Savaitgalį didelės aplinkosaugininkų pajėgos praleido prie Žeimenos, Meros ir kitų upių, kur prasidėjo pats lašišų nerštas. Prie jų prisijungė ir nemažai neetatinių inspektorių, o tarp jų ir prieš penkerius metus darbą sistemoje baigęs vyras. Važiuojant link Pabradės V. Sirvydas pradeda papasakoti apie „elektrikus“, kurių šiandien likęs tik vienas kitas.
„Čia buvo didžiausias elektrinių žvejybos priemonių gaminimo centras Lietuvoje. Čia stovėjo sovietinė kariuomenė ir jie turėjo priemonių bei žinių gaminti tuos prietaisus ir tiek jų pridarė, kad dar šiandien gali rasti“, – pasakojo buvęs inspektorius.
Gandai apie miestelį, kuriame kiekvienas žvejoja elektra, pasiekdavo net Lenkiją, o iš ten atvykęs ne vienas ieškodavo, kur nusipirkti tokių aparatų lauktuvėms.
„Retą naktį nepraplaukdavo elektrikai pro mus. Nėra sunku pasigaminti tokį aparatą, reikia tik proto, bet ne visiems tokio užtekdavo. Kiti žvejodavo pasijungę kablius nuo aukštos įtampos laidų. Kartą užtikome du vaikinus taip dirbančius. Išgąsdinome ir jie šoko į upę. Laimė, kad kabliai buvo aprūdiję ir tuo metu elektra netrenkė, bet vos pabandžiau aš nuimti tuos kablius, pradėjo kratyti. Nežinau ką jie tada galvojo, bet gerai, kad nenutrenkė jų ar manęs“, – vieną iš akistatų su mirtimi prisiminė V. Sirvydas.
Vyras pasakojo istorijas vieną po kitos. 90-aisiais brakonierių buvo daug daugiau, o baudos buvo juokingai mažos. Ir patys brakonieriai apsiginklavę keliaudavo užsiimti savo amatu, tad ne vieną teko stabdyti šūviais į orą. Bet pasitaikydavo, kad ir patys brakonieriai nukreipdavo ginklus į inspektorius.
„Vijausi žeberklautojus valtele. Buvau vienas, turėjau tik dujinį pistoletą ir per daug jų nesivaikiau, nes būčiau gavęs dūrį. Paleidau vieną šūvį į valtį, galvojau gaus dujų ir sustos, bet nieko jie nepajuto. Grįžau į kitą krantą pas inspektorius ir tada į mane pašvietė lempa. Išgirdau į valtį atsimušančią kulką, o tada ir šūvio garsas atėjo. Norėjo pagąsdinti“, – kalbėjo veteranas.
Yra tekę inspektoriui ir įlūžti ant ledo. Tiesa, ne savo noru. Žiemą su senu UAZ automobiliu jis su kolegomis tikrino ant ledo žvejojančius žvejus. Per dieną surašė vienuolika protokolų. Dėl to gal ne vienas žvejys ir nepuolė į pagalbą inspektoriams, kai šie įlūžo.
„Nė vienas po to neatėjo susimokėti baudų. Matyt galvojo, kad nebeištrauksime UAZ’o. Įlūžome 800 metrų nuo kranto, o gylis ten 6 metrai. Bet nieko, ištraukėme automobilį, išdžiovinome protokolus ir vis tiek teko mokėti baudas“, – juokėsi inspektorius.
Brakonieriavo ir kapitonas
Vyras pasakojo, kad inspektoriai į darbą žiūrėdavo maniakiškai, o brakonieriai kibdavo kiekvieną dieną. Kuo daugiau jų sučiupdavo, tuo daugiau jų norėdavo sugauti.
„Neturėjome nei kokių grafikų, nei už savaitgalius kas mokėdavo papildomai. Tiek tų brakonierių buvo, o mes taip juos norėjome sugauti, kad už savo pinigus pildavome kurą“, – pasakojo senas vilkas.
Trise su kolegomis kartą jie sugalvojo pasidaryti komandiruotę – išvažiavo į Šilutę, o pakeliui patyrė tiek nuotykių, kad iki šiol jie vis iškyla atmintyje.
„Pamatėme laivą prie krantinės. Tokį, kuris matuoja upės gylį. Galvojome užsukti pažiūrėti kas kaip. Radome pilną sandėliuką tinklų. Jūreiviai kabino makaronus, kad kapitonas išėjęs, o mes nieko – išsitraukėmė meškeres ir pradėjome žvejoti. Prabėgo pusė dienos, kapitonas negrįžta, o laivui jau reikia išplaukti. Tai kažkur iš po grindų jį ištraukė. Surašėme baudų už tūkstantį litų. Šiandien jos siektų kokį 40 tūkstančių“, – pasakojo V. Sirvydas.
Nuotykiai tada nesibaigė. Kelyje iki Šilutės brakonieriai patys kibo it per nerštą. Vykdami atgal inspektoriai sutiko dar tris brakonierių kompanijas. Vieni jų valtyje turėjo elektros įrangą ir net 120 kg žuvies.
„Kai susikrovėme viską, tai nebebuvo kur sėdėti patiems“, – kalbėjo vyras.
V. Sirvydas aplinkos apsaugos inspektoriumi dirbo nuo 1992 iki 2009 metų, po to dėl etatų mažinimo turėjo palikti darbą, bet vis sugrįžta kaip neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius.
„Kviečia mane kartais inspektoriai prisidėti. Žino, kad turiu gerą uoslę, o brakonierių vis dar yra. Nors jų dabar daug mažiau, bet žalą daro didžiulę“, – tykant prie lašišų lizdų pasakojo vyras.