Tikriausiai viena priežasčių, kodėl žmonės žvelgia į pensijų kaupimą įtariai – finansinis neraštingumas arba menkas supratimas apie tai, ar kaupti reikia bei kodėl tai galėtų būti naudinga, taip pat žinių apie pensijų pakopas ir paprasto paaiškinimo apie jas stoka.
„Pakopos – terminas, kuris nėra naudojamas įstatymuose, tačiau jis paplitęs aiškinant keleto kaupimo pensijai rūšių skirtumus“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys. Jis sutiko paaiškinti, kuo skiriasi vadinamosios trys pensijų pakopos. Užsiminė ir apie ketvirtąją.
Pirma pakopa – valstybės pažadas
Pirma pakopa, aiškino Š. Ruzgys, yra „Sodros“ pensija, kuri susideda iš bazinės pensijos bei antrosios „Sodros“ pensijos dalies, vadinamos papildoma „Sodros“ pensija, priklausančia nuo stažo, sumokėtų įmokų. Antroji pensijos dalis apskaičiuojama individualiai, kiekvienam žmogui atskirai.
„Sodros“ pensiją galima laikyti valstybės konstituciniu pažadu, kad kiekvienas dirbantis valstybės pilietis, turintis minimalų stažą, gaus pensiją. Deja, kokio dydžio pensiją visą gyvenimą mokesčius mokėjęs žmogus gaus po dešimt ar dvidešimt metų, nežino niekas, nes prognozuoti taip toli į ateitį mes negalime “, – pasakojo Š. Ruzgys ir pridūrė, kad tai – pinigai, kurie surenkami ir iškart padalijami valstybės, tai – ne investicija.
Antroji pakopa – prisidėjus remia ir valstybė
„Valstybė, matydama demografines problemas ir populiacijos mažėjimą, prognozuoja, kad dirbančiųjų skaičius po keliasdešimt metų bus labai mažas. Dėl to spėjama, kad „Sodros“ pensija, mokama iš mėnesinių įmokų, ilgainiui bus daug mažesnė nei yra dabar“, – pasakojo Š. Ruzgys.
Tam naudojamas terminas pakeitimo norma, reiškiantis vidutinės pensijos santykį su vidutiniu atlyginimu. Nors norima, kad šis skaičius būtų kaip įmanoma didesnis, šiandien jis siekia 40 – 50 proc. Tai reiškia, kad dabar žmonės pensijos gauna apie 40 – 50 proc. anksčiau buvusio savo atlyginimo.
„Jei mes vertintume pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) apskaičiuotus modelius, tai mes matytume, kad po keliasdešimties metų pakeitimo norma sieks apie 28 proc., taigi planuojama, jog vidutinė pensija bus mažesnė nei yra šiandien. Tai reiškia, kad žmonės ateityje gyvens santykinai daug prasčiau nei gyvena šiandien“, – liūdnas ateities gaires piešė Š. Ruzgys.
Norint užtikrinti aukštesnį dabartinio jaunimo gyvenimo lygį, 2003 m. kilo pensijų kaupimo reformos idėjos ir netrukus įvesti papildomo kaupimo fondai: „Jaunuoliams siūloma pradėti kaupti savo ateičiai jau dabar, kad, sulaukę pensinio amžiaus, galėtų gyventi oriai ir išlaikytų panašią į dabartinių pensininkų pakitimo normą“, – pasakojo Š. Ruzgys ir pridūrė, kad „antra pakopa tikrai ne panacėja, tačiau tikintiems kapitalo rinkomis, nuosekliu akcijų vertės augimu, kuris susijęs su akcijų rinkų kainų didėjimu, tai yra galimybė.“
Antra, nuskaičiuojama dalis kaupiančiojo atlyginimo.
Trečia, kaupiantieji gauna valstybės subsidiją dėl to, kad jie rūpinasi savo ateitimi ir kaupia savo būsimai pensijai. Ji – atitinkamas procentas (dabar 1 proc., nuo 2016 m. – 2 proc.) nuo vidutinio Lietuvoje gaunamo atlyginimo.
Pagal šią trijų skaičių sistemą buvo sukurta sistema, kuri priklausomai nuo metų keitėsi: 2014 m. įvesta buvo „2+1+1“, nuo ateinančių 2016 metų įsigalioja „2+2+2“, o 2020 m. – „3,5+2+2“.
Taigi pirmasis skaičius formulėje – „Sodros“ pervedamos lėšos iš sumokėtų mokesčių nuo atlyginimo, antrasis skaičius – paties gyventojo įmoka nuo jo pajamų, kurią sumoka darbdavys, o trečiasis valstybės subsidija. Šie procentai kol kas varijuoja, tačiau ilgainiui jų vertės turėtų nusistovėti.
„Ši nuskaičiavimo sistema ima veikti tada, kai parašomas prašymas, kai jis įsigalioja. Kitą mėnesį „Sodra“ jau perveda dalį sumokėtų mokesčių į pasirinkto fondo sąskaitą“, – pasakojo Š. Ruzgys.
Trečia pakopa – savanoriškas kaupimas
Trečios pakopos pensijų fondai – pensijų kaupimas, valstybės skatinamas mokesčių lengvatomis. S. Ruzgys pasakojo, kad šioje pakopoje egzistuoja du mokėjimo būdai.
Pirmasis, kai fizinis asmuo ima lėšas iš savo kišenės ir perveda į pasirinktą pensijų fondą norimoje bendrovėje ir kitais metais gauna mokesčių lengvatą – nuo į fondą sumokėtų įmokų jis atgauna pajamų mokestį, siekiantį 15 proc.
Pajamų lengvata veikia įgyvendinus dvi sąlygas: fondo pinigus nemokamai galima pasiimti praėjus 5-eriems metams nuo pirmos įmokos bei sulaukus minimalaus pensinio amžiaus (minimalus pensinis amžius yra ne daugiau kaip 5 metai iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus). Jei sąlygos įgyvendintos nebuvo, tai teks grąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuria yra pasinaudojęs žmogus.
Antrasis mokėjimo būdas – vadinamoji profesinė pensija, kurią už darbuotoją moka jo darbdavys. Š. Ruzgys pasakojo, kad tokių darbdavių yra ir Lietuvoje: „Pasaulyje ir Lietuvoje tuo užsiimančios bendrovės taip skatina savo darbuotojus dirbti geriau, dėkoja už gerus darbo rezultatus ar stengiasi motyvuoti. Kai kurios jų pačios nusprendžia, kuriame fonde investuos už darbuotojus, numato geriausias sąlygas, kitos – leidžia rinktis bet kokį fondą ir kas mėnesį, ketvirtį ar metus perveda pinigų.“
Tačiau Lietuvoje tokia praktika nėra dažna, mat tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ir taip sumoka gana daug mokesčių.
Kitos pakopos
Pasirodo, kad gali būti ir daugiau pakopų, tačiau jos jau bus be valstybės lengvatų. Š. Ruzgys aiškino, kad kitose pakopose žmogus dalyvauti pradeda įkūręs verslą, kaupdamas indėlius ir obligacijas, akcijas, nuomodamas per gyvenimą užgyventą turtą.
Visos šios veiklos jam leidžia uždirbti lėšų, kuriomis jis padidins savo pajamas atėjus pensiniam amžiui.
