Galimybės dalyvauti ES politikoje
Europos Sąjungos (ES) institucijose kasdien sukasi tūkstančiai sprendimų, svarbių ne tik Europos ekonomikai, politikai, socialiniam gyvenimui, bet ir paliečiančių kiekvieno europiečio gyvenimą. Šie kitų iniciatyvų bangai neprivalo pasiduoti. Sudarytos galimybės piliečiams reikšti nuomonę įvairiais klausimais, inicijuoti teisės aktų pataisas, peticijomis iškelti problemas ir jas taip jas spręsti.
„Piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą yra svarbus. Juk ES sprendimai veikia mūsų kasdienį gyvenimą, tad būtina, kad visuomenė juose dalyvautų – išnaudotų visas demokratines dalyvavimo galimybes ir taip galėtų prisidėti prie viso politikos formavimo, teisės aktų rengimo“, – sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas.
Jo teigimu, Europos Komisija (EK) į sprendimų priėmimą bando įtraukti piliečius įvairiais būdais. Vienas jų – internete vykdomos konsultacijos. Komisija, ketindama pateikti bet kokias iniciatyvas, apie jas apklausose nuomonės klausia žmonių – ne tik pavienių piliečių, bet ir įmonių, valdžios institucijų, mokslininkų.
Taip visi piliečiai elektroninėje erdvėje gali pasisakyti dėl EK siūlomų ir veikiančių teisės aktų, jų tobulinimo bei įvairiausių klausimų – konkurencijos, visuomenės sveikatos, prekybos, mokslinių tyrimų ir kt.
Pasak G. Sudiko, kiekviena konsultacija sulaukia skirtingo visuomenės dėmesio. Pavyzdžiui, šiemet kelis mėnesius buvo vykdyta apklausa dėl elektroninio privatumo direktyvos vertinimo ir peržiūrėjimo. Komisija piliečių teiravosi, ar specialios privatumo taisyklės reikalingos elektroninių ryšių sektoriuje, ar direktyva pasiekė savo tikslų ir tinkamai veikia? Į klausimus atsakė 421 žmogus iš ES ir kitų šalių. Dauguma jų – iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Prancūzijos.
Keisti pasaulį – iniciatyvomis
ES piliečiams suteikiama ir vadinamoji piliečių iniciatyvų teisė, kuri leidžia inicijuoti teisės aktų išleidimą jiems aktualiais klausimais. Tai padaryti norintys europiečiai turi Komisijoje užregistruoti pasiūlymą ir gauti jo tinkamumo patvirtinimą. Vėliau per lygiai 12 mėnesių surinkti bent milijoną parašų ne mažiau kaip ketvirtadalyje visų ES valstybių narių. Parašai renkami elektroninėje erdvėje.
Šiuo metu pritarimo pareiškimai renkami 4 iniciatyvoms. Pavyzdžiui, viena jų siekiama, kad ES išleistų teisės aktų, skatinančių ir įpareigojančių valstybes nares į savo švietimo programas įtraukti pilietiškumo ugdymą. Štai dar kita iniciatyva renkami parašai ir už tai, kad pabėgėliai galėtų keliauti lėktuvu ir saugiau pasiekti Europą (dabar tai yra draudžiama).
G. Sudikas teigia, kad trys iniciatyvos sulaukė sėkmės – surinko reikiamą kiekį pritarimo balsų. Iniciatyva Stabdykime eksperimentus su gyvūnais gavo 1,17 milijono žmonių pritarimą. Už projektą „Vienas iš mūsų“, kuriuo siekiama uždrausti veiklas, prisidedančiais prie žmogaus embrionų naikinimo, pasirašė 1,7 mln. gyventojų. „Vanduo ir sanitarinės sąlygos yra žmogaus teisės! Vanduo yra viešoji gėrybė, o ne prekė!“ – tokia iniciatyva gavo 1,6 mln. pritarimo balsų.
Pateikti peticiją – informuoti
Visuomenę įtraukti į ES politiką bando ir Europos Parlamentas (EP).
„Europos Parlamento įsitikinimu, visuomenę įtraukti į sprendimus būtina, nes tai ir yra atstovaujamosios demokratijos esmė. Žmonių išrinkti atstovai priima sprendimus atsižvelgę į savo rinkėjų nuomonę ir jiems atstovaudami“, – sako Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje atstovas Robertas Pogorelis.
Jis teigia, kad vienas būdų piliečiams įsitraukti į įstatymų leidybą – tiesiog parašyti EP peticiją. Joje gali būti pateikiamas asmeninis prašymas, su ES teisės taikymu susijęs skundas, pastaba arba prašymas Parlamentui priimti poziciją konkrečiu klausimu. Jei peticija tinkama, joje iškeltus klausimus ima spręsti EP ir kitos ES institucijos. Peticiją galima pateikti ir elektroniniu būdu.
„Piliečiai parlamentui gali internetu pateikti ir užklausą. Europarlamentarui galima nusiųsti elektroninį laišką. Žinoma, sudaromos galimybės internetu stebėti ir absoliučią daugumą Parlamente vykstančių posėdžių“, – priduria R. Pogorelis.
Surenka europiečių nuomones
Tiek EK, tiek EP nuolat užsako „Eurobarometro“ apklausas (visuomenės tyrimus) visose ES šalyse. Paskutinė atlikta šių metų rugsėjo mėnesį. Ji parodė, kad lietuviai labai teigiamai vertina narystę ES, pripažįsta jos naudą. Nepaisant to, Lietuvos gyventojai vis dar mano, kad jų nuomonė nėra svarbi nei ES, nei jų pačių šalyje.
„Apklausos taip pat rodo, kad būtent lietuviai Europos Sąjungoje jaučiasi geriausiai informuoti apie Europos Parlamentą. Nepaisant to, vis dar mažai Lietuvos piliečių teikia peticijas ar dalyvauja organizuotose teisėkūros diskusijose. Siekiame tai pakeisti, bet šioje srityje svarbus politikų ir žiniasklaidos vaidmuo“, – aiškina R. Pogorelis.
Diskusijos ir dalyvavimas
EP visuomenės aktyvumą skatina ir tiesioginėmis priemonėmis. Europarlamentarai nuolat susitinka su piliečiais ir įvairių interesų grupių atstovais – savo šalyje ir Briuselyje. Be to, čia įsikūrusios eruropinio lygmens organizacijos, vienijančios įvairių sričių atstovus, kviečiamos dalyvauti EP rengiamuose viešuose svarstymuose kartu su komitetų ir frakcijų atstovais.
EP Informacijos biuras Lietuvoje rengia seminarus ir konferencijas apie Parlamente svarstomus teisės aktus. Be to, informaciją apie galimybes žmonėms įsitraukti į ES sprendimų priėmimą skleidžia dalyvaudami įvairiuose renginiuose, skaitydami paskaitas studentams, aktyviai reikšdamiesi socialiniuose tinkluose.
Štai EK visuomenę įtraukia ir organizuodama vadinamuosius piliečių dialogus. Tai atvirų durų renginiai, kuriuos EK nariai bendrauja su čia susirinkusiais žmonėmis, o pastarieji gali išreikšti savo nuomonę įvairiais klausimais. Nuo EK pirmininko Žano Klodo Junkerio kadencijos pradžios 2014 metais įvyko daugiau nei 90 tokių bendruomenės susitikimų visoje ES.
