Aplinkos viceministras Linas Jonauskas ir Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas paaiškino kodėl susidaro tokios sumos.
L. Jonauskas pradėjo nuo ekonominių priežasčių. Medžius pasodinti nėra taip pigu, kaip galima pagalvoti, o vienai žaliaskarei išauginti medelyne prireikia nemažai darbuotojų laiko ir dėmesio.
„Jeigu miške auga eglutė, tai jau padarytas didelis darbas ją sodinant - ji išauginta iš geriausių sėklų, parinkta specialiai tam regionui, persodinta, stebėta ar ji prigijo ir panašiai. Tokią nukirtus, padaroma didelė žala. Tai nėra speciali dekoratyvinė plantacinė eglutė, kuri sodinama specialiai Kalėdoms“, - pasakojo viceministras.
Žala padaroma ne tik urėdijoms, bet ir gamtai. Sunkiausi medžiui metai gyvenime - pirmieji. Jam grasina šalnos, ligos, ūglius graužia stirnos, elniai ir briedžiai ir prireikia ne vienų metų, kad eglutė užaugtų iki mūsų žiemos šventėms priimtino dydžio.
Tokį medį nukirtus, prarandami keli metai miškui užaugti ir sustiprėti. Miškų tarnybos direktorius P. Zolubas skaičiavo ne tik finansinę žalą, bet ir žalą visuomenei.
„Jokio didelio skirtumo nėra - kerti suaugusį medį ar mažą medelį. Gamtai žala daroma. Kertant jauną medelį, ji yra dar didesnė. Seni medžiai nebepriaugina tiek medienos, nebe taip gerai atlieka gamtosaugines funkcijas, o maži medeliai dar turi visą savo gyvenimą duoti žmogui naudą. Čia kalbu tik miške savaime išaugusius medelius, o ne specialiai auginamus medelynuose ir ten persodinamus“, - sakė Valstybinės miškų tarnybos direktorius.
Pats P. Zolubas teigė, kad nusistovėjusių eglių puošimo tradicijų namie neturi ir kasmet renkasi vis kitokį būda puošti namams - gyvas eglutes vazonuose, kirstas urėdijos plantacijose ar užtenka tiesiog nemokamai dalijamų šakų. Pastarasis būdas turėtų būti itin aktualus ekologijos šalininkams.
„Urėdijos žmonėms šakų specialiai nekerta nuo medžių. Kai vykdomi miško kirtimai, jos lieka, o urėdijoms tenka pasirūpinti tik šakų susirinkimu, parsigabenimu ir išdalijimu“, - pasakojo P. Zolubas.
Tarnybos direktorius taip pat priminė, kad gyvas eglutes vazonuose pasirinkusiems žmonėms nederėtų jų po švenčių sodinti kur papuola.
„Į mišką sodinti jų nebūtų galima. Atkūrinėjant mišką, sodmenims yra taikomi pakankamai griežti reikalavimai. Yra rajonavimas ir iš kitų rajonų medžių sodinti negalima. Kalėdinės eglutės dažnai būna iš kitų šalių, egzotinių veislių ir mūsų miškams netinka. Aišku, jei žmogus savo valdose tai nori pasidaryti - nematau problemos“, - pasakojo P. Zolubas.
Tokias eglutes reikia pristatyti seniūnijoms ar tiesiai į miškų urėdijas, kurios nuspręs kaip dar galima panaudoti medelį.