Seimo rinkimų įstatymas skelbia, kad „rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus.“
Lietuvoje gyvenantys lietuviai žino, kad į rinkėjų sąrašus jie įtraukiami automatiškai (skirtingai nuo, pavyzdžiui, JAV ar Jungtinės Karalystės, kur išankstinė registracija yra būtina). Lietuvoje gyvenantys piliečiai rinkėjo kortelę gauna paštu į namus arba atsispausdina VRK svetainėje. O štai išvykus gyventi į užsienį automatinio įtraukimo į rinkėjų sąrašą nėra – balsuoti gali tik iš anksto užsiregistravę internetu (registruotis reikia čia).
Tokio žemo balsuojančiųjų skaičiaus nepaaiškinsi vien išvykusiųjų apatija. Ne mažiau svarbi priežastis yra ir informacijos apie registraciją stoka bei procedūros neaiškumas. Tikėtina, kad 95 proc. rinkėjų nesiregistruoja balsavimui ir todėl, kad:
Pirma, nežino, jog reikia registruotis. Deklaruojant išvykimą iš Lietuvos piliečiai negauna informacijos, kaip pasikeis pilietinių pareigų vykdymas gyvenant užsienyje. Priminsiu, kad per paskutinius penkerius metus iš Lietuvos kasmet išvykdavo vidutiniškai po 40 tūkst. lietuvių, tad dabar užsienyje gyvena dešimtys tūkstančių lietuvių, nei karto nesusidūrusių su balsavimo emigracijoje ypatumais. Net jei kuris užsienyje gyvenantis lietuvis ir leidžia laisvalaikį naršydamas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainę, joje jis pirmiau pamatys kvietimą dalyvauti mokinių piešinių konkurse ir tik vėliau – pranešimą apie prievolę registruotis.
Antra, nėra aiškios informacijos, iki kada būtina registruotis. Štai VRK gegužės 2 d. išplatintoje naujienoje apie rinkėjų registraciją teigiama, kad registruotis galima tik iki rugsėjo 14 d., šis terminas pateikiamas ir Facebook’e pilietinės iniciatyvos „Žinau, ką renku“ platiname infografike.
Tad atrodytų, jog jei kas neužsiregistravo iki šio trečiadienio – balsuoti nebegalės. Tačiau rinkėjo puslapyje pateikiami vėlesni registracijos terminai, be to, jie skirstomi pagal šalis. Taigi, skirtingose oficialiose svetainėse pateikiami skirtingi terminai. Informacijos apie terminus išvis nėra naujausiose VRK žinutėse ar Lietuvos ambasados Jungtinės Karalystės svetainėje.
Paskambinus į VRK paaiškėja, kad rugsėjo 14 d. terminas yra „sena“, „orientacinė“ data, kuria norėta paskubinti žmones registruotis ir dabar ji nebegalioja (!), taip pat, kad jei žmogus ketina balsuoti ne paštu, o atstovybėje, registruotis nebūtina (nors internete šios informacijos nėra).
Galutiniai registracijos terminai pateikti čia, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai gali registruotis iki spalio 3 d. Tad jei gyvendamas užsienyje žmogus rinkėjo kortele pradeda rūpintis paskutinę savaitę iki rinkimų, kaip kad darydavo gyvendamas Lietuvoje, balsuoti paštu nebegalės.
Trečia, nežino, kad registruotis reikia prieš kiekvienus rinkimus. Jei, tarkim, trejus metus gyvenate toje pačioje šalyje ir registravotės balsuoti 2014 m. Prezidento rinkimuose, turėkite omenyje, kad iš naujo privalote registruotis balsuoti 2016 m. Seimo rinkimuose.
Ketvirta, nesugeba užsiregistruoti dėl techninių priežasčių. Kaip jau minėta, registruotis galima paspaudus šią nuorodą. Joje turite įvesti savo duomenis ir jei nesate užsiregistravęs, turėsite spausti mygtuką „Naujas prašymas“. Toliau privalote įvesti valstybę, kurioje norite balsuoti, tačiau jei naršote Safari naršykle Apple kompiuteryje, iPad’e ar iPhone, savo šalies nerasite ir užsiregistruoti nepavyks. Pasirodo, užpildyti prašymą Apple įranga Safari naršykle neįmanoma – būtina turėti kokią kitą, pavyzdžiui, Chrome naršyklę (ją galima atsisiųsti čia).
Užsienyje gyvenantiems lietuviams svarbu turėti galimybę balsuoti Lietuvos rinkimuose, nes tai – vieninteliai nacionaliniai rinkimai, kuriuose svetur dirbantys ar studijuojantys lietuviai turi teisę balsuoti. Kadangi Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, draudžiančių dvigubą pilietybę, užsienyje gyvenantys lietuviai neturi teisės balsuoti tų valstybių, kuriose gyvena, šalies rinkimuose (jie gali balsuoti ES šalies, kurioje gyvena, savivaldos rinkimuose). Sudėtingas balsavimas gyvenant užsienyje nepadeda išlaikyti ryšių su Lietuva.
Siekiant nepažeisti Seimo rinkimų įstatymo, derėtų supaprastinti ir paaiškinti rinkėjų registracijos procedūrą. Paprastinti registracijos tvarką galima padarant ją vienkartine arba įvedant ilgą registracijos galiojimo terminą.
Pavyzdžiui, užsienyje gyvenančių Austrijos piliečių registracija balsavimui galioja 10 metų. Paaiškinti rinkėjų registracijos procedūrą galima išvykstantiems pateikiant trumpą trijų-penkių punktų atmintinę, prieš rinkimus – VRK ir ambasadų svetainėse bei asmeniškai, elektroniniu paštu primenant apie registracijos terminą (juk visų išvykimą iš Lietuvos deklaravusių piliečių elektroninio pašto adresai saugomi Lietuvos valdžios institucijose).
Menkas balsuojančių užsienio lietuvių skaičius – per didelė problema, kad ją galima būtų ir toliau numuilinti statistikoje, rinkėjų aktyvumą skaičiuojant nuo užsiregistravusiųjų (t. y. įtrauktų į rinkėjų sąrašą), o ne visų rinkimų teisę turinčių užsienyje gyvenančių piliečių. Viešai pateikiama, kad užsienyje gyvenančių lietuvių balsavimo aktyvumas siekia net 75-80 proc. (pavyzdžiui, kai 2012 m. balsavo 13 tūkst. iš 17 tūkst. užsiregistravusių). Realybėje balsuoja visai ne 75-80 proc., o vos 3–5 proc. svetur gyvenančių tautiečių.
