Verslinės žvejybos įtaka žuvų ištekliams akivaizdi. Galima rasti ne vieną pavyzdį, kai ežeruose biologinė įvairovė sunaikinama, pavyzdžiui, Makio ežeras Aukštaitijoje. Ežerai nustekenami taip, kad juose nebepagausi nieko.

Įtaka jaučiama ir kituose vandens telkiniuose, bet žvejai verslininkai nėra linkę lengvai mesti šio amato. Tai pripažįsta ir Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

„Vieni žvejai verslininkai dar nori kariauti, pyktis ir svaidytis žaibais, kiti tyliai niurzga, o treti šnekina politikus ir bando kažką keisti, bet yra aišku, yra tyrimai, kai kur ir plika akimi yra akivaizdu, kad verslinė žūklė yra padariusi didelę žalą žuvies ištekliams“, - kalbėjo ministras.

Nepamatuotas, beatodairiškas, nepakankamai apskaitomas ir kontroliuojamas žuvavimas. Šias problemas verslinėje žvejyboje išskyrė K. Trečiokas.

Gindami savo interesus žvejai verslininkai ir jiems prijaučiantys politikai Seime randa įvairių, kartais absurdiškų argumentų: tinklai išakėja ežerų dugną, todėl jų faunai yra geriau, neišžvejota žuvis supūtų ežeruose ir sukeltų ekologinę katastrofą ir panašiai.

Vis dėlto, pavyzdžiai rodo ką kita. Ežeruose, kuriuose uždrausta tokia žvejyba, ištekliai pradeda atsigauti, nepaisant to, kad žvejų mėgėjų yra tūkstančius kartu daugiau nei žvejų verslininkų. Sprendimas uždrausti verslinę žvejybą, anot ministro, buvo priimtas atsižvelgus būtent į žvejų mėgėjų interesus, kurie kartu yra ir visuomenės interesai.

Kęstutis Trečiokas
„Sprendimas uždrausti verslinę žvejybą buvo priimtas ne dėl emocijų ar politinės reklamos, o dėl žuvų išteklių išsaugojimo. Kai mes vėl turėsime turtingus ežerus ir galėsime žiūrėti, ką darysime toliau“, - kalbėjo K. Trečiokas.

Dalis aktyvių ir pilietiškų žvejų mėgėjų šiemet prisijungė prie lašišų apsaugos akcijos jų neršto metu. Vieni prisidėjo prie gyvosios gamtos inspekcijos kaip neetatiniai pareigūnai, kiti apsaugą ir budėjimus organizuodavo savarankiškai. Akivaizdu, kad neršto metu turguose pamatytos lašišos juos piktindavo iki raudonumo.

Dėl nekontroliuojamų žvejų verslininkų tokių lašišų ypač lengvai buvo galima rasti pajūrio turguose. Žvejams verslininkams nedraudžiama statyti tinklų nei mariose, nei Nemuno deltoje. Į juos įsipainiojusias lašišas žvejai verslininkai gali pasilikti kaip priegaudį.

Ši problema ministrui yra žinoma ir bus ieškoma jos sprendimo.

„Turguose atsiranda tokių lašišų. Jos tarsi ir legaliai pagautos, bet čia išlieka problema, kad po ta priedanga galima ir brakonieriauti. Šitą mes tobulinsime ir galbūt apribosime žvejybą tuo metu. Bet vėl nenorime visko uždrausti. Viskas turi būti proto ribose. Jei tinklai neleis lašišoms pakilti į aukštupį, tai būtų absurdiška leisti jiems ten stovėti“, - kalbėjo ministras.

Žinoma, žvejai verslininkai prieštaraus tokiam reguliavimui, tačiau manoma, kad toks draudimas jų interesų smarkiai nepažeistų. Draudimas lašišų migracijos metu statyti tinklus verslininkų laimikius sumažintų apie 10-15 procentų, bet šiaip ar taip žvejai verslininkai jau kelintus metus neišnaudoja visų, bent deklaruojamų, žvejybos kvotų.

Naikinamos dar visai neseniai Raudonojoje knygoje buvusios lašišos nėra vienintelė tinklų Kuršių mariose keliama problema. Kasmet žūsta ir tūkstančiai, kartais retų rūšių, paukščių.