Vienas parindinių dalykų, ko nori bene kiekvienas gyventojas – kad gatvėje pečiais nereikėtų stumdytis su agresyviai atrodančiais ir juo labiau besielgiančiais chuliganais. Norisi, kad po darbo ar vakarėlio grįžti namo būtų saugu. Visgi renkantis būstą reikėtų pagalvoti apie kur kas daugiau detalių, jei norite miegoti ramiai.
Internetinis tinklaraštis apartmentsearch.com savo skaitytojams pateikia visą informaciją susijusią su būsto pirkimu, saugumu, dekoravimu, renovavimu ir kt. Šis puslapis, ieškantiems saugaus būsto, siūlo vadovautis trimis patarimais – praleisti pirmą aukštą, pasikalbėti su kaimynais ir įsitikinti, jog aplinka saugi tiek viduje, tiek išorėje. Nekilnojamo turto ir draudimo ekspertai dėmesį siūlo atkreipti ne tik į šiuos dalykus.
Pirmas aukštas – blogis?
Pirmasis apartmentsearch.com pasiūlymas - nesirinkti pirmo aukšto. „Taip, galbūt prireiks šiek tiek pasportuoti, kol užlipsite iki antro, trečio ar tolimesnio aukšto, tačiau nepamirškite, kad vagims kur kas papraščiau įsilaužti į pirmo aukšto butus“, - rašoma tinklalapyje. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriuose pastatuose pirmajame aukšte būna įrengtos specialios saugumo sistemos, tačiau jei leidžia finansinės galimybės - tinklalapis renkantis butą rekomenduoja pirmą aukštą praleisti.
Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ gyventojų turto draudimo produktų vadovės Jurgitos Nagrockės teigimu, butai pirmame aukšte atrodo rizikingesni ir draudimo atstovams. Tuo tarpu nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pastebi, kad pirkėjai retai pirmą ir paskutinį aukštą vertina kaip padidintos rizikos zonas. Anot jo, seniau šią tendenciją gal ir buvo galima pastebėti, tačiau šiandien ji beveik visai išnyko, todėl ir būstų kainos naujų butų projektuose šiuose aukštuose arba nesiskiria, arba skiriasi labai nedaug.
„Pardavėjai supranta, kad pirmas ir paskutinis aukštas yra šiek tiek mažiau patrauklūs pirkėjams ir dėl to šiuose aukštuose esančių butų kainos kai kuriais atvejais, bet tikrai ne visais, gali būti mažesnės 5 ar 10 proc. negu viduriniuose aukštuose esančių butų. Kalbant apie nuomą, pirmame ir paskutiniame aukšte butai yra pigesni, bet jeigu mes kalbėtume faktiniais skaičiais, tarkime turime hipotetinę 300 eurų nuomos kainą ir tris skirtingus aukštus, tai jeigu antrame aukšte kaina 300 eurų, trečiame aukšte gali būti tokia pati arba šiek tiek mažesnė – 15-os eurų ribose. Bet esminis dalykas, kad nuomoje kainų skirtumas yra ne toks didelis kaip pardavime“, - pasakoja A. Šapoka.
Be to specialistas pastebi, kad neretai naujos statybos pastatuose būna ne tik rakinamas kiemas, tačiau ir samdomas kiemsargis, todėl pirmo aukšto gyventojams nerimo dėl galimų incidentų kilti neturėtų.
Saugumas viduje ir išorėje
Būtent tuo ir pataria įsitikinti apartmentsearch.com. Antrasis patarimas – prieš renkantis būstą išsiaiškinti, ar saugu pastato viduje ir išorėje.
Dažna klaida, kad perkantieji būstą atvažiuoja nuosavu automobiliu, pamato rakinamą įvažiavimą į kiemą ir nusprendžia, jog vieta iš tiesų saugi, rašoma tinklaraštyje. Tačiau patariama neskubėti daryti prielaidų ir pasižvalgyti ilgiau – tikėtina, kad į rakinamą kiemą gali įvažiuoti bet kuris automobilis važiuojantis iš paskos.
A. Šapoka taip pat atkreipia dėmesį, kad saugumas iš tiesų aktualus pirkėjams. Anot jo, butai su aptverta ar stebima teritorija, rakinamu kiemu, šarvo tipo lauko durimis, kodine durų spyna ir kt. yra daug patrauklesni pirkėjams. Specialistas taip pat pastebi, kad šie pridėtinę vertę kuriantys faktoriai faktiškai neturi įtakos kainai. Be to, anot A. Šapokos, dalį išvardintų kriterijų atitinka beveik visi naujos statybos namai, o telefonspynės jau nėra retenybė daugiabučiuose pastatuose.
Kaip svarbūs aspektai tinklaraštyje taip pat išskiriami apšvietimas ir būsto durys. „Svarbu, kad tamsiuoju paros metu būtų apšviestas kiemas, pasto dėžutės, laiptai ir priėjimas prie lifto. Be to patariama atkreipti dėmesį ir į buto duris – ar jos tvirtos, ir ar turi durų akutę. Taip pat, pasidomėti – kokios durų spynos”, - rašoma apartmentsearch.com
Be viso to tinklaraštyje patariama pakalbėti su kaimynais, esą tai geriausias būdas išsiaiškinti, ar vieta ir būstas saugūs.
Reikia žinoti kur kas daugiau
Pokalbio su kaimynais nepakanka norint išsirinkti saugų būstą. Tokios nuomonės laikosi tiek A. Šapoka, tiek J. Nagrockė. Specialistai vardija detales, kurios ne tik užtikrina saugumą, bet ir gali lemti mažesnes būsto draudimo įmokas.
Paklaustas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint išsirinkti saugų būstą, A. Šapoka vardija detales, apie kurias net nepagalvotum – svarbus net durų rėmas. Visų pirma, NT specialistas pataria atkreipti dėmesį į langus, jų konstrukciją.
„Šiuo metu rinkoje esantys modernūs langai, ar tai būtų plastikiniai, ar tai būtų mediniai, turi tam tikrus spynos mechanizmus, kad niekas negalėtų įsilaužti iš išorės“, - pasakoja A. Šapoka. Jis taip pat, kaip jau ir buvo minėta, pataria atkreipti dėmesį į duris. Jo teigimu, svarbu, kad durys ne tik atrodytų tvirtai, tačiau turėtų ir kelis užraktus.
„Saugios durys yra šarvo tipo, turinčios bent jau du spynų mechanizmus. Išeinančioji spyna gali būti ne tik viršuje ir apačioje, bet ir prie durų rankenos – tai reiškia, kad durys pačios užsiblokuoja. Labai svarbu yra durų rėmas – nepaisant to, kad durys yra šarvuotos, jas galima tiesiog išversti iš savo rėmo. Labai gerai būtų, jei rėmas būtų sutvirtintas atskira plieno konstrukcija ar betonu“, - vardija „Ober-Haus“ būsto departamento vadovas.
Kad durys itin svarbios saugumui akcentuoja ir „Gjensidige Baltic“ gyventojų turto draudimo produktų vadovė J. Nagrockė. Ji taip pat pabrėžia, kad šarvo tipo duris turintiems klientams draudimas kainuoja šiek tiek pigiau.
„Būstams turintiems šarvo duris ir draudimas kainuos šiek tiek pigiau. Taip pat draudimas bus pigesnis ir būstams turintiems įrengtas priešgaisrines ir turto apsaugos signalizacijas, tačiau jos turėtų būti pajungtos į saugos tarnybos pultą. „Gjensidige Baltic“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 35 proc. apklaustųjų kaip tinkamiausią apsaugos nuo vagysčių būdą išvykstant ilgesniam laikui nurodo turto draudimą, 20 proc. pirmenybę teikia signalizacijai, o 23 proc. mano, kad užtenka apie savo išvykimą pranešti kaimynams. Net 17 proc. apklaustųjų paprašytų artimųjų šiuo laikotarpiu pasižiūrėti jų būstą“, - komentuoja gyventojų turto draudimo specialistė.
A. Šapoka taip pat siūlo atkreipti dėmesį į signalizaciją, kuri yra vienas veiksmingiausių būdų vagims atbaidyti. Jis pataria pasidomėti signalizacijų tipais, kadangi, jo teigimu, kai kuriose jų yra galimybė įjungti nakties rėžimą. Be to, anot A. Šapokos, kai kurie gyventojai naudoja perimetrinę signalizaciją, kuri suveikia tuomet, jei kas nors bando perlipti per tvorą, ją prapjauti ar kitaip deformuoti.
Atkreiptinas dėmesys ir į aplinką, kurioje būstas yra. Tačiau A. Šapka pastebi, kad dažnai ne tokios saugios vietos yra patrauklios pirkėjams.
„Labai svarbu pati aplinka – kurioje vietoje yra namas. Jeigu aplinkui yra kiti gyvenamieji namai, tikimybė, kad būsite apvogtas yra gerokai mažesnė nei namui esant gyvenvietės pakraštyje, atokiau nuo kitų gyvenamųjų pastatų. Kita vertus, kraštiniai namai būna arčiau miškų, pušynų, su didesnėmis ir gražesnėmis teritorijomis”, - teigia A. Šapoka. Be to patariama atkreipti dėmesį ir į parkavimą bei įėjimo į laiptinę duris.
Vagystės – ne vienintelis pavojus
Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ gyventojų turto draudimo produktų vadovė J. Nagrockė atkreipia dėmesį, kad net ir didžiausios pastangos pasirinkti saugų būstą negali užtikrinti visiško saugumo. Jos teigimu pasakyti, koks butas saugus, o kokiame gyventi itin rizikinga labai sunku, kadangi, anot jos, kiekvienas būstas turi savo rizikas.
„Tiek naujiems, tiek seniems butams didžiausią riziką kelia ne tik vagystės, bet ir vandentiekio ar šildymo sistemų avarijos. Tuo tarpu namams, ypač mediniams, didžiausius nuostolius sukelia ugnis ir gamtinės jėgos, o sodyboms – be ugnies ir gamtinių jėgų rizikų taip pat aktualios ir vagystės bei trečiųjų asmenų padaryta žala. Namų turtas tiek bute, tiek name dažniausiai nukenčia dėl elektros įtampos svyravimų bei buities ir elektronikos prietaisų vidaus gedimų ar stiklo dūžių“, - aiškina specialistė.
Įdomu tai, kad nors daugelis gyventojų kaip vieną svarbiausių saugumo kriterijų dažnai iškelia rajoną, kuriame yra būstas, draudimo kaina nuo gyvenamosios vietos nepriklauso – anot „Gjensidige Baltic“ specialistės J. Nagrockės, atsižvelgiama į pastato konstrukciją, būsto dydį, statybos metus ir kt.
Pašnekovė aiškina, kad didesnės rizikos pastatais laikomi mediniai bei seni pastatai atsižvelgiant į didesnę gaisrų tikimybę. Pagal pastato statybos metus yra vertinama elektros instaliacijos bei šildymo sistemų (kaminų, pečių ir kt.) būklė – visa tai kelia pavojų ir verčia seną namą laikyti rizikingesniu.
J. Nagrockė atkreipia dėmesį, kad apdrausti reikėtų kiekvieną būstą, kadangi, jos teigimu, nei vienas jų nėra pilnai apsaugotas nuo galimos žalos.
