Mokėsi iš mamos
Pašnekovė pasakoja, kad karves augino ir jos mama, todėl tokia veikla buvo pažįstama ir artima Lilijai jau nuo vaikystės. Tiesa, mamos ūkis buvo kur kas mažesnis, o pagaminamos produkcijos užtekdavo tik pardavimui kaimo žmonėms.
„Mes nesugalvojome ūkininkauti, tiesiog nenustojome to daryti visą savo gyvenimą. Mama laikė gyvulius ir darė tą patį – gamino. Bet ji laikė vieną karvę, tai užteko pardavimui tik kaimo žmonėms, o kai laikome septynias – kaimo žmonių neužtenka“, - pasakojo Lilija.
Pašnekovė prisimena, jog kai ūkininkauti su savo vyru ėmėsi patys, suprato, kad produkcijos pagamina daugiau nei reikia kaimo žmonėms, todėl pagamintus sūrius nutarė pasiūlyti ir mieste gyvenantiems pirkėjams.
„Visų pirma pradėjome ūkininkauti, laikyti karvytes, po to sugalvojome, kad reikia atvažiuoti į miestą prekiauti, parduoti gerus sūrius miesto žmonėms. Bet miesto žmonės dar ir mums pagelbėjo – atrado turgelį, kuriame galėjome prekiauti. Buvo labai smagu, kad mes rūpinamės miesto žmonėmis, o miesto žmonės pasirūpino mumis. Mes čia nuo pat pradžios, nuo pirmos dienos“, - pasakoja Tymo turguje prekiaujanti ūkininkė. Ji su savo vyru šiame turguje prekiauja jau 6-erius metus.
Paklausta, ar Paežerėlių kaimas, esantis Trakų rajone, kur ir gyvena Lilija didelis, moteris juokiasi – 15 namų: „Jaunimo gyvena nedaug, praktiškai močiutės, tai nelabai kam ten yra pirkti“.
Gamina tradicinius sūrius
Lilijos prekystalis turguje nuklotas įvairiausiais sūriais. Anot pašnekovės, čia savo mėgstamus produktus gali atrasti ir tradicinių produktų mėgėjai ir gurmanai. Paklausta, ar ūkyje augina tik karves, moteris patikina, kad šie gyvuliai – vienintelis pragyvenimo šaltinis.
„Laikome tik karves, o prekiaujame visokiais sūriais – rauginto pieno, virto pieno, fermentuotais mėnesį arba keturis mėnesius, keptais, tradiciniais, t. y., grietinė ir varškė. Gaminame viską, ką mokame ir galime pagaminti iš pieno senoviniais būdais“, - pasakoja Lilija.
Moteris įsitikinusi – jei gamini gerą produktą, jokio mechaninio įsikišimo tam nereikia, nes jis gaminamas lengvai. Būtent dėl tokio įsitikinimo šeima viską daro savomis rankomis.
„Nepavargstu, smagu, kai žmonėms patinka. Atsiranda noras tiems žmonėms, kurie lieka patenkinti, vėl pateikti tą produktą. Prekiaujame du kartus į savaitę, tai gaunasi taip, kad tris dienas ruošiesi, vieną parduodi“, - apie pasiruošimą pasakoja ūkininkė.
Šiuo metu ji su savo vyru ūkyje turi 7 melžiamas karves ir 2 telyčias.
Per dieną parduoda 100 kilogramų
Oficialiais ūkininkais šeima tapo 2003 metais. Nuo tada, kaip sako Lilija, dirba su ūkininko pažymėjimu, tačiau gyvulius laikė visą savo gyvenimą. Paklausta, ar ūkininkauti šiandien pelninga, moteris šypsosi, kad kol kas šeimai sekasi puikiai, tačiau pripažįsta, kad tokiam darbui pasiryžti gali tikrai ne visi: „Mums pelningas ūkininkavimas, tikrai apsimoka, bet į ūkį ir gamybą reikia įdėti lėšų, laiko ir kantrybės. Gaminimui reikia labai pasiryžti, nes tikrai ne kiekvienas nori terliotis su tais produktais“.
Kad produkcija turi paklausą rodo ir ūkininkų parduodami gaminių kiekiai turguje. Lilijos teigimu, per vieną ketvirtadienį turguje parduoti pavyksta apie 100 kilogramų karvės virto pieno sūrių mat šis tarp pirkėjų pats populiariausias.
Ūkininkė juokiasi, kad neretam pirkėjui iškyla klausimas dėl nelygaus sūrio paviršiaus. „Dažniausiai klausinėja, kodėl tas sūris su taškiukais, vaikai kartais net pavadina „ežiuku“, bet čia tiesiog toks sūrmaišis“, - šypsosi moteris. Tiesa, ji pastebi, kad pirkėjai nepasikuklina paklausti nei kada sūris pagamintas, domisi ir iš kokių produktų.
Visgi dauguma šeimos produkciją perkančių pirkėjų nuolatiniai ir labai seni, kai kurie žavėtis šiais ūkininkų gaminamais tradiciniais pieno gaminiais pradėjo šiems dar net neprekiaujant turguje. Yra net tokių, kurie iš Lilijos sūrius perka 13-ka metų. Tiesa, kainos prieinamos čia gali pasirodyti ir ne visiems.
Norintiems įsigyti virto sūrio prie šio prekystalio už kilogramą teks pakloti 7,55 euro. Kilogramas varškės kainuoja 5 eurus. Fermentinio sūrio kilogramas - 12 eurų. Na o grietinės mėgėjams teks sukrapštyti 4 eurus už kilogramą.
