Šimtaprocentinės apsaugos nuo rūdžių nėra. Nepaisant to, automobiliui galima padėti žiemą dažnai jį plaunant, naudojant purvasargius ir apatinę kėbulo dalį padengiant antikorozine apsauga.
„70 proc. automobilio kėbulą sudaro metalinės detalės. Kol metalas automobilyje vyraus, tol korozijos nebus išvengta. Visai nesvarbu, kaip jis bus saugomas, kiek sluoksnių dažų tepama. Amžinų medžiagų nėra. Kur yra metalas, ten yra korozija“, - sako UAB „Makvis“, atliekančios automobilių antikorozinį padengimą, vadovas Kęstutis Mikučionis.
Jo žodžiais, Lietuvos klimatas automobilių rūdijimui yra itin palankus. Kelininkai, atsižvelgdami į oro sąlygas, leidžiančias formuotis ledui, per metus kelius pabarsto „maždaug 100 tūkst. t druskų mišiniu“.
Verslininkas teigia, kad druskos dėka vanduo užšąla esant 12 laipsnių šalčiui. Todėl esą, kai termometro stulpelis rodo daugiau nei 10 laipsnių šalčio, vairuotojus vis dar pasitinka šlapi keliai. Ši aplinkybė, K. Mikučionio manymu, automobiliams itin pavojinga: „Vieno mėnesio automobilio eksploatacija keliais, pabarstytais druska, atstoja vienų metų eksploataciją Italijos keliais, kuriuose nėra druskos“.
Siekiant apsaugoti transporto priemones „Makvis“ vadovas pataria naudoti purvasargius, žiemą automobilius plauti kur kas dažniau nei šiltuoju metų laiku. Be to, nemažiau svarbu numazgoti ne tik gerai matomą viršutinę kėbulo dalį, bet ir apatinę. Taip pat rekomenduojama naudoti specialius žieminius šampūnus, „atstumiančius drėgmę“. Buitiniai valikliai, pašnekovo tikinimu, nėra tinkamiausias sprendimas. Spaudžiant šalčiui automobilio plovimui nerekomenduojama naudoti ir karšto vandens. Priešingu atveju gali įvykti „termošokas“, neigiamai paveiksiantis kėbulą dengiančias medžiagas – „todėl lakai, dažai gali suplyšinėt, stiklas gali įtrūkti“.
Kokie automobiliai kenčia dažniausiai?
Vis dėlto korozija ne visus automobilius veikia vienodai. K. Mikučionis tikina, kad jai atsparūs „Audi“, „Volkswagen“, „Mercedes“ markės automobiliai. Vidutiniokų poziciją užima „Peugot“, „Citroën“ ir „Opel“. O mažiausiai atsparūs – „Ford“, „Mazda“, „Hyundai“, „Chevrolet“ ir „Kia“.
Tačiau naujos kartos automobiliai, pašnekovo įsitikinimu, korozijai vis atsparesni: „Kiekvienais metais situacija keičiasi. „Opelis“ anksčiau buvo vos ne keiksmažodis. Prieš 10 metų tai buvo beveik tas pats, kaip pirkti metalo laužą. Dabar „Opelis“ labai pasikeitė, bet vis tiek jis yra silpnesnis negu kiti modeliai. Kiekvienas naujesnis modelis yra pažangesnis. Patys gamintojai suinteresuoti ir tai jie daro vis geriau ir geriau.“
Kita vertus, nevienodai rūdija ir skirtingų spalvų automobiliai. Lyginant su žalios ar mėlynos spalvos transporto priemonėmis, pasak K. Mikučionio, raudoni automobiliai rūdija žymiai dažniau.
Ne išimtis ir atskiros kėbulo dalys. Pašnekovas pasakojo, kad pusvalandį pasivaikščiojus stambaus prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje net neįgudusi akis nesunkai pastebėtų dažniausiai rūdims pasiduodančias kėbulo vietas: ratų arkas (ypač korozijai jautrūs užpakalinių vidinių arkų paviršiai), durų slenksčius, variklio ir bagažinės kapoto kampus.
Antikorozinių priemonių specifika
Verslininkas linkęs manyti, kad kiekvienas modelis turi silpnąsias vietas. Nepaisant to, labiausiai rūdija ratų arkos, nes „jos daugiausiai gauna iš po ratų smėlio ir druskos, kurie „nudrožia“ gamyklines dangas, atidaro metalą drėgmei ir deguoniui“.
Ar cinkas gali patikimai apsaugoti nuo rūdžių? K. Mikučionio aiškinimu, kėbulo cinkavimas yra viena efektyviausių kovos su korozija priemonių. Tačiau jis priduria, kad šis būdas taip pat negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos. Esą automobilio kėbulas dažniausiai būna padengiamas 3 – 6 µm cinko danga: vienas mikronas automobilį nuo rūdžių apsaugo metus. Verslininko nuomone, tirpdamas cinkas apsaugo metalą, o kai cinkas galutinai ištirpsta, šis ima rūdyti.
Nepaisant to, lietuviai apie tai pagalvoja tik atšalus orui. Pavyzdžiui, šiuo metu sugalvojusiems antikorozinėmis medžiagomis padengti automobilio kėbulą tektų palūkėti maždaug dvi savaites – yra susidariusi eilė.
Kone visą darbo dieną trunkančios procedūros kaina priklauso nuo automobilio dydžio ir amžiaus. Didesnių ir naujesnių transporto priemonių savininkams tektų labiau paploninti piniginę. Nedidelio automobilio antikorozinis padengimas kainuotų nuo 700 Lt, o stambesnių gabaritų – iki 1,5 tūkst. Lt. O automobiliui, neeksploatuotam nei metų, po pirmojo padengimo suteikimas dviejų metų garantinis laikotarpis.
„Mes plaunam jį, džiovinam ir tik tada darom padengimą. Kažkiek automobilį išardom – nuimam posparnius, apsauginius skydus. Daugelis žmonių mano, kad antikorozinis padengimas – teptuku patepama juoda smala matomose vietose. Taip toli gražu nėra. Kiekvienam modeliui taikoma individuali techninė schema. Daugumai automobilių papildomai gręžiamos technologinės kiaurymės. Automobilio, surinkto gamykloje, tam tikrų ertmių kitaip nepasieksi. Uždara ertmė – korozijos kamera. Po to tą kiaurymę guminiu kamščiu uždarome. Uždaras ertmes dengiame viena medžiaga, o dugną – ta pačia ir dar papildoma medžiaga, kuri užtikrina mechaninę apsaugą. Antikorozinis padengimas automobilio eksploataciją pailgina nuo 3 iki 5 metų“, - pasakoja K. Mikučionis.
Anot jo, korozija pavojingesnė, jei prasideda plika akimi nematomose automobilio ertmėse. Todėl „jei finansai neleidžia daryti viso padengimo, svarbiau padengti uždaras ertmes, o ne ratų arkas“.
O norintiems su rūdimis kovoti savarankiškai, Pietų Europoje pagamintų apsaugos priemonių rinktis nerekomenduojama, nes šios Lietuvos klimatui iš principo nėra pritaikytos. Šiam kur kas labiau tinka skandinaviški produktai, kadangi jų gamintojams praktiškai tenka susidurti su atšiauriu klimatu ir keliuose pasitaikančia druska.
