Atrado sėkmės paslaptį
R. Pakeltienė, ASU baigusi bakalauro, magistro ir galiausiai doktorantūros studijas, pradėjo dirbti dėstytoja. „Buvę mano dėstytojai dabar yra mano kolegos. Būtent iš jų perėmiau gerąją patirtį, susidariau įspūdį, ką reikia daryt, ko nedaryti, kaip daryti. ASU matau geruosius dėstymo ir santykių su studentais pavyzdžius ir stengiuosi iš jų mokytis“, – sako R. Pakeltienė.
Nors pati studento suole sėdėjusi ne taip ir seniai, dėstytoja pastebi, kad dabartiniai studentai gerokai skiriasi nuo tų, kokie buvo prieš kelerius metus. Rasa neslepia, kad gerai sutarti su studentais nėra labai paprasta, tačiau savo tikslą pasiekė. Tikslas paprastas, kartu ir sudėtingas – sukurti studijuoti motyvuojančią ir draugišką aplinką.
„Šiuolaikiniai studentai yra visai kitokie – tai Z karta. Su šiuo jaunimu reikia kitaip kalbėti, ieškoti naujų -„sumanių“ bendravimo formų, studijų procese taikyti įtraukiančius, novatoriškus ir interaktyvius mokymosi metodus. Bendraudami su jais mes priimame iššūkį susitarti. Mano požiūriu reikia rasti būdą kiekvieną iš jų prakalbinti, padėti jam atsiskleisti kaip žmogui, specialistui. Tai ypač paranku formuojant studentams praktines užduotis, baigiamųjų darbų temas ir pan. Man tai padeda formuluojant studentų baigiamųjų darbų temas, rengiant praktines užduotis. Domiuosi studento pomėgiais, ką jis geba, kokią ateitį planuoja. Studentą reikia pažinti. Tai tikrai stiprina dėstytojo ir studento santykius, palengvina mokymosi procesą." – sako dėstytoja.
Mokyklos pavyzdys
Beje, kai kuriais atvejais galima prisiminti ir mokyklos laikus. „Su mano kuruojamos grupės studentais, bendraujame ir neformaliai. Organizuojame susitikimus po paskaitų, valgydami picas aptariame ne tik su studijomis susijusius, bet ir kitus klausimus“, – sako R. Pakeltienė.
Vis dėlto studentai pripažįsta – kad ir kokie draugiški santykiai sietų su dėstytoju, pagarba visada išlieka.
„Yra oficialus ir neoficialus bendravimas po paskaitų. Žinoma, toks neformalus bendravimas vyksta ne su visas dėstytojais. Bendravimas keičiasi – kuo toliau, tuo labiau pažįsti dėstytoją, bendravimas tampa vis artimesnis. Tada tu nebijai prieiti, nebijai paklausti, nebijai apsijuokti – klausi, ko nori, nes žinai, kad iš tavęs nesijuoks, bet padrąsins. O jei reikės, ir kartu pasijuoksime", – sako studijas ASU jau baigusi ir diplomo laukianti Greta Vilimaitė.
„Su dėstytoju bendrauji draugiškai, laisvai, tačiau nepamiršti, kad jis dėstytojas ir yra ribos. Kai kurie dėstytojai gana jauni, skirtumas tarp mūsų 5–6 metai. Kartais ta riba slidi. Tačiau ir gerai sutariant su dėstytoju, vertinamas tavo darbas, o ne tavo asmenybė", – sako ASU studentas Aivaras Diliūnas.
Lemtinga riba
Tikriausiai sudėtinga būtų rasti vyresnės kartos dėstytoją, kuris savo studentams pasakytų: nuo šiol į mane kreipkitės „tu“. Būtent tokią tvarką bendraudama su savo kuruojamais studentais įvedė R. Pakeltienė. Tiesa, šiam susitarimui prireikė kone dvejų metų. „Tada dėstytoja pasakė: galite mane vadinti „tu“, – prisimena studentai.
„Taip, aš jiems leidau. Tai mano kuruojamos grupės studentai, aš juos ilgai stebėjau. Kartais jie net nežinojo, kad yra nuolat stebimi, ar lanko paskaitas, ar turi skolų. Pamenu kai teko prisistatyti studentams, buvau atlėkusi tiesiai nuo savo vestuvių stalo.
Tai buvo pirmieji metai, kai dirbau su studentais ir ieškojau modelio, kaip bendrauti. Pastebėjau, kad studentai pirmais ir antrais studijų metais dar blaškosi, jiems būtina padėti, kartais – padrąsinti. Supratau, kad jiems reikia žmogaus, kuris patartų ne tik moksliniais, bet neretai ir asmeniniais klausimais.", – sako R. Pakeltienė.
Bendravimą su studentais šiais laikas palengvina ir socialiniai tinklai. „Matau, kad Aivaras dar 4 val. ryto baigiamąjį darbą rengia", – juokiasi R. Pakeltienė.
Studentai, įgiję dėstytojos pasitikėjimą, taip pat nelieka skolingi. Vienas iš pavyzdžių – gimtadienio šventės. „Įgužėjo su tortais ir fejerverkais į kabinetą. Visi dainuoja, o man džiugu ir baisu – fejerverkai dega, jau matau, kad tuoj įsijungs priešgaisrinė signalizacija. Ne visose šventėse pavyksta dalyvauti, tačiau dalyvauju „online“ – gaunu daug nuotraukų", – šypsosi dėstytoja.
Kontaktas ir su atvykėliais
ASU iš kitų universitetų išsikiria itin gausiu būriu studentų iš užsienio. ASU daugiausiai atvyksta studentai iš Afrikos šalių, tokių kaip Nigerija, Kongas. Atvykę į kitą šalį užsieniečiai susiduria su nepažįstama aplinka.
„Šie studentai susiduria su komunikacijos, integracijos problemomis, skiriasi mūsų kultūros. Pradžioje šiek tiek baiminausi ir aš, nežinojau kaip į mane, kaip jauną dėstytoją, bus reaguojama. Tačiau, manau, laimėjau jų pagarbą ir pasitikėjimą, todėl niekada su šiais studentais neturėjau jokių problemų, palaikome draugišką bendravimą.“ – sako ASU dėstytoja.
„Jie labiau emocingi nei lietuviai. Tačiau kai kurie iš jų dar draugiškesni nei lietuviai ir užmegzti ryšį su jais nėra sudėtinga. Labai gerai perlipti kalbos ir kultūros barjerą", - įsitikinusi G. Vilimaitė.
R. Pakeltienė neslepia, kad buvo sudėtinga nustatyti ribą, ką gali leisti sau dėstytojas bendraudamas su studentais.
„Iš pradžių buvo šiek tiek baimės. Ypač su užsieniečiais. Baiminausi, kaip išlaikyti ribą, kad jos nebūtų peržengtos. Manau ir aš studentus ir studentai mane testavo, kol atradome aukso viduriuką (juokiasi Rasa). Kartu mes nusibrėžėme labai aiškias ribas - yra laikas, kai mes galime laisvai bendrauti, yra laikas, kai reikia padaryti užduotis. Ir studentai nepiktnaudžiauja, neteko susidurti su konfliktinėmis situacijomis“, - džiaugiasi R. Pakeltienė.