aA
Ar verta papildomai savo iniciatyva investuoti į ateities pensiją? Kai kurie lietuviai nusiteikę kategoriškai ir net neprisileidžia artyn šios minties. DELFI domėjosi, ką apie pensijų kaupimą mano žinomi Lietuvos ekonomistai.
© Scanpix

Į pensijų fondus, kaip sako jie, investuoti verta, antraip nežinia kokia senatvė mūsų laukia. Tačiau ne visi pašnekovai yra patenkinti, kaip fondai organizuojami.

Nėra kitos išeities – grasina demografinė krizė

„Beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse veikia tokia pati sistema kaip ir Lietuvoje: ji grįsta einamaisiais mokėjimais, kur sumokėtos dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos yra skiriamos dabartinių pensininkų poreikiams tenkinti, taip pat dalis dirbančių žmonių pajamų nukreipiama į pensijų fondus, iš kurių pensijos bus mokamos būtent tas įmokas mokėjusiems asmenims“, – teigė vyriausias „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis sakė, kad Lietuvoje to prireikė, nes valstybė ilgą laiką nekaupė lėšų ateičiai: „Ilgainiui poreikis kaupti lėšas individualiuose pensijų fonduose tapo akivaizdus, mat visos išsivysčiusių pasaulio valstybių visuomenės senėja ir ateityje kliautis einamaisiais mokėjimais grįsta sistema bus nebeįmanoma: dirbančiųjų skaičius bus nepakankamas, kad mokėtų pensijas visiems pensininkams“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomistas tikino, kad geriausias kelias būtų atsisakyti einamaisiais mokėjimais grįstos pensijų sistemos, tačiau to padaryti dar kurį laiką įmanoma nebus, nes dabartiniai pensininkai daugelyje valstybių neturi nieko sukaupę – ypač dažnai taip gyvena Vidurio ir Rytų Europos pensininkai.

„Tai – priežastis, kodėl dabar mes turime hibridinę sistemą, kurioje dirbantieji asmenys moka socialinio draudimo įmokas į „Sodrą“, o jos nukreipiamos dabartiniams finansiniams poreikiams tenkinti“, – sakė N. Mačiulis ir tvirtino, kad vis daugiau žmonių savo socialinių draudimo įmokų nukreipia į privačius pensijų fondus, nes ateityje jie nori gauti adekvačią pensiją.

Prie šios sistemos pereita 2004 m., atsižvelgiant į Pasaulio Banko ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, nes tuo metu jau visoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms tapo akivaizdus visuomenės senėjimo faktas, nebeleidžiantis pasikliauti iki tol funkcionavusia pensijų sistema.

Paklaustas, ar įmanoma, kad pirmos pakopos pensijų sistema išnyks, N. Mačiulis sakė, kad daugelis Vakarų valstybių juda to link: „Valstybė tokiu atveju atliktų minimalų vaidmenį, garantuodama bazines pajamas, o papildomas kaupimas fonduose taptų kiekvieno dirbančiojo atsakomybė. Ar įmanoma tai pasiekti, nežinau, tačiau žvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją, tai tikriausiai yra vienintelis kelias“, – sakė banko ekonomistas.

Fondai hibridai – blogas sumanymas

Fondus, kuriuose kaupiamos lėšos pensijai, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius ir vienas iš socialinio modelio kūrėjų Romas Lazutka vertina teigiamai, tačiau jis įsitikinęs, kad šie fondai turi būti tikrai privatūs. Deja, Lietuvoje privačių fondų supratimas yra kiek „išplaukęs“.

„Lietuvoje turime fondus-hibridus, kurie vadinami privačiais, nors išties juos iš biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo finansuoja valstybė“, – tvirtino R. Lazutka.

Pasak R. Lazutkos, antros pakopos fondai finansuojami iš socialinio draudimo fondo, taip atimant lėšas iš jo.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas nepalaiko R. Lazutkos minties, kad II pakopos pensijų fondus Lietuvoje finansuoja valstybė: šiuo metu pervedimai į fondus susidaro iš kelių dalių.

Viena dalis yra 2 procentiniai punktai žmonių sumokamų „Sodros“ įmokų. „Šių lėšų niekaip negalima laikyti valstybės pinigais, mat „Sodros“ mokestį sumoka žmogus. Vien tik tai, kad pervedimas į antros pakopos pensijų fondą vyksta per Valstybinio socialinio draudimo fondą dar nereiškia, kad tai yra valstybės pinigai“, – aiškino V. Žukauskas.

Jis pateikė ir pavyzdį: „Jei aš duodu pinigus Petrui, kad šis juos perduotų Jūratei, juk sumoku aš, o ne Petras. Tiesa, kad jei žmogus pasirenka kaupti, šių pinigų nebegauna Valstybinio socialinio draudimo fondas. Bet juk tokia ir yra kaupimo esmė – tie žmonės, kurie nori kaupti savarankiškai dalį savo sumokamų įmokų skiria privačiam kaupimui ir ateityje sumažina finansinę naštą valstybiniam fondui.“

Ekonomistai patarė, kaip sulaukti vakarietiškos pensijos
© DELFI / Tomas Vinickas

Antroji dalis yra ta, kurią žmogus pats prisimoka iš savo atlyginimo, ji siekia 1 proc. dalyvio pajamų. V. Žukauskas aiškino, kad šios dalies taip pat niekaip negalime laikyti valstybės pinigais, juk jie į fondą keliauja tiesiai iš žmogaus kišenės.

Ir tik trečioji dalis sudaro 1 proc. pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų. „Tiesa, kad šis dalis atsiranda iš valstybės biudžeto. Tačiau jis irgi yra ne kas kita, kaip žmonių sumokami mokesčiai. Be to, net jei ir šias lėšas būtų galima laikyti valstybės pinigais, jos sudaro mažąją dalį visų į II pensijų pakopą keliaujančių lėšų“, – sutiko pašnekovas.

„Manyti, kad II pensijų pakopą finansuoja valstybė yra klaidinga. Didžioji dalis ten patenkančių lėšų keliauja iš žmonių uždirbamų ir sumokamų pajamų. Pasirinktas privataus kaupimo būdas, kai žmonių įmokos į pensijų fondus keliauja per valstybinę sistemą tiesiog sukuria neteisingą įspūdį, kad tai valstybės lėšos“, – aiškino V. Žukauskas.

Finansuojami turtingieji?

Atsiranda kritikų ir dėl nuostatos, kuri suteiki mokesčių lengvatas trečios pakopos fonduose pensijas kaupiantiems asmenims: „Dažniausiai trečiai pakopai kaupiantys asmenys yra pasiturintys, taigi jiems visai nereikia lengvatų, kurias jie gauna“, – sakė R. Lazutka ir pridūrė, kad šios lengvatos tapo priemone pritraukti trečios pakopos pensijų fondų klientams vietoje to, kad pastarieji būtų pritraukiami išmanių lėšų investavimu ir atsakingu, efektyviu fondų valdymu.

V. Žukauskas aiškino, kad „mokestinės lengvatos, suteikiamos III pakopai, skirtos tam, kad žmonės būtų skatinami patys labiau rūpintis savo senatve. Šiomis lengvatomis naudojasi ne tik pasiturintys, tačiau ir mažiau uždirbantys asmenys.“

Eksperto nuomone, reikia apsispręsti, kokią mes matome pensijų sistemos ateitį Lietuvoje. „Akivaizdu, kad valstybė neturi galimybių visiems užtikrinti pakankamo pajamų lygio senatvėje, ir šios galimybės tik blogės dėl senstančios visuomenės. Todėl yra būtina ieškoti alternatyvų valstybinei sistemai. Tam ir reikalingas privatus kaupimas, II ir III pakopos ir kiti pajamų šaltiniai senatvėje. Jei renkamės šią kryptį, žmonių skatinimas naudotis šiais instrumentais suteikiant mokestinę lengvatą yra visiškai suprantamas“, – teigė V. Žukauskas.

Lengvatos pateisinamos dar ir dėl to, kad žmonės pasirinkdami kaupti privačiai, sumažina naštą valstybinei sistemai, nes sumažėja Valstybinio socialinio draudimo įsipareigojimai šiems žmonėms.

Jis patvirtino, kad balansą tarp valstybinės ir privačios sistemos kaip būtina kryptį jau seniai siūlo ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Pasaulio bankas.

Lietuviai nelinkę gilintis

Paprašytas pateikti užsienio šalių pavyzdžių, R. Lazutka sakė, kad didžiojoje dalyje Vakarų šalių dominuoja privatūs profesiniai pensijų fondai – darbdaviai įsipareigoja už darbuotoją mokėti įmokas, o kai kuriais atvejais prisideda ir darbuotojai, tačiau valstybės lėšos į privačių pensijų kaupimo fondų finansavimą paprastai neįtraukiamos. Tarkime, Didžiojoje Britanijoje ar Olandijoje pensijų kaupimo paslaugą darbdaviai perka iš investicinių bendrovių ar bankų, o štai Vokietijoje dažnai lėšos darbuotojų pensijoms kaupiamos pačioje įmonėje: buhalteriškai parodoma, kad įmonė įsiskolina darbuotojams po 3-5 procentus, o kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus, tai skola atiduodama pensijos forma.

Atlyginimas
Atlyginimas
© Vida Press

Ekonomistas apgailestavo, kad daugelis lietuvių nesupranta ir net nesigilina į finansinius mechanizmus, nors tai daryti ir turėtų: „Finansinės paslaugos yra gana sudėtingos perprasti, taigi paprastai žmonės renkasi jas ne visai suprasdami, ką jų pasirinkimas lems. Jie susigundo, turėdami paviršinį žinojimą apie tai, kaip viskas veiks, kokias sumas jie gaus ir kokią vertę jos turės. Tik finansinis raštingumas ir domėjimasis fondų sąlygomis leis išvengti nusivylimo, kai, pavyzdžiui, dešimt metų kaupta suma pasirodys vargana“, – žmones labiau domėtis ir kelti daugiau klausimų skatino R. Lazutka.

Jo nuomone, jei lietuviai patys turėtų rinktis ir patys turėtų mokėti įmokas, tai į ir į pinigų laikymo vietą, ir į sąlygas žvelgtų daug atsakingiau, o kai lėšos privatiems fondams skiriamos iš Sodros ir valstybės biudžeto, kol kas juos paperka paprastas bambėjimas, kad „gimstamumas mažėja, visuomenė senėja, o „Sodra“ bankrutuoja. Pensijų rinka tokiomis sąlygomis efektyviai veikti ir užtikrinti grąžos negali.“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas taip pat įsitikinęs, kad taupyti senatvei pensijų fonduose bei kitur yra būtina tam, kad žmogus galėtų būti ramus dėl savo senatvės. Dabar esanti valstybinė sistema nieko negali pažadėti, nes ji paremta tuo, kad žmonėms bus išmokama tiek, kiek bus surenkama mokesčiais. O kas į šią sistemą mokės ir kiek bus surenkama po 30 ar 40 metų – niekas neturi žalio supratimo“, – sakė V. Žukauskas.

Jo nuomone, bet kuris apie ateitį galvojantis žmogus yra suinteresuotas atsidėti dalį savo pajamų ir kaupti ir tik žmogaus pasirinkimo reikalas, kur jis tai darys – pensijų fonduose ar remdamasis kitomis investicijomis: „Jei norime saugumo ateityje, į jį reikia investuoti šiandien ir kiekvieną mėnesį“, – sakė V. Žukauskas.

Su tuo sutiko ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys, kuris sakė, kad gyventojai privalo prieš priimdami sprendimus ne tik peržiūrėti įstatymus, peržiūrėti Lietuvos banko ataskaitas, socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministerijose pateikiamus duomenis.

Jo nuomone, jei vis dar kils klausimų, juos gali atsakyti bankų konsultantai, kurie į šią temą yra įsigilinę: „Galime skaičiuoti, kaip norime, tačiau informaciją gyventojai turi susirinkti remdamiesi ir pasikliaudami ne vienu šaltiniu, o bent keliais. Panašu, kad kol kas dėl mažo finansinio raštingumo žmonės turguj už vištą daugiau derasi pirkdami nei rengdamiesi kaupti pensijai. Reikia, kad Lietuvos gyventojai apie finansus suprastų daugiau“, – sakė Š. Ruzgys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ryšių su Rusijos diplomatais tyrimo akiratyje - ne tik Rozova: nori kastis daug giliau (258)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tikslas turi būti ne tik Irinos Rozovos atvejo...

Vaikus žudyti raginęs Putino šalininkas: mano batalionas užvirė tikrą pragarą (212)

Ne vieną apdovanojimą gavęs Rusijos bestselerių autorius Zacharas Prilepinas sakė, kad karinis...

„Ekskursija“ teroristų takais, arba kaip ieškojau alaus „ISIS inkubatoriuje“ (36)

Pastaraisiais metais Briuselis garsėja ne tik Sisiojančiu berniuku, belgiškomis bulvytėmis ar...

Karjerą baigęs Sneijderis drebina socialinius tinklus: per dvi savaites užsiaugino pilvą (10)

Buvusi Olandijos rinktinės žvaigždė sekmadienį drebina socialinius tinklus. Futbolo gerbėjus...

Mergaitę pražudžiusi avarija Varėnos rajone: duomenys keičiasi, išvados - ne (171)

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose nagrinėjama byla dėl beveik prieš penkis metus...

Rinktinė valosi orbitą aplink NBA duetą nuo taktinių šiukšlių specialiai Krepšinis.lt iš Seulo (15)

Lietuvos rinktinė ketvirtą kartą pasirengimo ciklo metu pradėjo rungtynes su Domantu Saboniu ir...

Jie į pensiją išėjo 31-ių: sako, kad ir jūs galite pasekti pavyzdžiu (154)

Rašytojai Kristy Shen ir Bryce‘as Leungas priklauso judėjimui „Fire“, kuris skatina žmones...

Orai: šils iki 29 laipsnių (1)

Lietuvoje toliau tęsis vasaros pokylis, su kaitrius spindulius per dieną žeriančia saule, tykiu...

Norite ilgo gyvenimo – išnaudokite kiekvieną minutę: lietuvių kilmės JAV mokslininkė patarimus žarsto visam pasauliui (75)

Shirley A. Sahrmann yra neabejotina pasaulinio lygio kineziterapijos srities mokslininkė ir...

Mokslininkai įspėja, kad prisižaidėme: dėl klimato kaitos artėjame prie piktų vorų apokalipsės (40)

Stipriai ir sparčiai besikeičiantis klimatas turės didelį neigiamą poveikį, kurio iki šiol...