Šiandien lazerių technologijų kūrimo pramonė yra viena perspektyviausių industrijos sektorių. Lietuvių iškovotos lyderiaujančios pozicijos pasaulio lazerių rinkoje garantuoja ne tik tvirtą ekonominį pagrindą, bet ir garsina šalį.
Tyrėja (Lietuvos lazerių asociacijos nuotr.)

Pasak Vilniaus lazerinės technologijos centro vadovo prof., habil. dr. Rimanto Kanapėno, lazeriai – tai perspektyvi, pažangi, įvairiapusė, konkurencinga mokslo, technikos ir pramonės sritis. O lietuviai šioje srityje lyderiauja ir dėl to, kad šiuolaikinius lazerius iš mokslo laboratorijų perkėlė į pramonę ir mediciną. Dabar lietuviški lazeriai naudojami įvairiems technologiniams procesams atlikti, reabilitacijai, oftalmologijai, chirurgijai, diagnostikai, metrologijoje, statybų technikoje, holografijoje, medžiagotyroje, karo, aviacijos, ryšių, sporto, žaidimų ir šou srityse bei nustatant aplinkos užterštumą, apdorojant informaciją.

Atrado naują nišą

„Išlikusios Lietuvoje gaminančios įvairios paskirties lazerius įmonės iš tiesų yra unikalios. Visos įmonės atsirado kaip privačios iniciatyvos, be jokių užsienio investicijų ar tiesioginių valstybės dotacijų. Joms nepadėjo nei užsienis, nei mūsų valstybė. Turiu tokį posakį: „sėkmė ateina pas tą, kuris daro, ką mėgsta“. Mes radome rinkoje „nišą“, kurią vadiname „lazerine medicina“. Moksliniais ir klinikiniais tyrimais įsitikinome, kad lazerių „švelnieji“ spinduliai duoda teigiamą gydomąjį efektą terapijoje, t.y. gydo sąnarių ir stuburo susirgimus, prostatitą ir kiaušidžių, ausų ir dantenų uždegimus, sustabdo dermatitų ir kai kurių žvynelinių ligų progresavimą. Sukūrėme visą gamą gydomųjų lazerių, kurie gydo be skausmo ir vaistų. Juos sertifikavome visose Europos Sąjungos valstybėse, kai kuriuos iš jų užpatentavome“, – lietuviškų lazerių sėmės paslaptį išdavė profesorius.

Dviejų galvučių lazeriniu prietaisu LMP-010 gydomas kelio sąnarys
Dviejų galvučių lazeriniu prietaisu LMP-010 gydomas kelio sąnarys
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasak jo, nederėtų pamiršti įdirbio lazerių ir lazerinių technologijų kūrimo sovietiniais metais. Tam buvo skiriama lėšų iš valstybės ir ūkiskaitinių darbų.

„Turėjome didelį entuziazmą kurti ir dirbti pažangioje naujoje mokslo ir lazerinių technologijų srityje. Tais laikais buvo toks šūkis „Mokslą į gamybą“. Šiam tikslui Lietuvoje 1985 m. įkūrėme mokslinį gamybinį susivienijimą „Lazeriai“, kuris apjungė kelis mokslo institutus, mokslines vedančiąsias laboratorijas, pagrindines pramonės įmones, konstravimo biurus. Dar sovietmečiu itin sparčiai vystėsi lazerių fizika, lazerinės pramoninės technologijos, lazerinė medicina, lazerinė diagnostika, iš kurių šiandien išliko lazerių fizika, lazerinė medicina (gydomieji lazeriai), lazeriai moksliniams tyrimams“, – pasakojo R. Kanapėnas.

Norėtų verslą vystyti tik savo šalyje

Dabar lietuvių moksliniams tyrimams sukurti lazeriai plačiai eksportuojami į užsienį, o skirti gydymui ne tik plačiai naudojami Lietuvoje, bet ir beveik visose Europos Sąjungos šalyse.

„Mūsų sukurti gydomieji lazeriai, kuriuos šiandien naudoja žmonės individualiai ir gydymo įstaigos įvairiems susirgimams gydyti, visiškai nepavojingi ir neturi neigiamo poveikio, nes jų šviesos intensyvumas yra mažas, tačiau bioląstelėms – efektyvus. Maža to, jie pilnai atitinka ES keliamus reikalavimus ir yra sertifikuojami“, - patikino profesorius, paklaustas, ar galima pasitikėti lietuviška kokybe.

Lazerinė punktūra, naudojant gydomąjį lazerį
Lazerinė punktūra, naudojant gydomąjį lazerį
© Asmeninio albumo nuotr.

Tačiau jis pripažįsta, kad šioje srityje netrūksta ir sunkumų. Visų pirma Lietuva neturi rimtos gamybinės bazės, ypač tiksliosios mechanikos. Antra, trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų – inžinierių, technikų. Trečia, išplėtus gamybinę bazę užsienyje, būtų susiduriama su broko problemomis, tektų atidaryti remonto ir derinimo skyrius užsienio valstybėse. O tai garantuotų papildomas išlaidas, kurios gerokai padidintų prekės savikainą.

„Ateityje mokslo ir bet kokios pažangios technikos kūrimas ir vystymasis atsiremia į mokslo ir inžinerijos kvalifikuotų specialistų rengimą, kurių, deja, kasmet Lietuvoje mažėja. Mano nuomone, turėtume skirti tam didelį dėmesį ir didžiuotis kurdami inovacijas toje šalyje, kur gyvename. Tai patogu ir ekonomiška“, - įsitikinęs profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Arūnas Milašius. Antras smūgis per sočią senatvę – kaip žlugo planas B (6)

Lietuvos valdžia eilinį kartą sumanė pensijų reformą. Tiksliau nubraukė vienos valdžios...

Pratrūko net Venclova: nenoriu, kad tai būtų siejama su mano vardu (944)

Garsūs intelektualai – Tomas Venclova ir Mindaugas Kvietkauskas – labai nustebo savo pavardes...

Rusijos keršto planas: kai kurie iš JAV išsiųsti rusų diplomatai vykdė šiurpią užduotį (31)

Iš 60 Rusijos diplomatų, išsiųstų iš Jungtinių Valstijų , buvo ir specialiųjų tarnybų...

Telefonų vagystėms atėjo galas: operatoriai žada naujoves (10)

Šalies mobiliojo ryšio operatoriai blokuos vogtus telefonus. Tai reiškia, kad pavogtas telefonas...

„Danske Bank“ patvirtino apie pokyčius: ką reikia žinoti klientams? (92)

Antra pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupė „ Danske Bank “ Baltijos šalyse atsisako...

Istorinis „Žalgirio“ žygis pradžiugino ne tik sirgalius (44)

Istorinis Kauno „Žalgirio“ krepšininkų žygis Eurolygoje džiugina ne tik sirgalius. Rankomis...

Prieš Eurolygą – nauja stipri „Panathinaikos“ ataka: tai – surežisuotas cirkas, ar yra prasmė tęsti seriją? (25)

Atėnų „Panathinaikos“ klubo vadovybė dar kartą itin nuožmiai atakavo Eurolygos turnyro...

Jeffas Bezosas labai neįprastai atsirenka darbuotojus: kaip jūs atsakytumėte į suktus jo klausimus? (114)

Jeffas Bezosas, turtingiausias pasaulio žmogus ir „Amazon“ vadovas, yra pasakęs: „Jau mieliau...

Kurlianskis ginklų nesudeda: inicijavo dar vieną bylą prieš prokuratūrą (26)

Politinės korupcijos byloje papirkimu ir prekyba poveikiu kaltinamas buvęs koncerno „ MG Baltic...

Prieš septynerius metus išjuokta idėja keičia naftos rinką (2)

Per konferenciją Belgijoje prieš septynerius metus elektrinio autobuso idėja buvo sutikta kaip...