Turbūt visi sutiktų, kad profesionalios teisininko konsultacijos Lietuvoje yra brangios. Tačiau ne visi gyventojai žino, kad kiekvienas pilietis gali gauti ir nemokamą, valstybės garantuojamą, teisinę konsultaciją. Kas ir kur turi tokią galimybę?
Teisinė konsultacija
© TEISMAI.LT

Galimybė gauti nemokamą teisinę konsultaciją

Pirminę teisinę pagalbą gali gauti visi Lietuvos Respublikos ir kitų ES valstybių narių piliečiai bei teisėtai šiose valstybėje gyvenantys asmenys. Taip pat šią teisinę pagalbą gali gauti asmenys pagal tarptautinę sutartį. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Rudėnaitė teigia, kad pirminė teisinė konsultacija apima visas sritis.

„Pirminė teisinė pagalba apima teisinės informacijos apie teisės sistemą, įstatymus, kitus teisės aktus, teikimą, teisines konsultacijas, patarimus. Taip pat dokumentų, kurie skirti kitoms savivaldybių ar valstybės institucijoms, rengimą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai gali padėti asmeniui išspręsti ginčą taikiai ir parengti taikos sutartį“, – aiškina V. Rudėnaitė.

Konsultacijos teikiamos savivaldybėje

Norėdamas gauti pirminę teisinę pagalbą, pirmiausia žmogus turėtų kreiptis į savo miesto, kuriame yra registruotas, savivaldybę. Teisinės pagalbos skyriaus specialistė visiems norintiems gauti teisinę konsultaciją rekomenduoja apsilankyti portale www.teisinepagalba.lt, kuriame galima rasti pirminę teisinę pagalbą teikiančių asmenų sąrašą.

„Siekiant aiškumo, svetainėje asmuo pagal savo savivaldybę gali susirasti konkretų specialistą, kuris būtent ir teiks jam pirminę teisinę pagalbą“, – sako V. Rudėnaitė.

Tačiau būna ir taip, kad specialistai, vadovaudamiesi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nuostatomis, atsisako teikti pirminę teisinę pagalbą, pavyzdžiui, kai asmuo kreipiasi su akivaizdžiai nepagrįstu reikalavimu. Taip pat teisinės pagalbos nesulauks asmenys, kurie antrą kartą jos prašo tuo pačiu klausimu arba, jei kreipiamasi kito asmens vardu neturint įgaliojimų jį atstovauti.

Gaunantiems nedideles pajamas – nemokamas advokatas

Nemokamai gali būti suteikta ir antrinė teisinė pagalba, apimanti dokumentų teismui paruošimą, gynybą arba atstovavimą teisme, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. V. Rudėnaitė įvardija, kas šias paslaugas gali gauti nemokamai.

„Šią teisinę pagalbą gali gauti gyventojai, kurių turtas ir pajamos neviršija valstybės nustatytų turto ir pajamų lygių arba asmenys, kuriems suteikiama teisė gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į šiuos lygius. Tai gali būti asmenys, gaunantys socialinę pašalpą arba tie, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis“, – aiškina V. Rudėnaitė.

Anot V. Rudėnaitės, yra du turto ir pajamų lygiai: pirmasis ir antrasis. Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius, pavyzdžiui, jeigu vieno asmens metinės pajamos neviršija 3800 eurų (arba 10 minimalių mėnesinių atlyginimų), jis gaus nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Nemokamą antrinę teisinę pagalbą gaus ir vieną išlaikytinį turinys asmenys, kurių pajamos per metus neviršija 5225 eurų – už kiekvieną išlaikomą asmenį prie šios sumos pridedama dar 1425 eurai (3,75 MMA).

Asmenys, kurių pajamos yra didesnės nei prieš tai išvardytos, tačiau mažesnės nei skaičiuojamos pagal antrąjį pajamų lygį, turi teisę į dalinai apmokamą antrinę teisinę pagalbą: valstybė kompensuos 50 proc. advokato atlygio.

Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti taip pat vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Tik šiuo atveju asmuo gaus dalinai mokamą antrinę teisinę konsultaciją, kai jo metinės pajamos neviršys 5700 eurų (15 MMA). Jei jis turi vieną išlaikytinį – 7790 eurų, už kiekvieną išlaikytinį pridedant po 2090 eurų (5,5 MMA per metus).

Tiesa, ar asmuo gaus nemokamą arba dalinai mokamą teisinę konsultaciją, lemia ir jo turimas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.

„Svarbu paminėti, kad ši nemokama ar dalinai mokama antrinė teisinė pagalba skiriama daugiausia dviem byloms. Jeigu asmeniui teisinė pagalba jau yra teikiama dvejose bylose, kitose bylose valstybė jam apmokės antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, atitinkamai, 50 proc., net jei jo turtas ir pajamos atitinka pirmąjį lygį, ar 25 proc. tuo atveju, jei jo turtas ir pajamos atitinka antrąjį lygį“, – priduria V. Rudėnaitė.

Nepamiršti pajamų deklaracijos

Informacija apie asmens pajamas ir turtą teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

„Ar asmens turtas ir pajamos neviršija nustatytų lygių, apskaičiuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Tai yra institucija, kuri, gavusi asmens prašymą suteikti tokią teisinę pagalbą, atsižvelgdama į asmens pateiktą informaciją, įvertina duomenis apie jo turtą ir pajamas. Pagal asmens pateiktą informaciją turto ir pajamų lygį preliminariai apskaičiuoti gali padėti ir pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys“, – teigia V. Rudėnaitė.

Specialistė pažymi, kad asmenys, norintys gauti antrinę teisinę pagalbą, turi pateikti metinę pajamų ir turto deklaraciją (išskyrus tuos atvejus, kai asmuo kreipiasi dėl teisinės pagalbos teikimo neatsižvelgiant į turtą ir pajamas). Deklaracijoje privaloma nurodyti informaciją apie gautas pajamas per metus iki kreipimosi dienos ir pagrįsti jas dokumentais, pavyzdžiui, jei yra gautas darbo užmokestis, galima pateikti darbdavio pažymą.

Tačiau informaciją apie gaunamas išmokas iš valstybės, pavyzdžiui, pensijas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gauna pati. Taip pat pati tarnyba savarankiškai patikrina ir duomenis apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą.

V. Rudėnaitė priduria, kad asmenims, norintiems gauti antrinę teisinę pagalbą, užpildyti metinę pajamų ir turto deklaraciją gali padėti ir pirminę teisinę konsultaciją teikęs specialistas.

Galima patiems pasirinkti advokatą

Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei asmuo kreipiasi dėl akivaizdžiai nepagrįstų reikalavimų, atstovavimas jo nurodytoje byloje būtų neperspektyvus, taip pat, jei kreipiamasi dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepatirta jokia turtinė žala bei, kai jo kreipimasis yra susijęs su reikalavimais, atsirandančiais dėl jo ūkinės ar komercinės veiklos.

Svarbu, kad asmenims, kurie kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos, yra galimybė patiems pasirinkti bet kurį Lietuvoje praktikuojantį advokatą. Šiam advokatui sutikus teikti antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su juo sudarys sutartį, kurios pagrindu advokatas galės teikti antrinę teisinę pagalbą jį pasirinkusiam žmogui.

Priėmus sprendimą asmeniui teikti antrinę teisinę pagalbą, skiriamas advokatas, kuris parengia dokumentus teismui, gina ar atstovauja bylose įskaitant vykdymo procesą, atstovauja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Taip pat atlyginamos bylinėjimosi išlaidos ir asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio teismui sumokėjimo. Akcentuotina, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos.

Daugiausia kreipiasi dėl šeimos teisinių santykių

Daugiausia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra priėmusi sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą bylose, susijusiose su šeimos teisiniais santykiais -38 proc. Iš jų: dėl vaikams išlaikymo priteisimo - 40 proc., santuokos nutraukimo - 38 proc, tėvystės nustatymo - 10 proc., tėvystės nuginčijimo - 4 proc., tėvų valdžios apribojimo - 3 proc.

Taip pat tiriami ginčai dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu (10 proc.), 6 proc. - paveldėjimo klausimai, 5 proc. - dėl fizinio asmens pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu sprendimų peržiūrėjimo (Lietuva per 2 metus turi peržiūrėti visus anksčiau priimtus sprendimus), 4 proc. - dėl globėjo ar rūpintojo paskyrimo, 3,5 proc. - dėl prisiimtų įsipareigojimų (prievolių) vykdymo, 3 proc. - nuosavybės teisių gynimas.

Pirminės teisinės pagalbos per 2015 suteikta 44 047 žmonėms, antrinės teisinės pagalbos per 2015 suteikta 41 531 žmonėms. Iš jų: 16234 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu visų rūšių bylose ir 25297 ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuroro ar teismo sprendimu baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas procese privalomas.

Kas ir kada gali gauti teisinę pagalbą audio įraše pasakoja Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyriausioji specialistė Vaida Rudėnaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šiurpi vienos šeimos istorija: išžudė šeimą ir apsigyveno su seserimi (189)

Stropus ir gabus abiturientas iš darbščios ūkininkų šeimos, tačiau kartu – ir negailestingas,...

Apie Lietuvą kalbėjo su ašaromis akyse: kodėl kai kurie emigrantai negrįžta (141)

„Jūs neįsivaizduojate, kaip pasiilgstame Lietuvos. Visi, kad ir ką sakytų, visi visu 100...

Dar 12 nacionalinės „Eurovizijos“ dalyvių rungėsi dėl jūsų simpatijų: pusei jau užtrenktos durys (309)

Pirmasis eurovizinių atrankų etapas jau praeityje – iš pusšimčio dalyvių liko vos 24....

Klaipėdoje minios žmonių susirinko į miesto aikštes ir skverus (86)

Pagrindinis šalies uostamiestis šeštadienį ūžia. Čia tęsiasi ketvirtasis „ Šviesų...

Naktinis reidas Vilniuje: didžiausi pažeidėjai – BMW ir „Audi“ vairuotojai (7)

Sekmadienio naktį Vilniuje kelių policija vėl surengė reidą . Vidurnaktį jis prasidėjo žiede...

Orai: paspaus šaltukas, sulauksime ir snaigių

Ši savaitė baigsis palyginti ramiai, tačiau kitos savaitės antroje pusėje prognozuojami didesni...

16 metų tikro košmaro: ryte kūnai būdavo ištempiami lauk (96)

Po metų, kai jos tėvas su dviem jo broliais buvo rasti nušauti, sovietų valdžia atėjo Jevgenijos...

Amžinos vasaros kurortas vilioja atostogomis ant Raudonosios jūros kranto (24)

Eilate, Izraelio pietiniame kurorte prie Raudonosios jūros, jau turbūt yra pabuvoję nemaža dalis...

Atidžiai peržvelgusi vaikų vadovėlius tiesiog nustėro: tai – realus atvejis (713)

Viešai pristatyta nepanorusi būti filologė, humanitarinių mokslų daktarė, šiuo metu auginanti...

Deivydas Praspaliauskas atskleidė tobulos sriubos virimo būdą (84)

DELFI Maistas svečiavosi pas šefą Deivydą Praspaliauską restorane „Amandus“, kur virtuvės...