Tėvai dar labiau sustiprina šį spaudimą namuose – jie nuslepia vaikų klaidas, ištaisų jų namų darbus, kad pažymiai būtų geresni, ar verčia vaikus kalti mokymosi medžiagą tol, kol išmoks. Vaikai apdovanojami, giriami tik už mokymosi pasiekimus, o tai sukelia jiems nuolatinę įtampą.
Kaip šis koncentravimasis į tobulumą veikia mokymąsi? Ir kaip mes galime padėti vaikams, paaugliams patikėti savo jėgomis, suvokti savo klaidas ir mokytis iš jų?
Neseniai publikuotas žurnalo „Scientific American“ straipsnis „Patarimai, kaip mokytis arba ką darome ne taip“ pateikia naujų mokymosi ir lavinimo teorijų.
Istoriškai taip susiklostė, kad daugelis pedagogikos specialistų kūrė teorijas, kaip mokytis nedarant klaidų. Tėvai jomis vadovavosi.
Pavyzdžiui, jei nuolat su vaiku spręsime tą patį uždavinį, jis tikriausiai prisimins, kaip spręsti. Ir jei jam pasiseks, jis išspręs panašų uždavinį ir kontrolinio darbo metu.
Toks požiūris į mokymąsi teigia, kad jei mokiniams galima daryti klaidų, jie neišmoks to, kas reikalinga. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai neteisinga prielaida. Faktas tas, kad mokymasis produktyvesnis, kai vaikas mokydamasis klysta!
Taigi, mokymasis rezultatyvesnis, kai vaikai mokosi iš klaidų, nesvarbu, ar atliekami namų darbai, mokomasi žaisti futbolą ar bendrauti su draugais. Klaidų darymas verčia vaikus mokytis veikti kitaip. Tai motyvuoja išbandyti naujus dalykus.
Stanfordo universiteto profesorė Carol Dweck tyrė, kaip vaikai reaguoja į išbandymus, net jeigu jie ir klysta. Jos darbas parodė, kad jei vaikai vertinami tik už žinias, jie ne taip noriai imasi naujų dalykų. Kartu su kolegomis mokslininkė atliko tyrimą, kuriame dalyvavo šimtai Niujorko mokyklų penktaklasių. Viena dalis jų buvo skatinami už žinias, o kita už pastangas.
Ir kai tiems penktokams buvo pateiktas labai sunkus testas, skirtas aštuntokams, rezultatai buvo stulbinantys.
Mokiniai, kurie buvo vertinami už pastangas, daugiau dirbo, nors ir darė daug klaidų. Vaikai, skatinti už žinias, protą, buvo nedrąsūs ir savo klaidas suvokė kaip nesėkmę. Vėlesnis žinių testas parodė, kad vaikai, skatinti už pastangas, parodė 30% geresnius rezultatu,s o kita grupė – 20% prastesnius.
K. Dweck tyrimas, skelbtas knygoje „MindSet: The New Psychology of Success“ primena tėvams, kad besąlygiškas gyrimas, klaidų vengimas yra žalingas vaiko vystymuisi. Tai toks pat žalingas dalykas, kaip ir namų darbų klaidų taisymas. Juk klaidos – tai galimybė pačiam išmokti.
Vaikai daro visokių klaidų. Kai kurios klaidos, pavyzdžiui, pamiršimas atlikti namų darbus, nepasiruošimas kontroliniam darbui gali turėti aiškias pasekmes. Kitos, kaip melavimas, draugų išdavimas ar kiti nedraugiški veiksmai sprendžiamos sudėtingiau. Bet iš visų klaidų galima pasimokyti.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikams mokytis iš klaidų
Pripažinkite, kad jūs nesitikite iš vaiko tobulumo.
Leiskite vaikams žinoti, kad jūs vis tiek juos mylite, nepaisant to, kad jiems nepasiseka.
Netaisykite vaikų klaidų, padėkite patiems surasti sprendimą.
Pateikite savų klaidų pavyzdžius, papasakokite, kaip jūs mokėtės iš jų.
Padrąsinkite prisiimti atsakomybę už savo klaidas nekaltinant kitų.
Nepriminkite anksčiau darytų klaidų, nesėkmių, geriau susikoncentruokite į vieną ir ją spręskite.
Pagirkite už tai, kad vaikai pripažįsta ir supranta savo klaidas.
Skatinkite už pastangas ir drąsinkite susidoroti su nesėkmėmis.
Patarkite, kaip atsiprašyti, jei netinkamu elgesiu įžeidė kitus.
Padėkite įžvelgti gerąsias klaidų savybes!
