Nuolat tobulėja
Moteris įkūrė studiją, kurią pavadino „Pykok“. Iš pradžių sunku suprasti, ką tai reiškia, tačiau toks pavadinimas – neatsitiktinis. Angliškai povas yra „peacock“, o pykok - angliško žodžio tarimas.
„Kodėl gi ne? Jei mes kalbame apie papuošalus, puošimąsi ir išvaizdą tai šis paukštis turbūt labiausiai tiktų“, - DELFI sako A. Bakaitė.
Menininkė turi keletą aksesuarų, kuriuos gamina nuolat. Tačiau A. Bakaitė nebijo imtis ir vienetinių darbų.
„Aš gaminu odinius aksesuarus. Kartais užsiimu ir individualiai užsakymais. Tokiais kaip įdėklai, laikikliai. Šių darbų imuosi iš smalsumo – aš ir pati nežinau, kaip tą reiks padaryti. Tokiu būdu aš pati daug išmokstu ir galų gale gaunasi dviguba nauda – padarau užsakymą žmogui ir tuo pačiu kiekvieną kartą išmokstu kažko naujo“, - sako A. Bakaitė.
Pavyzdys – mama
Kodėl oda? A. Bakaitė mintimis sugrįžta į vaikystę – odos dirbinius kūrė ir jos mama, todėl natūraliai susiklostė, kad odą pamėgo ir A. Bakaitė.
Menininkė sako, kad nauji modeliai gimsta tiesiog dirbant ir bandant naujoves. Beje, visi darbai yra rankų darbų.
„Padarai vieną gaminį. Tada konstruoji, montuoji – gaunasi dar kažkas kito. Tai palaipsniui auga. Kažkada mąsčiau, kodėl gaunasi būtent taip, o ne kitaip. Jei realiai aš savo rankomis nedaryčiau šių darbų, tai vien galvoje būtų sunku kažką sukurti. Tiesiog darai vieną, susideda detalės ir gaunasi visai naujas dalykas, konstruojasi forma“, - sako kaunietė.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad menininkės kūriniai kiek primena fetišizmą. Tačiau A. Bakaitė tikina, kad su fetišizmu jos kūriniai neturi nieko bendro.
„Tikrai ne. Labai dažnas variantas, kad žmonės kyla šis klausimas. Tai niekuo su tuo nesusiję. Gal kažkam kyla asociacijos su fetišu, tačiau tikrai taip nėra. Aš norėčiau, kad žmonės tai suprastų, kaip apsaugą, aksesuarą, kuris tave saugo. Tai niekuo su seksualumu nesusiję. Aksesuarai saugo nuo aplinkos – kaip saugo kvapai, taip saugo ir aksesuarai“, - sako A. Bakaitė.
Moterys drąsesnės
„Kiekvieną savaitę surandu kažką naujo“, - sako kaunietė. Ji pastebėjo, kad Lietuvos moterys labiau domisi naujovėmis ir nebijo eksperimentuoti.
„Perka labai įvairios moterys. Turbūt tinkamiausias žodis – perka drąsios moterys. Tokios moterys nebijo atrodyti kitaip ir kaip tik nori pabrėžti savo individualumą. Nori būti asmenybe. Galbūt mano aksesuarai atrodo gruboki, tačiau šią vasarą jau papuošiau gal 6 nuotakas. Moterys drąsėja ir nenori visos būti vienodos ir perdėtai kuklios“, - pasakoja A. Bakaitė.
Kiek kitokia situacija su Lietuvos vyrais.
„Aišku, su vyrais sunkiau. Darau ir vyrams, tačiau dažniausiai pagal individualius užsakymus. Mūsų moterys drąsesnės, nei vyrai“, - pastebėjo A. Bakaitė.
Hobis virto darbu
Menininkė atidarė internetinę parduotuvę. Taip pat jos gaminiais prekiaujama butikuose Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Šiauliuose. Populiariausio modelio apyrankė kainuoja 15 eurų.
„Nemanau, kad tai labai brangu“, - sako A. Bakaitė.
Moteris hobį versti darbu pradėjo prieš dvejus metus.
„Aš iš to ir gyvenu. Gal aš viską šiek tiek kitaip pradėjau. Aš žinau, kad yra labai daug naujų gamintojų, kurie galbūt prisiskaitė sėkmės istorijų ir nori kažką greitai padaryti ir daug užsidirbti. O aš žiūrėjau labai paprastai – tai tiesiog mano hobis, kuris virto darbu. Aš niekada labai daug nesitikėjau. Tiesiog man tai patinka, aš tai darau. Jaučiuosi dar geriau, kai galiu iš to gyventi“, - džiaugiasi kaunietė.
A. Bakaitė neslepia, kad pastaruoju metu konkurencija vis didėja, tačiau to menininkė nesureikšmina.
„Žinote, negalima taip sakyti, kad tarkime Kauno ar Vilniaus kūrėjai yra mano konkurentai. Reikia šiek tiek plačiau žiūrėti. Aišku, užsienyje tikrai yra labai panašių gamintojų, kūrėjų. Visi mes šiandien turime internetą. Galima pasisemti idėjų. Bet kai tu turi medžiagą, odą ir kažką konstruoji, realiai pagal galimybes gaunasi, kad galutinis rezultatas gali būti labai panašus į kažkieno kito“, - sako A. Bakaitė.
Dairosi į užsienį
A. Bakaitė skaičiuoja, kad didžioji dalis jos kūrinių lieka Lietuvoje, tačiau apie 30 proc. pirkėjų – užsieniečiai. Menininkė jau turi planų savo kūrinius pasiūlyti ir Italijos klientams.
Kai darbas yra mėgstamas, A. Bakaitė neskaičiuoja, kiek valandų praleidžia studijoje.
„Būna taip, kad į darbą ateinu per pietus, o išeinu ryte. Tokios mano darbo dienos“, - sako A. Bakaitė.
