aA
Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, jog sudarytos darbo grupės nuolat svarsto, kaip pagerinti mokinių pažangumą, pakelti jų mokymosi lygį, į ugdymo procesą įtraukti tėvus ir mokytojus. Tačiau kokių priemonių imasi geriausių Lietuvos gimnazijų vadovai, kad jų mokyklų rezultatai nepralenkiami jau keletą metų?
Mokiniai
Mokiniai
© DELFI / Tomas Vinickas

Prašo skirtingų žinių

Geriausiomis mokinius atsirenkančiomis ugdymo įstaigomis, kaip pateikia žurnalas „Reitingai“, yra Vilniaus Licėjus, KTU gimnazija ir Vilniaus Jėzuitų gimnazija. Šios mokyklos į savo bendruomenę priima tik gabiausius moksleivius. Norintys čia mokytis, turi išlaikyti bendrųjų gebėjimų testus. Vadinasi, į gimnazijas mokiniai ateina su tam tikru žinių bagažu, kurį gavo savo pagrindinėje mokykloje ar progimnazijoje, ir toliau tik tobulina savo įgūdžius.

Tiesa, nors geriausias Lietuvos gimnazijas vienija stojamieji testai, kiekviena mokykla iš mokinių prašo skirtingų žinių. Pavyzdžiui, norintys mokytis Licėjuje, stojamąjį testą laiko iš 6 dalykų: pirmoje egzamino dalyje demonstruoja lietuvių kalbos, istorijos ir geografijos žinias, o antroje – matematikos, biologijos ir fizikos.

Vilniaus Licėjus
Vilniaus Licėjus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jėzuitų gimnazija kviečia pretendentus laikyti 4 mokomųjų dalykų integruotą bendrųjų gebėjimų testą: tikybos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pirmosios užsienio kalbos. Geriausiai išlaikiusieji kviečiami kartu su šeimos nariais dalyvauti pokalbyje su priėmimo komisija.

KTU gimnazija vykdo dar kitokius stojamuosius egzaminus, kurie susideda iš matematikos, gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir užsienio kalbos. Tačiau ši ugdymo įstaiga pradėjo taikyti ir kaupiamojo stojamojo balo sistemą: nuo spalio kartą per mėnesį (šeštadieniais) organizuojami Mokslo lyderių turnyrai. Juose pateikiami įvairių dalykų testai. Kokių – iš anksto nepranešama.

Įvykus visiems penkiems Mokslo lyderių turnyrams, suskaičiuojami dalyvio sukaupti MLT balai ir priklausomai nuo to, kiek kartų moksleivis turnyre dalyvavo, pagal formulę, apskaičiuojamas papildomų balų prie stojamojo testo skaičius.

Pažangumo paslaptis – mokosi tai, ką nori patys

Į gimnazijas patekę moksleiviai toliau tobulina ir gilina jau sukauptas žinias. Pavyzdžiui, Vilniaus licėjus suteikia mokiniams galimybę plačiau nei nustatyta vidurinio ugdymo programoje mokytis jų mėgstamą dalyką. Gimnazijos direktorius Saulius Jurkevičius teigia, kad mokykla turi tikslines matematikos, lietuvių kalbos ir istorijos klases, kurias po 10 klasės gali rinktis mokiniai, besidomintys šiomis kryptimis.

Tuo tarpu Vilniaus Jėzuitų gimnazija daug dėmesio skiria asmenybės ugdymui akademinėje, dvasinėje, socialinėje, meninėje ir sportinėje srityse. Gimnazijoje 5–8, I–IV klasių mokiniams privaloma socialinė veikla, kuria skatinamas dėmesys kitam, kitokiam, stokojančiam. Mokiniai dalyvauja vertybių ugdymo programose. Jėzuitų parengtame dokumente „Ignaco pedagogika: praktinis pritaikymas“ sakoma, kad „naujajai pasaulio teisingumo, meilės ir taikos bendruomenei reikia kompetetingų, apsišvietusių, sąžiningų ir gailestingų vyrų bei moterų, pasiruošusių priimti ir remti visa tai, kas yra tikrai humaniška, pasiryžusių dirbti dėl visų tautų laisvės ir orumo, noriai bendradarbiaujančių su kitais žmonėmis, pasišventusiais visuomenės ir jos struktūrų atnaujinimui“. Siekiama, kad mokyklos bendruomenė ieškotų asmeninio ryšio su Dievu, kad jis taptų draugu ir vadovu.

O štai KTU gimnazija orientuota į vaikų mokslo pažangą, gabių mokinių ugdymą, ugdymo turinys išplečiamas papildomomis temomis. Dėl to mokykla kasmet tiria mokinių poreikius: kokių papildomų pamokų, konsultacijų, būrelių jie norėtų, kad pasiekimai būtų kuo aukštesni.

KTU gimnazija
KTU gimnazija
© DELFI

Į ugdymo procesą įtraukiami ir tėvai

Kiek kitokia praktika dalijasi Vilniaus Jėzuitų gimnazija. Mokykloje skatinamas tėvų, vaikų ir mokytojų bendradarbiavimas, mokiniai konsultuojami, skiriamas dėmesys kiekvieno moksleivio individualiai pažangai. Taip pat mokykla organizuoja vertybių ugdymo programas mokinių tėvams, sportinius užsiėmimus kartu su vaikais.

Licėjuje mokytojai taip pat bendrauja su kiekvienu mokiniu, konsultuoja, jam iškilus klausimų. Pasak mokyklos direktoriaus, bendradarbiavimo su tėvais ir mokiniais rezultatas priklauso nuo paties mokytojo iniciatyvos. Tiesa, mokinių pažangumas aptariamas mokytojų tarybos posėdžiuose, metodinės tarybos posėdžiuose, kur vertinami gimnazistų pasiekimai.

Vaiko pažangumą lemia mokyklos sistema

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė teigia, kad mokinių pasiekimams (dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms, brandai ir individualiai pažangai) įtakos turi ir mokyklos vadovo lyderystė, ir mokytojų profesionalumas, ir mokinio socialinė aplinka, ir netgi tėvai - jų domėjimasis vaiko mokslais ir dalyvavimas ugdyme.

„Mokyklos kultūrą formuoja vadovas, didžiąja dalimi nuo jo priklauso, ar jis įtraukia mokyklos bendruomenę į veiklos planavimą, bendrus darbus. Rengiant mokyklos ugdymo planą turi dalyvauti visos suinteresuotos grupės, šiuo atveju administracija, mokytojai, mokiniai ir tėveliai. Galutinį sprendimą dėl mokyklos ugdymo plano priima mokyklos taryba, kurią sudaro tėvai, mokiniai, mokytojai“, – pasakoja Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Mokytojas tiesiogiai atsakingas už pažangumą

Kita vertus, Bendrojo ugdymo departamento direktorė priduria, kad mokytojo pasirengimas, jo kompetencija ir kvalifikacija, naujų metodų ir priemonių taikymas yra svarbiausia ugdymo kokybei.

„Pasiekimams įtakos turi labai daug veiksnių. Kaip rodo tyrimų duomenys, svarbiausias yra mokytojo profesionalumas ir pamokos efektyvumas. Bet jei mokyklos vadovai nesidomi, kaip dirba mokytojai, kokių rezultatų pasiekia vaikai, tai taip pat turi įtakos mokinių pasiekimams“, – teigia Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Tačiau kalbant apie mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, kai kurių mokyklų vadovai tvirtina, jog tam skiriama per mažai dėmesio ir lėšų. Ž. Žukauskaitė-Kasparienės nuomone, yra daug būdų, kaip mokytojai gali kelti savo kvalifikaciją savarankiškai. Be to ji priduria, jog mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema dabar keičiama: nuo trumpalaikių, epizodinių kursų pereinama prie ilgesnių ir tikslingų, ne trumpesnių nei 40 val. programų, orientuotų į kiekvienos mokyklos poreikius. Programas sudaro teorinė ir praktinė dalis: mokytojas ne tik išklauso kursą, bet ir savo praktikoje pritaiko įgytas žinias, apibendrina jas, įsivertina įgytą kompetenciją.

„Mokytojai kvalifikaciją tobulinti gali ir virtualiai. Pavyzdžiui, mokytojams skirtoje svetainėje „Ugdymo sodas“ galima rasti įvairių metodikų, kaip gerinti mokinių pasiekimus“, - sako Ž. Žukauskienė-Kasparienė.

Kviečiame dalyvauti portale DELFI vykdomoje apklausoje:

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Oficialu: Klaipėdoje nuo COVID-19 pasveiko šeši pacientai papildyta 20:44 val.  (327)

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle Facebook pasidalino džiugia...

Koronavirusu susirgusi Seimo darbuotoja atsisako pateikti savo kontaktus ir maršrutus papildyta Gaižausko komentaru (1284)

Karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje – precedento neturintis skandalas. Nors įstatymas...

Pirmadienį šalyje nustatyti dar 7 užsikrėtimo atvejai iš viso šalyje užfiksuotas 491 atvejis (190)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti...

Traukiantis šilumai sulauksime sniego ir plikledžio (6)

Antradienio naktį Lietuvos padangėje praplauks nedidelis debesų sūkurys. Vietomis, daugiausia...

Vyrui diagnozavo COVID-19, bet pakartotinai netiria: už kelių dienų į darbą, bet virusą dar gali nešioti (119)

40-metis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) iš Austrijos, į kurią buvo...

Generalinis komisaras: nubausti už saviizoliacijos pažeidimus patys dar negalime (120)

Šalyje prasidėjus trečiajai karantino savaitei, Lietuvos policija vis dar neturi įstatyminio...

Baltarusiai valdžios sprendimų dėl koronaviruso nelaukia – patys imasi veiksmų (69)

Medikai iš viso pasaulio, įskaitant ir sveikatos priežiūros profesionalus iš Baltarusijos, dėl...

Profesorius papasakojo, kokios apsaugos nuo virusų priemonės yra efektyviausios (78)

COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų...

Italijoje auga nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius, bet užsikrečia vis mažiau pasaulyje jau mirė daugiau nei 35 tūkst. žmonių (97)

Italijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirė dar 812 žmonių, o...

Malinauskas: buvau asmeniškai Verygos patikintas, kad reagentų nepritrūks (240)

Buvęs premjero patarėjas bei Visuomenės informavimo grupės vadovas dėl koronaviruso Skirmantas...

|Maža didelių žinių kaina