Kartais net tragedijomis pasibaigiantys patyčių atvejai į mokyklas atsinešami iš namų, ko daugelis tėvų nenori pripažinti. Apsidrausti nuo patyčių nėra sudėtinga – tereikia nepamiršti kelių svarbių taisyklių.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tyčiotis išmoko patys suaugusieji

Pasak vaikų psichologo Lino Slušnio, mokyklose vykstančiose patyčiose atliekami trys vienodai svarbūs vaidmenys – mokytojų, tėvų ir vaikų.

„Visi, kurie tyrinėja vaikų elgesį, mato, kad netinkamo elgesio vaikai mokosi iš juos supančių suaugusiųjų – išskyrus tuos atvejus, kai vaikai turi rimtų sveikatos sutrikimų, susijusių su neurologija. Tai turėtų žinoti kiekvienas suaugęs žmogus“, – tikina vaikų psichologas.

L. Slušnys pabrėžia, kad viskas prasideda nuo pagarbaus tėvų bendravimo su savo vaikais. „Aš nesakau, kad negali tėvai su vaikais susibarti, turėti konfliktų, bet ir konfliktuose galima gerbti vienas kitą ir išlaikyti pagarbą. Svarbu nenaudoti tokių frazių, kaip tu asilas, tu nuolatos, tu amžinai, tu tik šitaip ir elgiesi, su tavimi niekada neįmanoma. Jau nekalbu apie tokius epitetus kaip nevykėlis, išsižiojėlis ir kitus stiprius epitetus“, – aiškina specialistas.

Dėl patyčių mokykloje kaltina tėvus: štai ką gali žodis „žioplys“
© DELFI / Valdas Kopūstas

Ne mažiau svarbu nei tai, kaip tėvai bendrauja su vaiku, yra ir tai, kaip tėvai bendrauja tarpusavyje. „Būna, kad tėvai su vaikais bendrauja pakankamai gražiai, bet tarpusavyje nerodo jokios pagarbos vienas kitam – nekalbu apie meilę ar šiltus jausmus. Šį santykį mato vaikas, kuris iš to mokosi nepagarbaus bendravimo. Visa tai jis atsineša į kiemą, o po to ir į mokyklą“, – teigia L. Slušnys.

Blogiausia yra praeiti pro patyčias nesustojus

Vaikų psichiatras tikina, jog jei namuose yra toleruojami įžeidžiantys epitetai, kaip kvaiša, durnė, psichė ir net nėra atsiprašoma, tai ateina ir į mokyklą, o tai būtina užkirsti ir į šiuos poelgius reaguoti.

„Labai dažna problema, jog nereaguojama į tai, ką vaikai sako ir ką daro. Vaikai pasakė vienas kitam kokį nors užgaulų žodį – auklėtojas arba mokytojas praeina labai ramiai. Taip neturėtų būti“, – perspėja L. Slušnys.

Visų pirma, esant tokiai situacijai būtina sustoti ir su vaiku pasikalbėti. Specialisto teigimu, reikia užduoti vaikui klausimą – o kaip jaučiasi tas, kuriam tu tai pasakei?

„Sustoti trunka vos vieną minutę. Daugiau nereikia, jokio moralo – tiesiog pasakyti, jog aš matau, kas čia vyksta ir kaip dabar jaučiasi tavo draugas, o jei tave taip pavadintų, kaip jaustumeisi? Čia ne moralas, čia tiesiog suaugusio parodymas, kad aš su tuo nesutinku“, – aiškina vaikų psichiatras.

Tikslas – kad vaikas nenorėtų išeiti iš mokyklos

Nors daugelis iš mūsų apie tai nepagalvoja, tačiau mokykloje vykstančioms patyčioms lemtingi gali būti ir mokytojų tarpusavio santykiai. „Mokytojams dažnai atrodo, kad vaikai nemato, jog jie vienas kito negerbia. Priešingai – vaikai tikrai pažįsta mokykloje esančią atmosferą ir jie dažniausiai žino, kurie mokytojai pešasi ir negerbia vienas kito – tai išduoda kūno kalba, prasilenkimai, nesisveikinimai. Užtenka tik kelių frazių, ir vaikai iškart tai jaučia“, – teigia L. Slušnys.

Dėl patyčių mokykloje kaltina tėvus: štai ką gali žodis „žioplys“
© DELFI / Andrius Ufartas

Vaikų psichologo manymu, ypač svarbu mokykloje ištaisyti ir įdiegti tas vertybes, kurių namuose tėvai vaikui kartais nesugeba įdiegti.

„Mes turime suprasti, kad patyčių nebuvimas, patyčių išnykimas ir pagarbus bendravimas – tai mūsų vaikų akademinė sėkmė ir labai aukšti pasiekimai moksle. Ten, kur vaikai mokosi saugiai, kai jie eina į mokyklą ramiai ir sako, kad jiems mokykloje geriau nei namuose – tai yra pasiekimas. Matau vaikus, kurie nenori išeiti iš mokyklos ir žinau, kad tuomet mokykla padarė aukščiausio lygio darbą“, – tikina specialistas.

L. Slušnys liepia atkreipti dėmesį į tai, kad tokie vaikai ir mokosi geriau, jų aukšti pasiekimai, o dar įdomiau yra tai, jog tokiose klasėse visų vaikų pasiekimai yra tolygūs. „Tokiose klasėse nebūna vieno vaiko, kuris mokytųsi aukščiausiais balais, o kitas vaikas mažiausiais. Jų visų pasiekimai būna arti panašaus vidurkio – jokių išsiskyrimų“, – pastebi vaikų psichologas.

Dažnas nemoka kalbėti su vaiku, kenčiančiu patyčias

Psichoterapeutas Olegas Lapinas perspėja, jog susidūrę su vaiko patyčiomis tėvai, kurie stengiasi užimti gelbėtojo vaidmenį, tiesiog palaiko vaiko, kaip aukos, rolę.

„Geriausia, jeigu tėvai atliktų kitokį vaidmenį – motyvuojantį. Tokiu atveju jie parodytų vaikui, kad patyčios yra dažnas dalykas, nuo kurio galima apsiginti. Jeigu tėvai patys niekada nebuvo aukos vaidmenyje, tikėtina, jog taip ir darys – negelbės vaiko ir jo nekritikuos, bet palaikys“, – aiškina specialistas.

Pasak O. Lapino, jeigu patyčių situacija yra itin sudėtinga, tokiu atveju tėvai gali pasiūlyti vaikui kitą vietą, pavyzdžiui, pakeisti mokyklą, tačiau iš pradžių reikėtų išbandyti priemones, labiau skatinančias motyvaciją, o ne gelbėjimą.

Dėl patyčių mokykloje kaltina tėvus: štai ką gali žodis „žioplys“
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Keisti mokyklą – tai kraštutinis išsigelbėjimo variantas, naudojamas tik tada, kai nieko kito daugiau negalima padaryti. Kiekvienoje situacijoje, jei tik yra kontaktas su vaiku, labai dažnai galima jį motyvuoti ir pasikalbėti, kaip jam susitvarkyti su patyčiomis. Labai padeda, jeigu vaiko tėvai kreipiasi į jį su pasitikėjimu ir kalbasi ne kaip su auka, bet kaip su žmogumi, kuris susiduria su sunkumais. Daugiau užduoda vaikui klausimų, ką jis galvoja daryti, negu sprendžia už jį“, – tikina psichoterapeutas.

Išeitis – kviesti tėvus pas mokyklos psichologą

Nors dauguma tėvų tiki, jog jų vaikas niekada negalėtų iš kitų tyčiotis, tačiau tam, kad šis tikėjimas išsipildytų, būtina atitinkamai elgtis. Pirmiausia, ką tėvai gali daryti užkirsdami kelią patyčioms – patys nežeminti savo vaikų, nes tuomet jie kartoja šį elgesį ir taip pat žemina kitus.

„Dažnai tėvai, kurių vaikas tyčiojasi iš kitų, daro tą patį su savo vaiku ir dėl to jie nieko daugiau negali padaryti, tik palaikyti spaudimą – aprėkti vaiką, suduoti jam per pakaušį, pastatyti jį į aukos vaidmenį. Tai nėra paprasta vienpusė situacija, kuriai būtų lengva rasti paprastą sprendimą“, – aiškina psichoterapeutas.

O. Lapino teigimu, tokių situacijų sprendimui labiausiai kompetentingi socialiniai darbuotojai mokyklose, kurie žino, koks modelis šeimoje. „Tuomet jie paaiškina mokyklos administracijai, kokia yra situacija ir perduoda mokyklos psichologui. Sužinojęs apie patyčias, jis turėtų susitikti su tėvais. Tikėtina, kad jie nesutiks – kas čia, mes juk ne psichai, mus taip auklėjo tėvai ir seneliai! Idealiu atveju, sutikę susitikti tėvai supranta, kaip jie palaiko savo vaiko agresiją. Tuomet ir vaikas nustoja toks būti“, – tikina psichoterapeutas.

Pasak O. Lapino, toks sprendimo būdas yra siekiamybė norint sustabdyti kurstomas patyčias, tačiau daugeliu atvejų problema sprendžiama paprastai – pasišnekama su agresyviu vaiku, o taip situacija pagerėja tik labai trumpam.

Dėl patyčių mokykloje kaltina tėvus: štai ką gali žodis „žioplys“
© Shutterstock nuotr.

2016–2017 mokslo metais mokyklos gali įgyvendinti šias prevencines programas:

• Tarptautinę programą „Zipio draugai“. Ji ugdo 5–7 metų vaikų gebėjimus įveikti socialinius ir emocinius sunkumus. Vykdoma priešmokyklinio ugdymo grupėse ir pirmosiose klasėse.

• Tarptautinę programą „Obuolio draugai“. Tai programos „Zipio draugai“ tęsinys. Ji skirta 8–10 metų vaikams ir vykdoma 2–3 klasėse.

• Programą „Antras žingsnis“. Ji skirta mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus suvokti savo jausmus, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti konfliktus, problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes. Programa vykdoma pradinėse klasėse.

• LIONS QUEST programą „Paauglystės kryžkelės“. Ji skirta 5–8 klasių mokinių socialinėms emocinėms kompetencijoms (savimonei, socialiniams sąmoningumui, savitvardai, tarpusavio santykių įgūdžiams, atsakomybei) ugdyti.

• Olweus patyčių prevencijos programą, kuri skirta mažinti patyčias mokykloje, mokant personalą pastebėti, atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias. Programoje dalyvauja visa mokykla.

• Seksualinės prievartos prieš vaikus ir seksualinio vaikų išnaudojimo prevencinę programą „Saugok ir gerbk mane“. Programoje dalyvauja mokyklos personalas, programa skirta didinti seksualinės prievartos prevencijos kompetencijas.

• Konfliktų prevencijos programą „Taiki mokykla“. Mokiniai ir pedagogai mokosi bendradarbiauti, be konfliktų išspręsti problemas, ugdosi pagalbos vienas kitam įgūdžius. Ji padeda integruotis visai bendruomenei, mažina socialinį atsiskyrimą. Programa skirta 5–12 klasių mokiniams.

• Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinę programą ,,Savu keliu“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikams, tėvams ir mokyklos pedagogams.

Patyčių prevencijos programoms įgyvendinti skiriama ir ES struktūrinių fondų parama.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskio išviešintas Urbšys: Tomas Dapkus tiesiog mane informuodavo, jei kas blogai (205)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė...

Palangoje – netikėtas Maskvos CSKA krepšininkų vizitas (89)

Savaitgalį Eurolygos rungtynėse Belgrade dėl trečios vietos Kauno „Žalgiriui“ nusileidusi...

Apsilankė Talino restoranuose: per vieną vakarą galima pravalgyti visą lietuvišką atlyginimą (111)

Talinas su savo restoranais ir kavinėmis neabejotinai pirmauja Baltijos šalyse. Šiame mieste...

30-mečio sūnaus įžūlumui nebuvo ribų: tėvai grasino ir siūlė pinigų, bet viską išsprendė tik teismas (25)

Po visiškai neilgai trukusio teisinio ginčo Niujorko valstijos teisėjas paskelbė nuosprendį,...

Dalia Grybauskaitė – apie „paskolas dėžutėse“, VSD pažymas ir „Agroverslo“ susiliejimą su politika išskirtinis interviu (919)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad teisėsauga turi labai atsargiai galvoti, kokius slaptus...

Palygino kainas Lietuvoje ir Portugalijoje: lietuviai neturėtų skųstis (256)

Tūkstančiu eurų per mėnesį papilnėjanti piniginė – įprastas ir orus portugališkas...

Dažną šunų ir kačių šeimininkų įprotį veterinaras vadina nusikaltimu (2)

Pradėjus kaitinti pavasarinei saulei , dažnas žmogus spėjo pajusti karščio sukeliamą...

Saugotis būtina, bet tada negausite gyvybiškai svarbaus vitamino: kaip elgtis? (10)

Šį pavasarį orai mus kaip niekad lepina kaitria saule, o tvyrantis karštis labiau primena...

Penki sekso mitai, kuriais reikia nebetikėti (4)

Kai kurie sekso mitai yra tokie absurdiški, kad žmonės jais netiki iš karto, kai tik jie...

Kraupūs gydytojo eksperimentai su savimi: viskas dėl ligonių (2)

1793 metai Filadelfijos apylinkėse JAV buvo labai sunkūs. Visą vasarą žmonės krito tarsi lapai...