar kebabų. Atpratinus organizmą nuo kokių nors produktų ar medžiagų, prarandama tolerancija jiems. Geriu tik naminį pieną kasdien prieš miega (laktozė gerai nuteikia miegui).
Kartą ar du per savaitę stengiuosi išgerti šviežiai spaustų morkų sulčių ar ožkos pieno (naminio). Taip pat per dieną stengiuosi išgerti bent litrą vandens (jis visa ko pradas). Valgydamas kramtau ilgai ir valgau labai ramiai, nes žinia, kad sotumo jausmas atsiranda tik po 20 min., o persivalgyti yra blogiau nei nepavalgyti.
Jei mokslai nespaudžia, bėgioju kasdien, dažniausiai vakare. Bėgimas tapo ne tiek sportu, kiek meditacija. Sumažėja dienos stresas, galvoje „praskaidrėja“, o su prakaitu pasišalina ir neigiamos emocijos. Bėgioju tik lauke: dėl medžių, oro, erdvės mintims. Taip pat man tai pats geriausias apšilimas prieš sportą.
Sportuoju vidutiniškai tris kartus per savaitę, kartais mažiau, kartais daugiau. Savaitgaliais visada kaitinuosi pirtyje. Pirtis tarsi sustyguoja visą organizmą ateinančiai savaitei.
Neatsisakau jokių dalykų, kurie man teikia malonumą, nors jie ir nėra patys sveikiausi. Juk tik šokdamas į šaltą vandenį užgrūdini organizmą, kad būtų atsparus peršalimams. Viskam yra ribos. Ir jas tinkamai nusistačius, galima turėti kur kas daugiau, nei ribojant save alinančiomis dietomis ar visiškai atsisakant saldumynų, net jei esate smaližius.
Reikia išmokti džiaugtis mažais dalykais, ar bent mažesniais jų kiekiais. Išmokę tai, sugebėsime pajusti džiaugsmą ir galimybes, kurį teikia sveikas, neperpildytas organizmas.
Sveikatos formulė: sureguliuota mityba – 70%, sportas – 30%, pozityvus mąstymas – papildomi 100%.
K.D.
************
Mes su žmonike beveik vienmečiai. Abiem virš 50 ir esame nepakeičiami optimistai. Norim papasakoti apie savo gyvenimo principus.
Pirmas - tai niekada nesinervinti, juk visos ligos nuo nervų. Čia aksioma.
Antras - geras ramus poilsis, visapusiškas ir visavertiškas miegas. Medikai rekomenduoja ne mažiau 6 val. per dieną, mes leidžiam ir daugiau. Jeigu turime sąlygas...
Ir trečias - normalus maitinimasis. Pakankamas gyvenimui, darbui, meilei ir t.t. Visos problemos su sveikata, mūsų nuomone, sukasi apie trūkumus vieno iš trijų nurodytų momentų. Svarbiausia pasiektam to reikalavimui (mūsų nuomone) - kuo mažiau vartoti iš vaistinės medikamentus (chemines medžiagas) - jeigu to iš tiesų nereika ir galima išvengti.
Mūsų metodas lengvas - bandyti sustabdyti ligą ar negalavimą liaudiškomis priemonėmis. Mes bandom propaguoti ir vartojame patys viską, ką prisiskynėme ir pasiruošėm patys iš anksto (ir ne tik savo rankom bet ir tai, ką mums pasiūlo kiti ) Pavyzdžiui, viską, ką mes žinom tiksliai apie vaistines žoles, lapus, šaknis, uogas, mes stengiamės surinkti vasarą ir rudenį. Nenoriu girtis, bet kiek turim visokių savarankiškai paruoštu skanumynų. Iš įvairių lietuviškų uogų ir vaisių. Dėl to nebijom ligų periodo (lietingo oro, žiemos periodo ir epidemijos gripo).
Mes aprūpinti savais vitaminais, vaistažolėmis. Plius svarbus momentas - visą periodą mes praleidžiame lauke, visą laisvalaikį būname gamtoje: miškuose, prie ežero arba toliau nuo miesto...Mūsų gyvenimas pririštas prie noro grybauti, uogauti, rinkti pažįstamas žoles, gėles ir būti gamtoje, kuo toliau nuo užkrėsto miesto oro... Ir kaip veiklos efektas - džovintos, konservuotos ir užpiltos, vaistinės medžiagos, mums ir mūsų giminaičiams . Ir ne tik tada, kai reikia nugalėti ligos poveikį, bet ir dėl profilaktikos vartoti savo gėrybes...
Visų smulkių paslapčių nesurašysi trumpame laiške, bet pasigirti galime. Po sunkios onkologinės operacijos žmona atsigavo visapusiškai ir po paskutiniu tyrimų konstatuota, kad vežinių ląstelių sumažėjo, taip vadinamas STOP - kadras. Apie save irgi pasakysiu gerą žinią - nė karto nebuvau ligoninėje, ir nebuvai paguldytas į lovą - visas ligas nugaliu liaudiškomis priemonėmis. Sveikas kaip ridikas... Tfu-tfu-tfu! Ir mes linkime visiems to paties.
Aleksandr ir Virginija M.
**********
Žmogaus gyvenimas, tas rūpestis, kad medis augtų, kad žolė žaliuotų, kad žvaigždė žibėtų, kad žmogus išliktų. Norint visą tai įgyvendinti, reikia būti sveikam. Man jau 60 metų, bet aš dar dirbu, sveikata nesiskundžiu, šokinėju per šokdynę, nes kasmet geriu sveikatos eliksyrą.
O jis toks: 3 šaukštai medaus, 3 galvutės česnako, 3 su žievele sutarkuotos citrinos, 3 litrai karšto vandens. Viską reikia sudėti į 3 l talpos stiklainį, užpilti tuo karštu vandeniu, sumaišyti, palaikyti 3 dienas ir kasdien gerti po 3 šaukštus. Be to, be galo myliu gamtą, kasmet su šeima kur nors keliauju, meškerioju, o tai geriausias sportas ir sveikatos šaltinis.
Kad ir kas benutiktų, niekada širdyje nenešioju pykčio, stengiuosi visur ir visada surasti kuo daugiau teigiamų emocijų.
Linkiu visiems ir visoms kuo dažniau nusišypsoti: nustokite niurzgėti dėl smulkmenų, mylėkite gamtą, kiek tik leidžia galimybės žiūrėkite į žalumą, keliaukite ir tuomet būsite daug sveikesni....
Aldona
************
Daugelis žmonių su savo organizmu elgiasi lyg su pikčiausiu priešu: valgo kas papuola, nuodija tabaku ir alkoholiu, be saiko eksploatuoja savo jausmus, nemąstydami, kad sveikata, turėdama ribas, gali netikėtai ir nepataisomai sutrikti.
Laikykitės taisyklių
Taip yra todėl, kad žmonės nepažįsta patys savęs ir savo organizmo veiklos dėsnių. Sveikas žmogus yra tas, kurio fizinė, nervinė, psichinė ir dvasinė būklė yra harmoninga, kai žmogus yra
gerai prisitaikęs prie gamtos bei socialinės aplinkos. Organizmo sveikata yra glaudžiai susijusi su psichologiniu nusiteikimu ir dvasine būsena. Norint, kad sveikata neapviltų, būtina laikytis tam tikrų gyvenimo taisyklių. Būtina racionaliai maitintis, taisyklingai kvėpuoti, aktyviai judėti ir grūdintis. Svarbu ir rūpintis savo dvasine pusiausvyra, skirti laiko ir jėgų dvasiniam tobulėjimui.
Valgykite protingai
Taisyklinga mityba – viena svarbiausių sveikatos ir ilgaamžiškumo sąlygų. Mityba atkuria organizmo energetiką bei dvasinę pusiausvyrą.
Sveikatai naudingiau, jeigu nuo stalo pakilsite ne visiškai pasisotinę, nes nedidelis alkio jausmas po kelių minučių išnyksta. Vyresniame amžiuje pasninkas ir pasninko dienos (trečiadienis, penktadienis) subalansuoja nervinę, psichinę ir dvasinę sveikatą.
Žmogaus evoliucijos eiga rodo, kad maistas turi būti daugiausiai augalinis. Be to, labai svarbu produktus derinti. Nereikėtų angliavandenių turinčio maisto derinti su baltyminiu, nes žarnyne prasideda rūgimo procesas. Baltyminis maistas dera su vaisiais ir daržovėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad augalinis maistas yra fiziologiškesnis, turi daug bioenergetinės informacijos. Nepamirškite, kad taisyklinga mityba – energingo gyvenimo raktas.
Įkvėpti ir iškvėpti
Žmogus gyvena todėl, kad kvėpuoja. Taisyklingas kvėpavimas normalizuoja arterinį kraujospūdį, gerina širdies ir galvos smegenų veiklą, didina organizmo atsparumą ligoms. Nervinė sistema tampa pusiausvira, gerėja nuotaika bei bendra žmogaus būklė.
Esama daugybės įvairių kvėpavimo sistemų. Kvėpavimas pagal jogos sistemą pirmiausiai atkuria natūralų kvėpavimo tipą, kuris yra visų pratimų pagrindas.
Giliai įkvėpkite ir įtempkite pilvą. Tokioje pozoje būkite, kol patogu ir malonu, po to iškvėpkite ir atkiškite pilvą. Įkvėpę išbūkite 10-12 sekundžių. Iškvėpimas du kartus lėtesnis nei įkvėpimas. Taip kvėpuokite septynis kartus iš eilės, po to padarykite pertrauką. Šį pratimą galima kartoti kelis kartus per dieną.
Mokykitės ilsėtis
Dvasinė pusiausvyra – nervinis ir psichinis stabilumas – būtina ir labai svarbi geros sveikatos bei ilgaamžiškumo sąlyga. Stresus padės įveikti saviįtaiga esant transo būsenos, kai žmogus gali daryti poveikį visai nervų sistemai bei organizmui. Savitaigos gali mokytis visi žmonės nuo septynerių metų, išskyrus tuos, kurie serga psichikos ligomis.
Savitaiga normalizuoja arterinį kraujospūdį, šalina stresą, nerimą ir depresiją, gerina miegą, gydo virškinimo trakto opas, nuskausmina (taip pat mažina skausmą gimdant), padeda atsikratyti žalingų įpročių, priklausomybės nuo narkotikų, gydo enurezę, stiprina vaikų imunitetą. Tai dar ne visos problemos, kurias savitaiga sėkmingai sprendžia pasitelkdama didžiulius organizmo vidaus rezervus.
Ši technologija atveria didelių galimybių savarankiškai plėsti įtaigos temas bei formas, neribodama pratimų laiko bei vietos.
Pavyzdžiui, iš arti žvelgiant į tašką, reikia lėtai suskaičiuoti iki 77. Po to užsimerkti, atpalaiduoti raumenis ir 7-10 kartų sau lėtai ištarti kodinę frazę „kraujospūdis normalėja“ arba tai, ką norite pasiekti.
Galite melstis
Daugelis žmonių šiandien nemoka ilsėtis ir atsipalaiduoti. Todėl pagrindinių ligų profilaktikai būtina kasdien 10-15 minučių skirti savitaigai, būtinai atpalaiduojant raumenis. Reikia gydyti ne ligos simptomus, bet priežastį. Efektyvių vaistų turime ieškoti ne vaistinėse, bet pirmiausiai savyje.
Tikinčiuosius geriausiai nuramina malda. Daugelis tyrimų rodo, kad besimeldžiančio žmogaus elektroencefalogramoje atsiranda lėtas aktyvumas, būsena, primenanti lėtą sapną.
Tik dvasinė, nervinė ir fizinė vienybė padeda harmoningai vystytis asmenybei, tik tada žmogaus sveikata tampa harmoninga, o gyvenimas – puikus ir džiugus.
Kristina M.
*****************
Visų pirma, noriu pasakyti, kad daugelis žmonių, mano manymu, daro klaidą, kada, išgirdę apie naują dietą, mankštą, grūdinimosi būdą, ir t.t., nieko nelaukę puola tuo užsiimti. Deja, dažnai tai niekuo nesibaigia - šiek tiek pabadavę, pasimankštinę, žmonės tai meta, o po tam tikro laiko pradeda iš naujo jau su nauja dieta, arba sveikatos išsaugojimo sistema, arba ilgam atsisako minties pasiekti rezultatų.
Ir taip atsitinka ne todėl, kad visi jie tinginiai, o todėl, kad metimas šiuo atveju - natūralus reiškinys. Nes toks požiūris į savo sveikatos priežiūrą, kaip namas be pamato - anksčiau ar vėliau sugrius. O pamatas šiuo atveju - ilgalaikė motyvacija. Nes tik būdamas iš tikrųjų motyvuotas, žmogus sugebės ne vaikytis naujausių ir madingiausių tendencijų, ne griebtis už pirmo pasitaikusio "šiaudo", o ilgai ir kruopščiau rinkti informaciją, stebėti savo reakciją į įvairias "priemones", ir tik po to nuosekliai laikytis sau geriausios linijos. Norėčiau papasakoti, kaip man pačiai pavyko atrasti tokią liniją.
Dabar man 30+ metų. Kai man sukako 25, pradėjau po truputį pilnėti. Taip nutiko, nes nustojau augti, ir visas maisto perteklius pradėjo kauptis, ten kur jo tikrai nenorėjau matyti. :) Plius, iki to niekada rimtai nesportavau. Turėjau begalę negerų įpročių - vėlai ir daug valgyti, gerti limonadą, kapučiną, šokoladą iš pakelių ir pan. Turėjau truputį viršsvorio. Mintis, kad vis dėlto reikia sulieknėti po truputį mane užvaldė, ir aš, moraliai tinkamai pasiruošusi (nes žinojau, ką reiškia dieta), pradėjau ją įgyvendinti. Mano motyvacija šiuo atveju, buvo tapti tokia, kokia buvau jaunesnė.
Pradėjau nuo obuolių dietos kartą per savaitę, vėliau jos laikiausi 2-3 kartus per savaitę (ne iš eilės). Mano tikslas, iš vienos pusės, buvo numesti svorio, o iš kitos - neleisti jam sugrįžti. Tad nesistengiau iš karto jo atsikratyti. Sužinojau, kad mono dieta gali atnešti ne vien naudos, o taip pat kad svoris dingsta ne iš karto - iš pradžių tirpdomi vidiniai riebalai (t.vad., visceraliniai) - patys kenksmingiausi mūsų sveikatai. Todėl apsišarvavau kantrybe ir laikiausi savo linijos.
Maždaug per metus numečiau apie 14 kg, beveik grįžau į savo jaunatvišką svorį. Atliekami kilogramai, ačiū Dievui, nesugrįžo. Bet pat nuostabiausias dalykas, kad aš pradėjau daryti viską, kad ir nesugrįžtų. Visų pirma, atsisakiau visų vaisvandienių (o po kiek laiko, ir gazuoto mineralinio), mažiau valgiau, stengdamasi to nedaryti po šešių, dabar geriu arbatą tik be cukraus ir t.t.
Įgijau keletą naudingų įpročių, pvz., vos atsikėlusi išgeriu 2 stiklines paprasto vandens (per dieną stengiuosi išgerti bent 5) - to reikia, kad skrandis po dienos miego geriau įsijungtų į dienos "darbus".
Po kiekvieno vandens gėrimo turi praeiti ne mažiau, kaip 15-20 min. iki valgio, o po valgio geriau atsigerti tik praėjus valandai. Baltą duoną pakeičiau į juodą. Reguliariai geriu vitaminų kompleksus. Nepamirštu pasirūpinti savo veido bei kūno oda.
Pradėjau sportuoti. Išbandžiusi keletą sistemų (tarp kurių ir pilatesas, ir kalanetika), apsistojau ties pilvo šokiu ir Tracey Anderson (Madonos asmeninė trenerė) sistema. Plius 1 kartą per savaitę papildomai kilnoju svarmenis.
Taip kad, kaip galite pamatyti, vienas pasvertas žingsnis sveikatos link, tapo, gerąja prasme, lavina - man taip patiko rūpintis savimi, kad rasdavau (ir randu) vis naujus būdus tai padaryti.
Natalija L.
************
Sveikata nėra svarbiausias dalykas gyvenime, tačiau be jos nebūtų nieko. Kažkaip specialiai nesistengiu daryti iš to kulto, kas ypač labai populiaru pastaruoju metu (sveikas gyvenimo būdas) tačiau stengiuosi, kad tai būtų natūrali mano gyvenimo dalis, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu kiekvienam. Mano diena prasideda mankšta, įvairūs sukamieji judesiai tempimo pratimai pritūpimai atsispaudimai pasirąžymai ir panašiai.
Šiltuoju metų laiku bėgioju panašiai kas antrą dieną. Apie penkis kilometrus, tačiau ateityje galvoju apie dešimt, bent jau kas kelintą kartą. Tiesa, manau, svarbu nepersistengti ir asmeniškai į visokius maratonus žiūriu skeptiškai.Bet galvoju kada prie progos sudalyvauti kokiame trumpesniame bėgime. Dabar, kai šaltoka, tenkinuosi dviračio mynimu. Saikas yra geriausias patarėjas mano atžvilgiu. Tačiau jau laukiu, kai bus geresni orai ir galėsiu vėl bėgioti. Tiesiog prašosi pats kūnas. Taip pat kas dieną atlieku tokius taip vadinamus "penkis tibetietiškus pratimus". Kas tai per pratimai, galite lengvai susirasti paieškoje įvedę tuos pačius žodžius.
Kas liečia maistą, tai manau, ypatingai svarbu ne tai, ką valgai, o kiek valgai. Be abejo, maisto kokybė taip pat svarbi. Šiaip stengiuosi vartoti gana paprastą, tačiau įvairų maistą, mėsos valgau normaliai, tačiau stengiuosi, kad tai daryčiau ne kiekvieną dieną. Nors pasiūla dažniausiai yra didesnė nei aš norėčiau.
Mėgstu žuvį. Saikingas badavimas, manau, taip pat labai geras dalykas. Kartą per dvi savaites vieną dieną nieko nevalgau, geriu tik vandenį arba žolelių arbatas. Kelias į ilgaamžiškumą, taip, mano mielieji. Tiesa ne žiemos metu, kažkaip nenatūralu.O kas dieną geriausia tiesiog nepersivalgyti. Šiaip apskritai noriu gyventi ilgai - mažiausiai 120 metų, tačiau pageidautina ilgiau.
Viskas priklauso tik nuo mūsų ir kiek mes to norime, jokios abejonės. Todėl kuo anksščiau suvoksime, kad esame patys savo likimo šeimininkai, tuo geriau mums patiems. Dar užmiršau pridėti, kad mėgstu maudytis pradėti šaltu dušu, o po to nusimaudžius po šiltu dar kartą atsigaivinti šaltu vandenėliu. Taip išeina, kad naudoju kontrastinį dušą. Slogų ar gripų seniai nebeprisimenu. Tai va tokios mano kasdienės procedūros. Ką, belieka visiems palinkėti dar tikėjimo, pozityvaus mąstymo, meilės širdyje ir neužmiršti ja dalintis su kitais. Sėkmės.
R. 32m.
***************
Pradėsiu nuo to, kad mano šeimoje sveikata buvo bandoma rūpintis, tačiau tikrai nebuvo suvokta, kaip tai daryti nuolat. Tokios pastangos peraugo į norą žinoti daugiau ir pajausti geros sveikatos poveikį. Tad pradėjau tiesiog bėgioti. Pradžia buvo varginanti, tačiau noras sveikai gyventi ėmė viršų. Raumenų skausmai, pyktis ir nerimas – tai buvo tokia kaina, kurią teko mokėti už pasiektą rezultatą ir dabartinę savijautą.
Dar prieš metus atvykau į Lietuvą, prieš tai pasikalbėjęs su žmogumi, kuris patarė man apsilankyti klube ir pasižadėjo užpildyti mano sportinės programos spragas. Taip ir nutiko, kad po 6 metų savanoriško sado-mazo treniruočių, gavau kažką panašaus į palaimą. Spragos buvo taisomos, o ir drąsos atsirado elgtis taip, kaip pačiam atrodė geriau, nors nuomonės skyrėsi.
Tad kaip visuomet bėgiojau po 3 km ir tik rečiau kada po 6 km per dieną. Geras ir sveikas maistas, daug daržovių ir vaisių, jokių riebalų, saldumynų, alkoholio ar kokio kito niekalo, ir 6 km per dieną pasidarė būtinybė, kaip stiklinė vandens ryte. Tuomet sporto salė – kiekvienos dienos rutina. Po 4 mėn. mano gyvenimas pasikeitė, na, ne tik jis: eisena, mąstysena, gyvensena, jausena, kalbėsena. Tai kasdienybė. Atsikėlęs ryte, supranti, kad gyveni pasaulyje, kuriame esi mažuma ir tokių kaip tu nėra daug, tačiau matai panašius į save eidamas gatve. Tai vienas kitas veidas iš paupio rytais, tai vienas kitas veidas iš sporto salės, ir džiaugiesi matydamas linksmus ir mylinčius žmones, vertinančius savo kūną, sielą, tausojančius gamtą, nes gera sveikatas yra gyvensenos būdas, įdirbis, puikūs rezultatai.
Sigitas G.
**********************
Sveikata apima per daug temų, kad galėčiau kažką rašyti, aš labiau norėčiau pakalbėti apie savo gyvenimo būdo pokyčius. Turiu vieną, dar iš paauglės laikų, istoriją, kuri privertė mane pažvelgti į savo gyvenimą iš kitos pusės. Pradedam. :)
Buvau vos 14 metų mergina, užaugau kaime, mėgau fizinį krūvį, o gal pavadinkime paprasčiau "daug judesio". Deja, mokykloje turėjau nekokių pavyzdžių, kaip reikia gyventi ir kaip galima gyventi. Panelės mokykloje nuolat kalbėdavo apie svorį, apie kosmetiką ir visus kitus mergaitiškus dalykus. Man tėvai buvo "įkalę" į galvą, kad "blizgučiai" tai nėra nei vertybė, nei būtinybė. Kol buvau vaikas, tuo tikėjau, kai buvau paauglė, pradėjau tikėti draugėmis ir žurnalais. Buvau atletiško kūno sudėjimo (šitoje vietoje atsidūstu), juk mėgau "judesį" :) . Bet žurnalai ir bendraamžių kalbos mane užprogramavo, kad reikia siekti tobulumo.
Ėmiausi dietų ir gan drastiškų - visiškas nevalgymas, o galiausiai - persivalgymas. Pastambėjau. Galiausiai susirgau bloga nuotaika, galbūt būtų galima pavadinti depresija. Mano dienotvarkė, ką aš dabar prisimenu, buvo: valgymas, miegas, verkimas, savęs neapkentimas, persivalgymas, pilvo skausmai (nuo persivalgymo). Visiškai save užsidariau, po mokyklos iškart namo, į šaldytuvą ir į lovą. Buvau paniurusi, nusivylusi, visada liūdna. Toks mano prėskas gyvenimas tęsėsi dvejus metus.
Na, tikrai nenutukau, gal organizmas nėra linkęs visiškai išpampti :) , bet antsvoris jautėsi.
Jaučiausi negraži, nepageidaujama, neįdomi ir nekenčiau savo gyvenimo. Kaip ir daugelyje istorijų bei pasakojimų, atėjo ta viena diena :) kai supratau, kad toks gyvenimo būdas mane gali nuvesti tik į karstą. Pradėjau galvoti apie tai, kas gali nutikti blogiausia ir to paprasčiausiai išsigandau. Kadangi buvau tapusi visų priešė (na, atsikalbinėdavau, visus stumdavau šalin nuo savęs) pradėjau nuo geros valios. Mane pasiunčia parnešti bulvių - aš susierzinusi (na, supraskit, kodėl aš, kodėl ne brolis ar pati mama), tada pagalvoju, kodėl negaliu to paversti gera emocija, prisiverčiu save nusišypsoti, gal net pasijuokti iš to. Suveikė. Tą pačią dieną nusprendžiau bėgioti.
Pasiruošiau kalendorių ir prisižadėjau sau nepraleisti nei vienos dienos. Pirmas bėgimas buvo žiaurus tiesiogine ta žodžio prasme, visgi 5 kilometrai. Ir sunkūs buvo visi pirmieji kartai. Bet bėgiojau kiekvieną mielą dieną. Bėgau, kai lijo, bėgau, kai žaibavo, bėgau, kai buvo karšta, kai buvo šalta, bėgau, kai sniego buvo iki kelių, bėgau, kai buvo -30 laipsnių šalčio, bėgau per šventes, bėgau ir su temperatūra pakilusia. Kad ir kokį reikalą turėjau, visada rasdavau laiko nubėgti tuos 5 kilometrus.
Pradėjau daugiau bendrauti su tėvais, daugiau jiems padėti. Save įtikinau, kad tai darau ne dėl kitų, o dėl savęs. Juk pagelbėjusi kažkam nuotaiką pagerinau, o kai artimam žmogui gerai, tai ir pati tuo pasidžiaugiu, kad padariau kažkam gera. Išbėgiojau 1,5 metų. Įstojau į universitetą ir išvažiavau mokytis į didmiestį. Kadangi pradėjau šlubuoti, teko mesti bėgiojimą, bet nepasidaviau - dariau šiaip lengvus pratimus namų sąlygomis. Stengiausi imtis daugiau veiklos, kad mažiau galvočiau apie maistą.
Savaitgaliais keldavau sau užduotis, kad turiu labiau pažinti miestą ir kuo daugiau eiti pėsčiomis. Ir eidavau. Išeidavau ryte, o grįždavau į pavakarę. Mano brolis lankė karate užsiėmimus, paprašiau, kad pamokytų ir mane judesių. Tada skirdavau kiekvieną vakarą po pusvalandį karate. Išmokau smūgiuoti ir kontroliuoti savo judesius. Dar labiau sustiprėjau.
Mitybos problemų palaipsniui buvo vis mažiau, pripratau valgyti tiek, kiek reikia ir nei trupučio daugiau. Aišku, kartkartėmis būdavo persivalgymų, bet labai retai. Vėliau nusprendžiau lankyti sporto klubą. Palankiau tris mėnesius, teko mesti, nes susirgau, o kai pasveikau, turėjau darbe įsitvirtinti ir teko save atiduoti darbui. Bet vėlgi sugalvojau vėl sportuoti namuose, įsigijau dviratį treniruoklį, o paskui ir žingsniuoklį. Šitaip sportavau apie metus. Prisipažinsiu, labai nuobodus sportas minti vietoje :) .
Kadangi buvau labai atsidavusi darbui, buvau pamiršusi save. Įtikinau save, kad privalau daryti tai, kas man teikia malonumą. Vėl pradėjau lankyti sporto klubą ir labai intensyviai, minimum penkios treniruotes per savaitę ir taip jau daugiau nei metai. Esu savimi labai patenkinta, turiu daug jėgų ir noro eiti į priekį. Tobulinu save ir savo kūno linijas. Bet ne dėl to, kad norėčiau atsikratyti poros kilogramų, kurie man neleistų išsimiegoti. Jau esu pakankamai sportiška, sportas, man įdomu. Tai mano dienos dalis, kaip kad valgymas ar miegojimas :)
Apibendrinimui pasakysiu, nesvarbu kiek kilogramų ant savęs nešioji, svarbiausia yra tai, kas tu esi. Nereikėtų gyvenimo tikslu laikyti svorio metimą. Tai nėra gyvenimas, tai savęs alinimas ir visiška nemeilė. Niekada nereikėtų vaikytis žurnalo viršelio mados. Užtušuotas ir retušuotas galime kiekvienas atrodyti tobulai. O jeigu norime tobulinti savo kūno linijas, suprantu, kad ne kiekvienas galime ir norime lieti prakaitą treniruoklių salėje, bet, manau, kiekvienas galimą rasti sau artimą "judesį" :). Visiems stiprybės!
Monika R.
******************
Viskas prasidėjo nuo sapno. Tada, kai man buvo tik 18 metų ir atvykau į nuostabiausią miestą - Vilnių iš vakarų Žemaitijos miestelio. Sapnas. Važiuoja sunkvežimis, priekaboje pilna mažų paršiukų. Sustoja prie manęs, o paršiukai žvelgia gailiomis akytėmis ir sako man: "Ar žinai, kur mus veža? Paskersti! Tik tu mūsų nevalgyk, labai prašome, tik tu mūsų nevalgyk!"
Pabudau išpilta prakaito ir paveikta naujo aiškaus žinojimo, kad na, negaliu daugiau valgyti tos mėsos. Kaip gi šitaip, jie tokie gražučiai, norisi glostyti, bendrauti, gėrėtis tais paršiukais.
Lygiai metus laiko kasdienis meniu buvo be mėsos. Mano dideliam nustebimui, po trijų mėnesių
kūnas tapo toks lengvas. Jaučiausi puikiai. Atmintis tapo kaip kompiuteris - visus draugų tel.numerius (mobiliųjų dar nebuvo) ir namų adresus "nešiojausi galvoje". Tuo pačiu tai buvo startas į ilgą kelionę, kuri vadinasi sveikas gyvenimo būdas arba natūropatija.
Praėjo lygiai 20 metų po šio lemtingo sapno, sukrėtusio mano protą, širdį ir sielą. Per tą laiką dalyvavau gal penkiose sveikatingumo stovyklose, kur po savaitę buvo geriamos šviežios vaisių ir daržovių sultys. Meditacijomis ir paskaitomis buvo turtinama dvasia, teikiama žinių apie natūralų, sveiką gyvenimą. Perskaityta dešimtys knygų, vedančių į sveiką gyvenseną. Sutikta puikių žmonių, besirūpinančių savo sveikata.
Nuostabus kelias - stebėjimas gamtos dėsnių, ritmų ir jų laikymasis. Tai stiprina, guodžia, palaiko,
teikia optimizmo nepalūžti gyvenimo sunkumuose ir spręsti juos tinkamiausiu būdu.
Anot japonų makrobiotiko Ž.Ozavos, gyvenimo sunkumus dera įveikti taip lengvai, kaip šuo vejasi katę.Mūsų modernioje civilizuotoje visuomenėje ypač daug pagundų, primigtinai kviečiančių šėlioti, gyventi chaotiškai, neva linksmai. Turiu pastebėti, jog nėra lengva atsisakyti kai kurių dar vaikystėje įgytų ydų ar žalingų įpročių.
Nepirkti ir nevartoti gundomai siūlomų nesveikų maisto produktų, skanumynų, kokių per amžių amžius nebuvo.
Tačiau, ei, žmonės, verta, tikrai sakau, verta nuolatos domėtis, kuo gyvename, ką mąstome,
kuo kvėpuojame, ką geriame ir valgome, kaip bendraujame su savimi pačiu ir kitais.
Minčių, kūno, širdies jausmų ir paties Gyvenimo Ekologija! Tuo besirūpinantis žmogus visados bus šviesesnis, geresnis, teisingesnis, švelnesnis, draugiškesnis, džiaugsmingesnis, kilnesnis ir be abejo, laimingesnis. Ačiū Dievui, kad turim tokią laisvę ir teisę - tinkamai rūpintis savo Sveiku ir Šauniu Gyvenimu.
Už tai smagu kasdien padėkoti Visatai, Kūrėjui ir tiems, kurie šalia... Tebūnie!
Nuoširdžiausiai,
Sonata
******************
Man 34 metai. Sveikai maitintis pradėjau tik prieš pusmetį. Sveikai maitintis turi dvi reikšmes (bent man) - sveikas maistas ir ką kada valgyti. Per 33 metus turėjau krūvą ligų. Ir tai viskas dėl mitybos. Gyvenimo būdą atmetu, nes gyvenau kaime, sportavau, oras ten švarus.
Atleiskit, bet perskaičius paskelbtos istorijos, man pasidarė neramu - žmonės nesupranta, kas yra sveikas maistas, kaip tinkamai rūpintis sveikata. Rašo 'valgau bananus, vaisius, daržoves". Bet ar tai sveikas maistas? Ar jis tinka mūsų kraštui? Bananai prinoksta spec. duojose, šių dujų poveikis organizmui neištirtas. Daržovės auginamos ant nitritų ir nitratų, ir daug iš Kinijos, iš kitu šalių. O juos reikia atvežti, ir kad nesugestų. Va čia chemija pradeda veikti.
Atrodo, kas blogo išspausti šviežias sultis ir vaisių ir iškarto išgerti. Pasidomėkite, kodėl Australijoje tiek daug sergančių diabetu. Pasirodo, būtent nuo sulčių gėrimo. Organizmui šokas, kai staigiai į kraują patenka didelis kiekis fruktozės, sacharidų. Valgant dantukais, to neįvyksta.
Obuoliai, gražus tokie, nesupuvę, net blizga - tai be vitaminų vaisiai, jie tušti ir apipurkšti sintetiniu vašku. Na, apie saldainius, limonadus, kolas, vištieną patylėsiu.
Rašo, kad nevalgo mėsos. Mėsa būna įvairi. Be mėsos organizmas kenčia. Tik saikingai reikia vartoti. Šiu laikų pragaras - dešrelės, dešros su priedais. Ypač skonio stipriklis (atrodo, gliukanat natrij). Dedamas visur, tai narkotikas.
Daug galiu papasakoti apie tai, nes daug info surinkau iš straipsnių, video dokumentikos ir t.t.
Antras dalykas - ką kada valgyti. Aš už maistą, kuris auginamas tik mūsų krašte. Jokių apelsinų, arbūzų ir t.t. Nuo senų laikų mūsų organizmai pritaikyti maistui, kur mes gyvename. Nesunkiai visa šeima priprato pusryčiauti košėmis, po košių valgyti vaisius. Per pietus: mėsa, daržovės, angliavandeniai. Vakarienei: žuvies, baltymų, arbatos, pieno produktų. Tik kol kas sunkiai sekasi nustoti valgyti po 19.00
Vietoj baltojo cukraus - fruktozė, vietoj saldainių - ekologiškas juodas šokoladas. Ir panašiai.
Prieš metus pastatėm namuką su pirtele, turime savo daržą. Jau šiais metais valgome savo eklogiškos daržoves (jokiu trašų, tiesiog nulis). Derlius ne koks, bet tai pradžia, išmoksime.
Ypatingai neigiamai žiūriu į GMO (genetiškai modifikuotus produktus). Patikėkite, kai visi supras, bus per vėlu.
Taip pat neigiamai žiūriu į skiepus. Jokių skiepų. Jei tu sveikas, imunitetas apgins. Jei ne - nepadės skiepai. Pažiūrėkite žiniasklaidoje straipsnius paskutinius - daktarai nenori, farmacininkai išdūrė visus dėl gripo ir t.t.
Dar rašo, kad va bėgioju rytais, gerai, jei gyvena kaime, o mieste nesąmonė - dar daugiau per kraują praeina nuodingųjų medžiagų. Tai kai pažiūriu į žmogelį, bėganti šalia kelio, juokas ima.
Labiausiai prajuokina storuliai - sėdi ant dietų, bėgioja, maisto papildus vartoja. Rezultatais - nulis. Jei valgysi bele ką, tai ir turėsi ne kūną, o bele ką.
Apie mano požiūrį žino visi mano pažįstami, klubiečiai, giminė. Stebina toks dalykas, kai paaiškinu, duodu medžiagą paskaityti, video, reakcijos jokios, nulis, tyla. O daug kas ir pasijuokia.
Ir jau nusibodo žmonėms linkėti sveikatos. Dabar sakau: valgyk sveikai.
Šiam kartui užteks.
Jaroslavas
*****************
Duobę kasamės šaukštu ir šakute, o ligą randame lėkštės dugne...
Pirmąjį sveikos gyvensenos žingsnį žengiau jaunystėje, sovietiniais laikais. Tiesiog fizinio lavinimo pamokas prasivesdavau kiekvieną dieną, pratimus dariau 20-30 min. Mokiausi pratimų per pamokas, taip pat pasiklausinėdama mokytojų.
"Perestroikė" pažėrė šūsnį ne tik anksčiau neprieinamos literatūros dėl politinių sumetimų, bet ir įvairių badavimo, maitinimosi "skyrium" būdų. Pamenu, ilgai ruošiau save moraliai maitintis "skyrium" - angliavandeniai atskirai nuo baltymų. Buvo įdomu, neįprasta. Sunkiausia buvo susitikus su draugais: visi valgo karbonadą su bulvytėmis, o aš - iš pradžių bulvytes, po 3-3,5 valandų - karbonadą. Gėriau įvairius nuovirus - valančius sąnarius, savaitę rytais "ant tuščio" gerai sukramtytą česnako skiltelę, ir tik po valandos valgydavau. O juk dirbau mokytoja! Pamenu, tą savaitę, kai česnaku "ant tuščio" valiausi žarnyną, keldavausi 1,5 valandos anksčiau,
Pusryčius ir arbatą termose veždavausi į mokyklą ir, praėjus valandai po reikalaujamos valandos, pusryčiaudavau - virtą avižų košę iš termoso ir gėriau mėtų arbatą.
Dabar tegaliu šyptelėti: iš kur mergaitė tiek valios geležinės turėjo:) Ir aišku, dariau pratimus. Valgiau visada saikingai, niekada neturėjau antsvorio: mano ūgis 1,64, o svoris svyruodavo nuo 50 iki 54 kg.
Dabar man jau 40+. 8 metus trissyk per savaitę po 40 min. praktikuoju jogos pratimus, kartais aptingstu, darau mėnesio pertraukas. Mėsos valgau gan mažai, keptos - išvis niekad. Nepasakyčiau, kad man tai kainuoja valios pastangų, tiesiog ir pati, ir šeima dažniau valgome troškintą maistą. Šviežių daržovių salotų, pagardintų alyvuogių aliejumi ir be druskos, valgome kasdien.
Iš visų bandytų iškrovos dienelių liko paprasčiausios ir mažiausiai keliančios įtampą, tai dusyk per metus po 40 dienų mirkyti ryžiai rytais "ant tuščio skrandžio". Kiekviena 2 šaukštų ryžių porcija yra mirkoma 5 paras, po to ryte užverdama 3 sykius, suvalgoma ir po jų 3 valandas nieko nevalgoma.
Tokiu būdu organizmas yra išvalomas nuo toksinų, jam duodama pailsėti nuo sunkaus darbo - angliavandenių ir baltymų skaldymo. Vėliau - stiklinė pasukų su keliomis juodosiomis slyvomis, dar vėliau galite valgyti jums įprastą maistą. Šis būdas kelia rūpesčių, kai tenka išvažiuoti į kaimą, dukra nepiktai patraukia per dantį: "Mama, tu su savo ryžiais kaip višta su kiaušiniais".
Mano vitaminai - nevirti grikiai. Juos taip pat pavartoju dusyk per metus po mėnesį. Iš vakaro du šaukštai grikių užpilami kefyru. Ryte suvalgoma, nieko 3 valandas nevalgome. Ryžius valgau pavasarį ir rudenį, grikius - dažniausiai praėjus mėnesiui po ryžių.
Šeimynai per savo grūdų epopėjas ruošiu įprastą avižų košę su daržovių salotomis. Visus kitus patiekalus valgome vienodus. Tiesa, daržovių sriuba būtina kasdien.
Ir vis dėlto manau, kad svarbu ne tik maistas. Labai svarbu dirbti mėgstamą darbą, tada visada būsite pakilios nuotaikos, darbo diena nesivilks katorgos jungu, o dažniausiai sklandžiai prasidėjusi, sklandžiai ir pasibaigs. Ir dabar dirbu mėgstamą mokytojos darbą. Pajutusi, kad išvargo galvelė :) , 2-3 savaites užsiplikau savo rinktų žolių arbatos (jonažolės, apyniai, mėtos). Pageriu vakarais, gerai išsimiegu - ir vėl pirmyn.
Kas antrą šeštadienį labai mėgstu pasilepinti, gerai išprakaituoti pirtyje, paplaukioti baseine.
Visiems linkiu surasti savo sveiko gyvenimo būdą - kuris nekeltų įtampos, nebūtų našta nei jums, nei jūsų artimiesiems. Svarbiausia - saikas ir gera nuotaika!
Violeta
********************
Noriu papasakoti, kaip gi aš rūpinuosi savo sveikata, kūnu ir protu. Visada buvau neabejinga sportui, tačiau buvau jį primiršusi, tiesiog darbas ir mokslai užima daug laiko, todėl norėjau turbūt save apgauti, sakydama, kad sveikam gyvenimo būdui nelieka laiko. Bet tai yra visiška nesąmonė, nes laiko gyventi tobulesnį, sveikesnį ir turiningesnį gyvenimą visada yra, deja, kartais nėra noro, "tingėjimas" nugali.
Pakeičiau savo poziciją maždaug prieš metus. Neslėpsiu, norėjau numesti kelis kilogramus. Pradėjau sportuoti sporto klube, plaukioti baseine, bėgioti stadione. Kai pradedi intensyviai sportuoti, savaime ateina ir noras sveikai maitintis, tai yra du neatskiriami dalykai. Kadangi paprakaitavus sporto salėj ir žvaliai besijaučiant gaila savo organizmą nuodyti nekokybišku, riebiu, kaloringu, nesuderintu ir turinčiu mažai naudingų medžiagų maistu. Todėl atsiranda dar vienas užsiėmimas - maisto gaminimas, į kurį įsilieji su tokia pačia aistra, kaip ir į sportą.
Labai gaila, bet parduotuvėse sudėtinga surasti kokybiškų maisto produktų, todėl reikia įdėmiai skaityti etiketes, kuriose gausu konservantų, skonio stipriklių, dažiklių ir t.t. Visada reikia pirkti šviežią, neapdorotą maistą ir gaminti viską patiems. Norint sveikai maitintis, reikia pradėti derinti maisto produktus, naudoti daugiau grūdų, daržovių, saldumynus keisti vaisiais. Maistą virti, troškinti arba kepti orkaitėje be riebalų ir aliejų. Kai suderini sportą ir maistą, rezultatas akivaizdus. Puiki savijauta ir dailus kūnas.
Tikrai kartais galima pasmaguriauti ar suvalgyti picą, tačiau nereikia pamiršti ir sveikos gyvensenos principų. Štai toks mano receptas, nieko naujo nepasakiau, tiesiog dar kartą priminiau, kaip galime pakeisti gyvenimo kokybę.
Ana
**********************
Ar kada užuodžiam sniegą, kvepiantį rožėm? Ar mąstom apie kiekvieną žingsnį į priekį? Retai... Ko gero taip pat retai mąstome apie savo sveikatą. Mityba, sportas, tikėjimas. Nemanau, kad tai sveikatą lemiantys faktoriai. Galų gale madinga sveika gyvensena, prieš keletą metų buvo madingi batai su platforminiais padais, platėjančios kelnės... Prieš keliasdešimt metų buvo madinga rūkyti. Šiuo metu madą diktuojam mes. Metam rūkyti, pradedam sveikai maitintis, sportuoti... Kodėl? Geriau pradedame jaustis? Visa tai netiesa.
Ar žinote, kad jūsų gyvenime viskas priklauso tik 10 procentų nuo to, ką jūs darote, 90 procentų - kaip jūs reaguojate (Irving Berlin). Dauguma ligų lemia įtampa, žmonės. Nebijosiu teigti, kad dauguma mūsų reaguojame į situacijas, kuriose kalbami vėjai, jaučiamas pavydas, reaguojame, ką žmonės kalba, galvoja. Ir kam? Kiekviena nervinė situacija jūsų gyvenimą sutrumpina žymiai daugiau nei cigaretė. Juk pagalvojus, koks skirtumas, ką žmones kalba, galvoja, vis vien jų nepakeisi, jie kalbėjo ir kalbės, jie galvojo ir galvos.
Daržovės, vitaminai, vaisiai, sriubytė. Mano mityba labai paprasta. Valgau savo gamintas sriubas, šviežią šiltą maistą, kurį taip pat gaminuosi. Jokiais būdais nesiremiu sveika gyvensena, nes neinvestuoju ten, kur nereikia. Rūpinimasis savimi, tai ramybė, tolerancija, susivaldymas.
Pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Kiekvienas iš mūsų, radęs laiko susikurti sau pačiam kelias savo gražiam, sveikam gyvenimui taisykles, kurių laikysis, tam, kad rūpintųsi savimi ir savo sveikata. Skaitydami galvosite, kokios taisyklės? Kam? Atsakau pavyzdžiu, kam sukurtos kelių eismo taisyklės, mokyklose, darbo taisyklės? Tam, kad būtų tvarka. Juk tvarkantis kasdien namus, bent skiriant pusvalandį, nebūna betvarkės, apleidžiant bent vieną dieną, renkasi dulkės. Jos namams grožio neduoda.
Mano rūpinimasis savo sveikata, šypsena iš ryto ir tikėjimas šventas, kad laukia puikiausia diena ir net nesvarbu, koks oras, nesvarbu ar lis, ar pravažiuojanti mašina mane purvu aptaškys, ar darbe išsižioję bendradarbiai nieko nedarys, o aš suksiuosi, kaip bitutė nė minutės prisėt negavus. Tame rasiu tik pliusų. Darbe laikas greičiau prabėgs, vakare greičiau užmigsiu. Purvinus drabužius reikės skalbti, tuo pačiu išsiskalbsiu likusius. Savaitgalį daugiau laisvo laiko liks man... Iš kiekvienos situacijos yra trys išeitys, taip kad, mielieji, būkit mažesni už aguonos smiltelę, negalvokit ir nekalbėkit apie kitus, patys neesam tobuli. Mylėkit save ir branginkit.
Agnė M.
*************
Kaip rūpintis sveikata ir sveikai gyventi, susirūpinau jau prieš gerus kelis metus. Nors esu dar pakankamai jauna apie tai galvoti (man 23 metai), juk dauguma žmonių sveikata dažniausiai susirūpina, kai pasijunta blogai ar juos aplanko liga, bet manau, jog pradėti rūpintis sveikata reikia kuo anksčiau, kol dar organizmas yra nepaveiktas įvairių teršalų. Mano nuomone, (pagrįsta knygomis) gerą savijautą lemia švarus žmogaus organizmas. Jei žmogaus visas organizmas švariai "dirba" -žmogus niekada nesijaus blogai, imuninė sistema bus nenusilpusi ir žmogus nesirgs. O, kad organizmas būtų švarus, be abejo, reikia kuo sveikiau ir natūraliau maitintis, valgyti tai, kas tinka tik tam žmogui. Mes juk esame individualios asmenybės. Nesvarbu ar kiviuose daug vitamino c, ar piene daug kalcio, jeigu žmogaus organizmas to nepriima, o jis galvoja, kad maitinasi sveikai, tai nepadės, o galbūt netgi ir pakenks.
Taigi, aš stengiuosi maitintis pagal tokias taisykles, svarbiausia, kad maistas, kuris man skanus, patiktų ir mano organizmui. Perskaičiau keletą knygų apie sveiką mitybą, tuomet galėjau susidaryti savo nuomonę ir pritaikyti tai, kas man tinka. Be abejo, radau skirtingose knygose priešingų nuomonių, bet viską perskaičius esmę maždaug susidariau.
Pirmiausia man buvo svarbu sužinoti, kas tinka būtent mano organizmui, kokį maistą organizmas tikrai suvirškins ir nebus problemų. Taigi ryte atsikėlusi, norėdama pirmiausia švariai "pravalyti" organizmą, išgeriu puodelį pelyno žolės arbatos, (pelynas labai teigiamai valo organizmą nuo įvairių teršalų) žinau, žinau, tai yra karčiausia žolė pasaulyje ir atrodo, jog jos neįmanoma gerti, bet aš savęs labai neskriaudžiu ir įsidedu dar pusę šaukštelio natūralaus medaus. Po pelyno arbatėlių beveik kas dieną išsispaudžiu natūralių sulčių. Tai būna ananasų ir obuolių sultys (pačios skaniausios), morkų sultys, obuolių ir greifrutų sultys ir pan.
Žinau, jog visos šios gėrybės labai tinka mano organizmui, todėl valgau jas su pasimėgavimu. Taip pat visada šalia turiu ąsotį Šungito vandens. Šungitas, tai toks akmuo, valantis vandenį. Šį vandenį ne tik geriu, bet kartais naudoju ir gaminant maistą. Visus skysčius geriu tik prieš maistą, kad po valgio nenorėčiau gerti ir neapkraučiau virškinimo.
Dar nelabai senai sužinojau, jog tikrai sveikai maitinantis negalima kartu maišyti, tai yra valgyti ir angliavandenius ir baltymus. Tai yra gana sunku, tarkim vištieną ar kalakutieną valgyti be ryžių ar pan. nors viską galima valgyti su daržovėmis. Labai skaniai galima pasigaminti tarkim tokį patiekalą - žolelėmis marinuotas ir džiovintomis slyvomis įdarytas kalakutienos kumpis, keptas orkaitėje. Suvalgius vieną patiekalą, tarkim baltyminį, palaukiu bent 2 valandų, kad maistas susivirškintų ir galėčiau valgyti angliavandenius.
Nuo pat vaikystės labai nemėgau košių, nors tai vienas iš naudingiausių produktų. Taigi dabar stengiuosi jas įvairiai pagardinti daržovėmis ar džiovintai s vaisiais. Be abejo, kartais ir aš užsimanau "tikros" mėsos, tada kartais leidžiu sau pasimėgauti skaniu jautienos troškiniu su daržovėmis. Manau, svarbu yra ir priedai gaminant maistą. Aliejus tik pirmo šaltojo spaudimo, prieskoninės šviežios žolelės. Maistą beveik visada kepu ar troškinu tik orkaitėje. Tada maistas nebūna prisikaupęs tiek riebalų ir atrodo sveikiau.
Žuvis yra nuostabus dalykas. Apie jas skaičiau taip pat nemažai. Kuo riebesnė žuvis, tuo ji yra sveikesnė. Todėl stengiuosi valgyti man tinkančias riebesnes žuvis, tokias kaip silkė, skumbrė, lašiša. Na, o kalbant apie saldumynus, nesu labai didelė jų fanė, todėl galiu "išgyventi" ir su imbieru cukruje ar kažkuo panašiu. Kartais pasiilgstu ir suvalgau tikro, kokybiško šokolado. Arbatas geriu tik plikytų žolelių ir mėgstu įvairiausias. Turiu nusipirkus įvairių po vieną rūšį žolelių ir pagal nuotaiką jas maišau pati.
Be galo mėgstu atsipalaiduoti, todėl turiu nuostabią masažistę, pas kurią lankausi 2-4 kartus per mėnesį. Esu girdėjusi tokį posakį, kad sveiko ir ilgo gyvenimo paslaptis yra sveika mityba ir masažas kartą per mėnesį. Kartais bėgu pabėgioti ar pasivaikščioti į miškelį, kuris yra netoli nuo namų. Man patinkantis sportas yra suteikiantis lankstumo, grakštumo. Joga. Jogos pratimai tam idealiai tinkami.
Na, o su savo genais ir liekna figūra galėčiau ištisai valgyti vien tradicinius lietuviškus patiekalus, bet aš jaučiu, ko man reikia, o suvalgius tradicinį lietuvišką patiekalą, jaučiuosi netgi prastai. Dauguma mano draugių mano, jog aš taip maitindamasi laikausi dietos, bet man to visiškai nereikėjo nuo pat vaikystės. Aš taip maitinuosi, kad jausčiausi gerai ir sveikai. Nuo tada, kai pradėjau propaguoti sveiką gyvenseną, pasidariau linksmesnė, nesijaučiu apsimiegojus, aptingus, pavargus, paprasčiausiai jaučiuosi laimingesnė, o tą daugeli s pastebi. Manau, jog gaunu didelę dozę vitaminų, todėl neatsimenu, kada paskutinį kartą sirgau.
Taigi, svarbiausia, manau, yra sveika ir subalansuota mityba. Kaip sakoma, ką dedi į burną, taip ir atrodai.
Linkiu visiems būti sveikiems ir švytėti iš vidaus kaip saulutė.
Laura D.
*******************
Pats didžiausias žmogaus turtas - sveikata.
Kai prieš 10-15 metų buvau dažna ligoninių ir sanatorijų pacientė, tada buvau rami, nes mano sveikata rūpinosi medikai...Žinoma, jų dėka dabar esu tokia, kokia esu. Bet suaugusi dažniau ėmiau galvoti, kad visai nesinori visą likusį gyvenimą gyventi tik gydytojų pagalba ir leisti dienas tarp ligoninės sienų. Atėjo laikas susiimti ir pradėti rūpintis savimi, kol dar ne vėlu...
Mano dienos pradžia štai tokia.
1. Ryte - stiklinė vandens.
2. 10-15min. lengva mankšta, kad organizmas pabustų iš miego.
3. Visur, kur reikia, einu tik pėstute, jokio transporto - jis tik kenkia, deja...
4. Paskaitų apie sveikatą lankymas, nes kuo daugiau gauni informacijos, tuo labiau sau gali padėti, ir, be abejonės, pasidalinti su kitais vertingais patarimais.
5. Sveika mityba, kruopščiai pasirinkti produktai, tik labai gaila, kad parduotuvėse labai daug nesveiko, modifikuoto, su įvairiais cheminiais priedais maisto...
6.Kasdien - vaisiai ir daržovės, kurie ypač reikalingi žmogui kasdien, taip pat įvairios kruopos,
7. Procedūros - masažai, vonios...
8. Ne mažiau svarbus dalykas - gera nuotaika, pozityvus mąstymas.
Pats žmogus turi rūpintis savimi, niekas kitas už tave to nepadarys...Medikai yra tik pagalbininkai, bet jie tokie patys žmonės, kaip ir kiti. Žmonės mano, kad gydytojai gali padaryti stebuklą.Vien gydytojai - tikrai ne! Turime išmokti rūpintis savimi, padėti patys sau, būsim žymiai sveikesni, judresni, visada lydės gera nuotaika, o šito daugeliui ypač trūksta. Labai svarbu nusiteikimas. Šiuolaikiniai žmonės labiau vertina išorinį blizgesį, daiktų gausą, pamiršdami dvasines vertybes, vidinį grožį, kurį taip pat reikia puoselėti.Ne veltui sakoma: ką jaunas įsidėsi, tą senatvėje turėsi...
Nors šiandien mūsų gyvenimo tempas toks greitas, vertėtų akimirkai sustoti ir susimąstyti: šiandien - sveikas, o rytoj? Kartais pats organizmas siunčia signalus, į kuriuos reikėtų įsiklausyti, sureaguoti, o ne numoti ranka... Tačiau dažnai mes negailime pinigų savo automobilio remontui, naujoms detalėms, kad galėtume saugiai važiuoti.Žmogaus kūnas dar labiau sudėtingesnis, nei mašina.Jį reikia mylėti, saugoti, bent kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją. Tada jausimės ramesni, sveikesni. Nereikia laukti, kol pradės šlubuoti sveikata.
Visiems linkiu stiprybės ir ištvermės. Svarbiausia - išlikti sveikiems, mylėti save, tada gyvenimas taps gražesnis, mielesnis.
Kornelija K.
********************
Labai domiuosi sveika gyvensena, ypač mitybos aspektu. Juk visi žinome, kad sveika mityba gerina gyvenimo kokybę, padeda išvengti ligų. Aš taip pat stengiuosi būti sveika, derinu maistą, spaudžiu šviežias sultis kuo dažniau, sportuoju, tačiau manau, kad vien to neužtenka....
Labai norėčiau, kad ekologinių vaisių ir daržovių tiekėjai nesukčiautų, deja, tyrimai rodo kitaip. Labai norėčiau, kad miestuose būtų mažiau mašinų, bet kas manęs klausys, nejaugi žmonės ims vaikščioti pėsčiomis?
Norėčiau, kad ir gamyklų būtų mažiau, bet kas uždarys gamyklą, teikiančią milijonus pelno, vien dėl oro taršos.
Labai norėčiau, kad mano kambariokai nevalgytų iš plastikinių indų, bet jie manęs neklauso... Daug ką norėčiau pakeisti, deja, vienas žmogus yra bejėgis.
Taigi, mano nuomone, norint išlikti sveikiems, reikia pirmiausiai būti vieningiems. Na ir kas, kad mano teta giriasi turinti ekologinį daržą, jei šalia veikia didžiulė gamykla? Na ir kas, kad aš bėgioju, jei uždususi į save traukiu iš mašinų išmetamus dūmus. Jei visi pasaulio žmonės bent po truputį, kiekvienas savu aspektu, kiekvieną dieną padarytų po maža darbelį, visi būtumėm sveikesni ir laimingesni.
Kažkas surūšiuotų atliekas, kažkas vietoj važiavimo į darbą mašina, pasirinktų ėjimą pėstute, kad ūkininkas vartotų mačiau pesticidų, o gamyklos savininkas pradėtų vadovautis ISO( nacionalinė standartų organizacija, užtikrinantį saugią gamybos veiklą), kad mano kambariokai nebenaudotų plastiko, kuriam sunykti reikia beprotiškai daug laiko, kad mano brolis baigtų šaipytis, kai aš spaudžiu šviežias sultis, o ir pats paragautų.
Reikia nustumti norą pelnytis į antrą planą, o į pirmąjį planą įkelti sąžiningumą ir stengimąsi nekenkti aplinkai. Juk jei būsi turtingas, o tavo visi artimieji sirgs, argi būsi laimingas? Šiame amžiuje vienas savo bei kitų sveikatos nepagerinsi, reikia būti vieningiems.
Akvilė
