Gyventojai vėl deda pinigus į „kojines“: litus pakeitė eurai

Lietuvai nuo šių metų sausio įsivedus eurą, buvo viliamasi, kad apyvartoje sumažės grynųjų pinigų: esą žmonės, iš „kojinių“ ištraukę sutaupytus litus veikiausiai juos įneš į turimas sąskaitas bankuose, kur ir paliks. Tačiau ryškėja kita tendencija: žmonės grynuosius mėgsta ir vėl traukia juos iš bankų.

„Didelė dalis po sausio 1 dienos į eurus keičiamų litų niekada ir neatsiduria banko sąskaitoje – gyventojai ateina su litais, išeina su eurais“, - pastebi „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Visgi, per 2014-uosius grynųjų apyvartoje sumažėjo: jei metų pradžioje jų buvo beveik 12 mlrd. litų, tai pernai lapkritį sumažėjo iki 8 mlrd. litų, o 2014 m. pabaigoje – iki 6 mlrd. Lt.

„Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad metų pradžioje grynųjų pinigų kiekis vėl pradėjo didėti – sausio 9 dieną bendras grynųjų pinigų kiekis apyvartoje buvo 2,48 milijardai eurų (abiem valiutomis), arba maždaug 40 proc. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Nors grynųjų kiekis apyvartoje greičiausiai nepasieks praėjusių metų pradžioje pasiekto piko, turbūt neįvyks ir esminis lūžis – lietuviai mėgsta bent dalį santaupų laikyti ir atsiskaitinėti grynaisiais pinigais“, - komentavo N. Mačiulis.

Pasak jo, belieka apgailestauti, kad tokia tendencija nėra susijusi tik su įpročiu turėti grynųjų, bet yra ir didelių šešėlinių pajamų, gaunamų grynaisiais pinigais, pasekmė.

„Tikėtina, kad grynųjų pinigų populiarumas Lietuvoje mažės lėtai, o pagal šį kriterijų mes būsime labiau panašūs į graikus ar italus, o ne į suomius ar estus“, - mano jis.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad kitų šalių patirtis patvirtina: grynųjų pinigų apyvartoje sumažėja prieš euro įvedimą, tačiau vėliau grynųjų dalis iš dalies arba visiškai grįžta į tą patį lygį.

„Kita vertus, turime pavyzdžių, pavyzdžiui, Švediją, kurioje euro nėra, o grynųjų pinigų lyginamasis svoris nuosekliai mažėja kiekvienais metais. Tai įrodo, kad euras savaime nėra grynųjų pinigų apyvartos mažėjimą garantuojantis veiksnys - tiesiog žmonės grynuosius pinigus paverčia sąskaitiniais, norėdami patogiau pasirengti pinigų reformai ir nepatirti laiko bei nervų sąnaudų“, - kalbėjo G. Nausėda.

Jo manymu, jei gyventojai nebus skatinami laikyti pinigų sąskaitose, o ne „kojinėse“, grįžimas į ankstesnį status quo užtruks ne ilgiau kaip keletą mėnesių.

„Maža to, kai kurie konservatyvūs taupytojai nuspręs, kad laikyti eurus stiklainyje yra net saugiau nei litus, kadangi litas bent jau teoriškai galėjo būti devalvuotas, tuo tarpu staigaus euro nuvertėjimo kurį nors savaitgalį tikimybė yra beveik lygi nuliui“, - svarsto ekonomistas.

Tačiau pašnekovas viliasi, kad gyventojai vis rečiau naudos grynuosius.

„Užuot nuogąstavę prekybos centre prie kasos, kad atiduodant grąžą mūsų neapgautų, galime apmokėti prekes mokėjimo kortele. Sutaupytumėme nervų ląstelių ir sau, ir pardavėjams, kuriems ir taip pakanka streso skaičiuojant grynuosius pinigus“, - linki G. Nausėda.

Skirtingais ekonomistų skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastas gali siekti iki 30 proc. BVP.