Kaniterapijos asociacijos prezidentės Jonaistės Jusionytės teigimu, Lietuvoje populiariausi yra specialūs edukaciniai užsiėmimai su šunimis, tačiau terapija gali būti vykdoma pasitelkiant ir kitus gyvūnus, pavyzdžiui, kates ar netgi graužikus.
Šunys važinėja po mokyklas
Kaniterapija gali būti pasitelkiama įvairiose srityse, tačiau dažniausiai ji taikoma vaikams. Lietuvoje užsiėmimai rengiami ir vaikams mokyklose, ir gyvenantiems vaikų globos namuose.
„Bendravimas su gyvūnais daro teigiamą įtaką vaikams, lemia kur kas geresnį susitelkimą, motyvaciją, skatina socialinius gebėjimus. Vaikai, pabuvę gyvūnų apsuptyje tampa mažiau įsitempę“, – teigia J. Jusionytė. Kinologai su specialiai parengtais šunimis per keletą metų yra aplankę apie 50 ugdymo įstaigų ir užsiėmimus per tą laiką vedė daugiau nei 2000 vaikų.
Lietuvoje iki gydymo dar neprieita
Kaniterapija yra skirstoma į tris lygius. Pirmojo lygio kaniterapijai konkretūs tikslai nėra užsibrėžiami. Svarbiausia tokių užsiėmimų metu – šuns ir žmogaus kontakto užmezgimas, teigiamai veikiantis emocijas.
Antrojo lygio kaniterapija – tai intensyvesnis bendravimas su šunimis. Jos metu vaikai, pavyzdžiui, mokomi kaip teisingai prieiti prie gyvūno, jį glostyti ar išvengti priešiškai nusiteikusio šuns. Specialiai parengta programa gali padėti atsikratyti baimės šunims.
Trečiojo lygio kaniterapija yra sudėtingiausia ir Lietuvoje kol kas netaikoma. Užsienyje tokiu būdu dažniausiai dirbama su sunkiai sergančiais ar turinčiais negalią žmonėmis. Užsiėmimų programa būna suderinama su įvairių sričių specialistais – psichologais, pacientą gydančias gydytojais, o pačios kaniterapijos metu žmogus labai mažais žingsniais būna pratinamas prie gyvūno.
J. Jusionytė teigia, kad kaniterapijos užsiėmimuose dalyvauti bet kuris šuo negalėtų. „Užsiėmimų metu dažniausiai pasitelkiame retriverius, kurie puikiai atlieka savo darbą – yra ramūs, visada pozityviai nusiteikę bei paklusnūs, tačiau jais neapsiribojame. Kita vertus, terapiniuose užsiėmimuose gali dalyvauti nebūtinai veislinis gyvūnas. Svarbiausia, kad jis atitiktų keliamus griežtus reikalavimus dėl elgesio ir protingo paklusnumo“, – pasakoja Kaniterapijos asociacijos prezidentė.
Šunų egzaminai - kantrybės ir savikontrolės išbandymas
Testuojant gyvūną būna imituojamos stresinės situacijos, kurių metu yra vertinamas šuns elgesys. Egzaminuojamas šuo privalo ramiai reaguoti į stiprų medikamentų kvapą, išlikti ramus žmonių apsuptyje.
„Kartą testo metu mūsų šuniui gavus komandą teko nekreipti dėmesio į netoliese vaikštantį katiną. Šiuo metu Lietuvoje yra tik du pirmojo kaniterapijos lygio sertifikatus gavę šunys, tačiau ateityje planuojama apmokyti daugiau gyvūnų, kurie galėtų dalyvauti kaniterapijos užsiėmimuose“, - teigia J. Jusionytė.
Pasak jos, kaniterapijos populiarėjimui įtakos galėtų turėti tinkamas užsiėmimų su šunimis reglamentavimas.
„Šiuo metu delfinų terapija yra įteisinta ir patenka į Sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašą, į jį galėtų būti įtraukti ir užsiėmimai su specialiai paruoštais šunimis. Užsiėmimų veiksmingumas įrodytas daugelio mokslinių tyrimų, kitose ES šalyse yra netgi įteisinta kaniterapeuto specialybė Kaniterapijos reglamentavimas didintų ne tik visuomenės supratimą, tačiau kartu populiarintų šios naudingos srities paslaugų plėtrą pažeidžiamoms visuomenėms grupėms“, – sako J. Jusionytė.
