aA
Maža tauta, bet didinga istorija – taip Lietuvą dažnai apibūdina ne tik ją pristatantys filmai, bet ir patys lietuviai. Kokiomis istorinėmis pergalėmis iš tiesų galime didžiuotis?
Steponas Darius ir Stasys Girėnas prie „Bellancos“. Nuotr. iš N. Dariūtės-Maštarienės knygos „Darius ir Girėnas“

Lietuvos istorikas, Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėjas Česlovas Laurinavičius sudarė svarbiausių šimtmečio lietuvių istorinių pergalių 7-tuką:

1. Gen. Liucijano Želigovskio sustabdymas prie Širvintų ir Giedraičių 1920 m.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą valstybę, tačiau valstybingumui įtvirtinti reikėjo karinių pajėgų. Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžia sutapo su bolševikų, o netrukus ir bermontininkų bei lenkų kariuomenių veržimusi į Lietuvos žemes. 1919 m. gegužės 8 d., lenkams užpuolus lietuvių sargybą prie Vievio, tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių prasidėjo pirmieji koviniai veiksmai, kurie su pertraukomis tęsėsi iki 1920 m. pabaigos.

Česlovas Laurinavičius
Česlovas Laurinavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Didžiausi susirėmimai įvyko 1920 m. rugpjūtį–spalį, kovinius veiksmus nutraukė spalio 7 d. pasirašyta Suvalkų sutartis, kurią jau kitą dieną Lenkija sulaužė, imitavusi savo karinių dalinių maištą. Spalio 9 d. šie daliniai, vadovaujami gen. L.Želigovskio, įsiveržė į Vilnių ir paskelbė įkurią atskirą „Vidurio Lietuvos“ valstybę. Kadangi Lietuvai pralaimėjus grėsė didelis pavojus prarasti nepriklausomybę, susidariusią padėtį galėjo išgelbėti tik drąsus ir rizikingas manevras. Lietuvos kariuomenei grėsė apsupimas. I pėstininkų divizijos vadas plk. ltn. Edvardas Adamkavičius pritarė 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko karininkų pasitarimo paremtam pulko 3-iojo bataliono 8-osios kuopos vado vyr. ltn. Teodoro Balno pasiūlytam planui apeiti Širvintas ir smogti lenkams iš flango ir užnugario. Šiam sumanymui įgyvendinti lapkričio 18 d. vakare buvo suformuota 170–200 karių dalinys, kuriam vadovavo pats vyr. ltn. T. Balnas. Dalinys, naktį atlikęs 14 km žygį mišku, prie Motiejūnų kaimo puolė stovinčius lenkų dalinius. Ši pergalė pakėlė lietuvių karių kovinę dvasią ir leido Lietuvos kariuomenei į savo rankas perimti tolesnių karo veiksmų iniciatyvą.

Lietuvos kariuomenė, sustiprinusi esamus pulkus ir pritraukusi rezervų, ruošėsi kontrpuolimui. Gen. Silvestro Žukausko įsakymu kariuomenė puolimą pradėjo naktį iš lapkričio 20-osios į 21-ąją. Širvintos vėl apeitos iš šono mišku ir po trumpo mūšio užimtos. Puolant Giedraičių kryptimi, sunkios kautynės vyko ties Šiupieniais, Bekupe ir Giedraičiais. Šiose kovose ypač pasižymėjo 2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko 3-iasis batalionas, vadovaujamas vyr. ltn. Andriaus Butkevičiaus. Lapkričio 21 d. po pietų Giedraičiai buvo išvaduoti. Giliai užnugaryje likusi atkirsta lenkų kavalerijos brigada ėmė skubiai trauktis ir, persekiojama lietuvių karių bei partizanų, lapkričio 24 d. prie Labanoro perėjo fronto liniją. Tuomet buvo pasiekta istorinė pergalė.

2. Klaipėdos užėmimas 1923 m.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija 1923 metais. Tarpukario istoriografijoje įsivyravęs požiūris į sukilimą kaip į vietinių gyventojų pastangas susilieti su Lietuva, buvo ne tik puikus pavyzdys ugdant lietuvišką tautinę savigarbą, bet kartu sudarė prielaidas nekorektiškai interpretuoti svarbų XX amžiaus Lietuvos istorijos įvykį. „Sukilimo“ stereotipas, tarptautinės nuomonės vardan neigęs esminį Lietuvos vyriausybės vaidmenį Klaipėdos krašto užėmime 1923 m., išliko gajus ištisus dešimtmečius. Visiškai priešingai šiuos įvykius istorikai pradėjo vertinti tik XX a. pabaigoje.

3. Dariaus ir Girėno skrydis 1933 m.

Lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis 1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. vietos laiku iš Beneto oro uosto Niujorke su „Lituanicos“ lėktuvu per didįjį Atlanto vandenyną nustebino pasaulį ir tėvynainius Lietuvoje.

4. Algirdo Šociko pergalės prieš Nikolajų Koroliovą 1949-1951 m.

A. Šocikas – vienas garsiausių Lietuvos sportininkų. 1947–1948, 1951–1953, 1956 m. LSSR sunkiojo svorio bokso čempionas, 1948, 1950, 1952 m. Pabaltijo sunkiojo svorio bokso čempionas, 1949 m. ir 1954 m. Tarptautinių studentų žaidynių sunkiojo svorio bokso čempionas, 1950–1954 m. ir 1956 m. SSRS sunkiojo svorio bokso čempionas, 1953 m. ir 1955 m. Europos sunkiojo svorio bokso čempionas. 1952 m. Helsinkio olimpinių žaidynių dalyvis. 1956 m. baigė profesionalaus boksininko karjerą.

A. Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais. 1947 ir 1948 metais A.Šocikas tapo Lietuvos sunkiasvorių čempionu, tačiau norint tapti Tarybų Sąjungos čempionu reikėjo įveikti vieną didelę kliūtį – Nikolajų Koroliovą. Šis rusas ne tik dominavo ringe, bet ir boksavosi taip galingai, kad kai kurie priešininkai net bijodavo jam mesti iššūkį. Pirmi A.Šociko ir N.Koroliovo susitikimai lietuviui klostėsi nesėkmingai. Nors jis sugebėjo apsisaugoti nuo nokauto pirmajame susitikime, jau kitame TSRS čempionate N.Koroliovas jį sutriuškino. Tačiau visi žmonės išžvelgė neeilinį A.Šociko talentą.

Algirdas Šocikas
Algirdas Šocikas
© vikipedija nuotr.

Puikių trenerių ir pagalbininkų padedamas A.Šocikas Kaune vykusiame TSRS bokso čempionate užkūrė tikrą pirtį N.Koroliovui. Nors dauguma žiūrovų ir trenerių palaikė ir nugalėtoju matė A.Šociką, teisėjų sprendimas buvo sensacingas – pakelta N.Koroliovo ranka. Vėliau, įsikišus aukštesnėms institucijoms, rezultatas buvo anuliuotas ir kovotojai turėjo santykius išsiaiškinti naujojoje kovoje. Tačiau tuomet vėl, nors ir nelengvai, bet laimėjo N.Koroliovas. 1950 metais A.Šocikas pagaliau tapo TSRS čempionu, tačiau šiose pirmenybėse nedalyvavo traumą patyręs J.Koroliovas, todėl pergalė nebuvo tokia saldi. Vis dėlto, revanšo diena atėjo dar po metų. 

Eiliniame TSRS finale A.Šocikas galų gale palaužė nenugalimojo statusą praradusį J.Koroliovą ir apgynė čempiono titulą. Vėliau vykusiose kovose senstantis J.Koroliovas jau nebesugebėjo pasipriešinti stipriausio Europos boksininko vardą pelniusiam lietuviui.

5. „Žalgirio“ pergalės prieš CSKA 1985-1987 m.

1944 m., dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, buvo įkurta Kauno „Žalgirio“ sporto draugija. Tų pačių metų spalio 13 d. suorganizuotos pirmosios varžybos.

„Žalgirio“ komanda jau 1947 m. pirmą kartą tapo TSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa TSRS krepšinio čempionatuose penkis kartus (1947, 1951, 1985–1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953–1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą.

1981 m. „Žalgiris“ pirmą kartą dalyvavo Europos taurių laimėtojų turnyre ir pasiekė ketvirtfinalį. 1985 m. pasiekė finalą, kur pralaimėjo ispanų „Barcelona“ klubui. 1984–1985 m. sezone „Žalgiris“ laimėjo visus 5 susitikimus (ir reguliariajame sezone, ir superfinale) prieš Maskvos „CSKA“ tuometiniame TSRS krepšinio čempionate. 1986 m. klubas debiutavo Europos čempionų taurės turnyre, kur tik finale pralaimėjo Zagrebo „Cibona“ klubui. 1986 m. rugsėjo 15 d., laimėjęs 84:78 prieš Buenos Airių klubą „Ferro Carril Oeste“ (Argentina, „Žalgiris“ iškovojo Tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę – tai aukščiausias klubinių krepšinio komandų laimėjimas pasaulyje.
Daugiausia prisiminimų R. Kurtinaičiui kelia legendinės kovos su Maskvos CSKA. DELFI anksčiau jis yra sakęs, kad Armijos klubas įkūnijo visą imperiją, todėl „Žalgirio“ triumfas SSRS čempionate 1985-1987 metais buvo ne vien paprasta pergalė.

„CSKA surinkdavo visa, kas geriausia. Atsimenu, 19-mečiam Saboniui net buvo suradę nuotaką ir du vaikus, kad tik nepaimtų į armiją, – prisiminė R. Kurtinaitis. – Bet mes, būrys lietuvių, parodėme, kad galima įveikti tą mašiną“.

6. Baltijos kelias – apsisprendimo triumfas 1989 m.

650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Tragiškus Molotovo-Ribentropo pakto įvykius atspindėjo vidinis žmonių susitelkimas ir ryžtas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Vienu metu įvykis buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė (atstumas nuo Vilniaus iki Talino yra apie 600 km). Kelias ėjo ruožu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas.

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

7. Rūtos Meilutytės olimpinis auksas 2012 m.

Jauniausia pasaulio ir olimpinė čempionė Lietuvos sporto istorijoje, pirmoji nepriklausomos Lietuvos plaukikė, iškovojusi olimpinį medalį – tai tik keletas brandžių titulų jaunajai šalies sportininkei. Vos penkiolikos sulaukusi daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, pasaulio čempionė bei Europos rekordininkė įspūdingu aukso medalio laimėjimu 2012 m. Londono vasaros olimpinėse žaidynėse nustebino visą pasaulį ir įrašė Lietuvos vardą į plaukimo sporto elito metraščius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo (235)

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su...

Bedarbiui buvusiam Seimo nariui šyptelėjo netikėta sėkmė (160)

Raseinių rajono savivaldybės taryboje neseniai susiformavusi naujoji valdančioji dauguma...

Sugadintas debiutas: kuriozinį sprendimą priėmęs teisėjas išvarė iš aikštės Ronaldo „Bayern“, „Real“, „Man United“ pergalės (38)

UEFA Čempionų lygos trečiadienio rungtynėse tarp „Valencia“ ir Turino „Juventus“...

Po šilumos rekordo Lietuvoje – staigūs pokyčiai: šalį skalaus lietus, siautės vėjas (6)

Trečiadienį Lietuvoje daugelyje rajonų pasiekti šilumos rekordai, kai termometro stulpelis dieną...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės (41)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Pabaisos nekaltais veidais: žinomas JAV gydytojas su mergina įtariamas slapta apsvaiginęs ir išniekinęs tūkstančius moterų (46)

Chirurgui iš Kalifornijos ir jo merginai įtariami dviem seksualiniais nusikaltimais . Tyrėjai...

Dizaineris Robertas Kalinkinas sulaukė šeimos pagausėjimo: mano žmona yra turbo moteris (6)

Žinomas dizaineris Robertas Kalinkinas vėlų trečiadienio vakarą pasidalijo džiugia žinia. Jo...

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (273)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (149)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...