Atsako "Northway" medicinos centro šeimos gydytoja-pediatrė Regina Balčiūnienė:
Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis galvos ir nugaros smegenų minkštus dangalus. Šią ligą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai.
Infekcijos šaltinis yra žmogus. Meningitas gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo besimptomio nešiojimo nosiaryklėje, iki sunkių žaibinių formų. Sergantis žmogus yra žymiai pavojingesnis nei nešiotojas.
Plačiausiai paplitę yra virusinio meningito sukėlėjai. Virusais užsikrečiama oro lašeliniu keliu (kosint, čiaudėjant), per burną (su maistu, per neplautas rankas). Bakterijos gali patekti ir iš kito organo (ausų, sinusų).
Inkubacinis periodas - 3-5 dienos, kartais iki 10 d. Žmonės nėra labai imlūs šiai infekcijai. Imlumas priklauso nuo imuninės sistemos, svarbu ir sukėlėjo tipas bei jo virulentiškumas.
Liga gali pasireikšti nosiaryklės uždegimu, vėliau atsiranda aukštas karščiavimas, stiprus galvos skausmas, pykinimas, bėrimas, sutrinka sąmonė, pasireiškia traukuliai. Po 12-16 valandų nustatomi specifiniai meninginiai simptomai.
Ši liga pavojinga savo grėsmingomis komplikacijomis - galvos smegenų uždegimas, pažeidimas, pūlių sankaupos. Diagnozę patvirtina smegenų skysčio tyrimas.
Meningitas – skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė. Ligoniai turi būti gydomi stacionare, išskyrus lengvą – nasofaringitinę formą. Jei liga nustatoma anksti ir gydoma, įmanomas visiškas pasveikimas. Tačiau galimi liekamieji ligos reiškiniai: nuovargis, atminties sutrikimai, elgesio ir mokymosi sutrikimai, epilepsija, intelekto defektai, centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimai (parezai, paralyžiai).
Asmenys, kurie artimai bendravo su ligoniu, turi būti stebimi 10 d., profilaktiškai skiriami antibiotikai. Įtarus ligą - jei yra stiprus galvos skausmas, karščiavimas, atsiradusi šviesos baimė, vėmimas, neaiškus bėrimas, o kūdikiams - išpūstas ir įtemptas momenėlis, vangumas, irzlumas – būtina kuo skubiausiai kreiptis į medikus.
Padidėjus sergamumui, būtina vengti kontakto su sergančiu, vėdinti patalpas, plauti rankas, nebūti masinėse susibūrimo vietose (kavinėse, kino teatruose ir pan.). Specifinei ligos profilaktikai naudojamos vakcinos.
