Vieni, vengdami grynųjų pinigų, šiuo laikotarpiu siūlė specialias nuolaidas mokantiems kortele, kiti, bandydami aktyvinti apmirusius pardavimus, siūlo specialias nuolaidas dar turintiems litų.
Litais ir eurais Lietuvoje galima atsiskaityti sausio 1-15 dienomis.
Vilniuje įsikūrusios kebabinės „Superkebai“ skelbia, kad paskutinėmis sausio 15-osios valandomis atsiskaitinėjantys litais gaus 50 proc. nuolaidą.
Kebabines valdančios bendrovės „Supermaistas“ vadovas Karolis Jaruševičius DELFI sakė, kad taip norima atsisveikinti su nacionaline valiuta.
„Akcijos priežastis – nostalgija. Norėjome gražiai atsisveikinti su litu, kad paskutines dvi valandas žmonės nesėdėtų namuose, o smagiai išleistų pinigus ir turėtų gerų prisiminimų“, – komentavo jis.
Tiesa, jo teigimu, litus turinčių žmonių nėra daug – apie 15 proc. visų pirkėjų už maistą siūlo būtent šią valiutą.
Kaune įsikūrusi bendrovė „Yogo mojo“ skelbia, kad sausio 8-15 d. už ledus mokantys litais gauna 20 proc. nuolaidą.
Paskambinus bendrovės tinklalapyje nurodytu telefonu atsiliepęs vyras pasakojo, kad tokią akciją ledų pardavėjai sugalvojo norėdami pritraukti daugiau pirkėjų.
„Prisiklausę gąsdinimų, kad reikės daug eurų, prisikeitėme daugybę metalinių eurų, nors jų mums tiek nereikėjo, nes žmonės mokėjo eurais ir visai neturėjo litų. Taip pat norime būti išskirtinesni – visi gąsdinasi, o mes kaip tik siūlome mokėti litais“, – komentavo pristatyti nenorėjęs bendrovės atstovas.
Tačiau jis pripažino, kad pirkėjai dėl paskelbtos akcijos litų nešti nepuolė. „Žmonės jau nebeturi litų“, - konstatavo jis.
„Šiandien klausiau pardavėjų, kas kelintas pirkėjas dar moka litais. Jie sakė, kad kas septintas-aštuntas. Taigi žmonės dar turi litų ir mėgina paskutinėmis dienomis jais pasinaudoti“, – komentavo ji, pridūrusi, kad prekyboje apskritai jaučiamas štilis.
Pašnekovė sako girdėjusi gandų apie tai, kad kai kurie prekybininkai siūlo nuolaidas mokantiems litais, tačiau kiek klausinėjo, nė vieno tokio prekybininko nesutiko.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad smulkusis verslininkas visais būdais bando įtikti pirkėjui ir taiko nuolaidas. Visi įvertina, kad po euro įvedimo bus šiokia tokia stagnacija, juo labiau, kad ir kitų šalių patirtis tai rodo. Juk prekybininkai turi labai daug sezoniškų, mados tendencijas atitinkančių prekių“, – kalbėjo Z. Sorokienė.
Prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad po euro įvedimo parduotuvėje jaučiamas štilis - per pirmąsias 12 šių metų dienų, palyginus su 2014 metų tuo pačiu periodu, kiekiniai pardavimai yra sumenkę maždaug 4,8 proc.
Tam įtakos turi pasikeitusi valiuta ir sumaišties pereinamuoju laikotarpiu įnešantis atsiskaitymas tiek litais, tiek ir eurais. Vartodami anksčiau įsigytus ilgo galiojimo produktus pirkėjai išvengia dažnų vizitų į parduotuves.
Panašios tendencijos po euro įvedimo buvo užfiksuotos ir Estijoje. Ten prekyba, įvedus naująją valiutą kiek suaktyvėjo tik kovą.
Lietuvos banko duomenimis, praėjusios savaitės pabaigoje iš 2,8 mlrd. grynųjų eurų, cirkuliavusių Lietuvoje, 50,4 proc. visų pinigų buvo eurai, o šiek tiek daugiau nei 49 proc. - litai.
