aA
Siekdama kelti studijų ir mokslo kokybę, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pereina prie naujos mokslo ir studijų finansavimo tvarkos. Pagal ją aukštosioms mokykloms lėšos bus skiriamos atsižvelgiant į jų veiklos kokybę, taip pat bus sustiprinta parama aukšto lygio mokslo tyrimams.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jau šiemet Švietimo ir mokslo ministerija konkurso būdu mokslo tyrimams paskirstė 67 mln. Eur ES investicijų. Jos bus naudojamos nuo 2018 metų. 27,8 mln. eurų tenka inovacijas kursiantiems mokslininkams, 35 mln. eurų skirta aukšto lygio mokslinių tyrimų projektams, 4,35 mln. eurų jaunų mokslininkų karjeros pradžiai – podoktorantūros stažuotėms. Iš viso finansavimą aukštos kokybės tyrimams gaus apie 1,5 tūkst. Lietuvos mokslininkų.

Be to, nepaisant mažėjančio studentų skaičiaus, finansavimas aukštosioms mokykloms kitąmet turėtų augti beveik 12 proc., iki 251,1 mln. eurų. 2018 metų biudžete numatytos papildomos lėšos - 22,6 mln. eurų - dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams kelti, nemokamoms bakalauro studijoms, socialinėms stipendijoms didinti.

Taip pat siūloma nuo 2018 m. sausio mokslo institutuose dirbančių tyrėjų pareiginės algos koeficientų dydžių apatines ir viršutines ribas („šakutes") padidinti 20 proc.

Finansavimą lems mokslo kokybė, ne tik studentų skaičius

Lėšos aukštosioms mokykloms bus skiriamos atsižvelgiant į vykdomos veiklos kokybę, kurią vertins Studijų kokybės ir vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir užsienio ekspertai, o ne tik į studentų skaičių.

Iki šiol skiriamos lėšos nedaug nepriklausė nuo vykdomų studijų ir mokslinės veiklos rezultatų, o tai neskatino kokybiško mokslo ir inovacijų. Todėl bus įvedamas kokybinis matmuo: 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius.

Taip pat bus sustiprinta finansinė parama aukšto lygio mokslo tyrimams šalyje iš ES investicijų. Iš viso finansavimą aukštos kokybės tyrimams gaus apie 1,5 tūkst. Lietuvos mokslininkų.
ŠMM ministrės patarėjas Eugenijus Butkus tvirtina, kad numatyti aukštojo mokslo finansavimo pokyčiai pagerins aukštojo mokslo kokybę.

„Tikėtina, kad tai paskatins institucijas orientuotis į aukšto lygio mokslinius tyrimus, o ne į jų tiražavimą. Kol vyravo tik kiekybiniai rodikliai, nei publikacijų lygis, nei tarptautiniai projektai, nei taikomoji veikla neatitiko tarptautinio lygmens“, – teigia E. Butkus.

Prof. Eugenijus Butkus
Prof. Eugenijus Butkus
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, pagal dabartinę finansavimo metodiką ilgainiui daugiau lėšų teks toms tyrimų sritims, kurios parodys aukštesnius kokybinius rezultatus ir tokiu būdu prioritetai pagal mokslo lygį išsiskirs.
„Nauja palyginamojo vertinimo metodika, kurios indėlis į bendrą finansavimą sudarys 60 proc., akcentuoja kokybinius rodiklius. Tai publikacijos aukščiausio lygio mokslo spaudoje ir jų cituojamumas, dalyvavimas tarptautiniuose mokslo projektuose, pranešimai geriausiose užsienio konferencijose, nacionaliniai ir tarptautiniai apdovanojimai už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą“, – vardina E. Butkus.

Mokslo ir verslo partnerystė šalyje dar jauna, tačiau tobulėjanti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tiki, kad ateityje Lietuvos konkurencingumą augins didėjantis mokslo bei verslo bendradarbiavimas, kuriami mokslo slėniai ir kitos iniciatyvos. Anot jo, verslas turi dar daug erdvės atrasti galimybes kartu su mokslu kurti naujus dalykus.

„Naujos finansavimo schemos, kurios dar tik rengiamos, sieks užtikrinti verslininkų bendradarbiavimą su universitetais, tiriamosiomis institucijomis ir pačiais mokslininkais per finansinę paramą. Iš tokios investicijos į mokslą verslas gautų tiesioginę grąžą pakankamai greitai“, – aiškina jis.

R. Dargio teigimu, tai skatintų ne tik universitetų, bet ir pačių įmonių konkurencingumą.
„Tai jau būtų tarptautinę praktiką atitinkantis veikimo modelis, skatinantis abipusiai naudingą veiklą. Tada ir mūsų mokslo slėniai taptų ne pigių biurų nuomos verslu, bet vieta, kur kuriami prototipai, atitinkantys XXI a. iššūkius ir skatinantys mūsų pramonės aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą“, – tikina jis.

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© Organizatorių archyvas

Pašnekovas pastebi, kad Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra dar visiškai naujas dalykas, neturintis gilių šaknų, o šiuo metu yra itin svarbu tas šaknis įleisti. „Dabar turime labai puikią galimybę įtvirtinti abipusį ryšį tarp verslo ir mokslo. Iki šiol tas kalbėjimas buvo gana vangus, nes trūko kalbėjimosi vieniems su kitais, verslas nelabai žino, kas vyksta mokslo srityje, mokslas – ką daro verslas. Taip, kaip verslininkai mažai dalyvauja tiriamuosiuose darbuose, taip mokslininkai – taikomuosiuose. Tam reikalingas mechanizmas, skatinantis abi puses bendradarbiauti siekiant abipusės aktualios naudos“, – aiškina R. Dargis.

Mano, kad trūksta privačių fondų iš verslo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto profesorė Vilmantė Borutaitė yra viena iš konkursinį finansavimą gavusių mokslininkių. Finansuojamame projekte numatoma spręsti aktualią biomedicininę problemą – suprasti, kaip žūsta ląstelės smegenų insulto metu ir rasti efektyvias neuroprotekcines priemones, kad šios ligos metu neprarastume neuronų. Mokslininkės manymu, finansavimui skirti rengiamų konkursų organizavimo tvarka tobulėja.

„Tai, kas yra daroma, skatina vykdyti kokybiškus, perspektyvius mokslo tyrimus. Turbūt nėra geresnio būdo mokslo finansavimui nei daryti tai konkurso būdu ir pasitelkus kompetentingus vertintojus atrinkti pačias inovatyviausias, kūrybiškiausias, turinčias realų mokslinį pagrindą idėjas, o jų pagrindu paruoštus mokslo projektus adekvačiai finansuoti“, – teigia V. Borutaitė.

Vis dėlto, mokslininkė pastebi, kad šalyje trūksta privačių, verslo struktūrų suformuotų fondų mokslo tyrimams finansuoti. Lietuvoje visas mokslo finansavimas yra iš valstybės biudžeto, o to tikrai nepakanka.

„Jungtinėje Karalystėje, kurioje ilgą laiką turėjau galimybę vykdyti mokslinius tyrimus, vienas iš pagrindinių biomedicinos tyrimus finansuojančių fondų yra „Welcome Trust“, įkurtas privačios farmacinės kompanijos ir ilgainiui išsivystęs į tikrai solidžius grantus teikiantį fondą. Ir tokių privačių fondų ten yra ne vienas. Mokslininkai turi didesnį pasirinkimą, į kurį fondą kreiptis, o negavus finansavimo iš vieno fondo, galima ieškoti kito, kol dar tavo idėja nepaseno“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.

Anot jos, konkursai pas mus didesni nei daugelyje Europos šalių, ir jei nepatenki tarp 10-15 proc. laimingųjų, kuriems užteko valstybės skirto finansavimo konkrečioje programoje, nėra kur kitur kreiptis – net jei tavo projektas ir buvo kokybiškas, pripažintas finansuotinu. Kito kvietimo teikti projektines paraiškas gali tekti laukti ne vienerius metus, o per tiek laiko ir idėja gali pasenti.

„Prie aukštojo mokslo finansavimo sprendimų turėtų labiau prisidėti verslas, steigdamas mokslo fondus. Per tai verslas taip pat galėtų daryti didesnę įtaką taikomiesiems mokslo tyrimams, mokslo ir verslo suartėjimui, duotų žinią mokslininkams, kurių problemų sprendimo reikia verslui. Mokslininkai yra žingeidūs ir lankstūs – iškelk jiems įdomų klausimą ir duok lėšų instrumentams ir tyrimo priemonėms, o jie suras būdų, kaip į tuos klausimus atsakyti. Ir bus laimingi ieškodami“, – mano V. Borutaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (165)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (9)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (53)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (50)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (218)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (35)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2535)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (25)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...