Suka galvas, ką daryti su autostrados reklaminiais stendais

 (16)
Miestuose didžiąją laiko dalį praleidžiantys žmonės gali greitai pamiršti, kaip atrodo tradicinis lietuviškas kraštovaizdis. Rugių laukus, klonius, upelius vis labiau gožia gargantiueliški prekybos centrų, kavos, degalinių reklaminiai stendai, kurių didžiausi viršija net 500 kvadratinių metrų plotą. Visgi jų statybas po truputį pradedama reguliuoti.
Reklama pakelėse: Lietuvoje nenaudojami stendai paliekami likimo valiai
© GRYNAS.lt nuotr.

Dėl didelio automobilių ir keleivių srauto tankiausiai reklaminiais stendais „apsodintas“ kelias Vilnius-Kaunas, tačiau jų netrūksta ir kituose Lietuvos keliuose. Anot Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyriausiojo specialisto Eduardo Vaitkevičiaus, tokia praktika yra barbariška ir civilizuotose šalyse neturėtų būti taikoma.

„Ne viskas gerai su reklaminiais stendais. Jų yra per daug, jie yra per dideli, užstoja vaizdą, jie „neįsipaišo„ į kraštovaizdį, kaip reikėtų. Niekas nesako, kad stendų nereikia. Jų reikia, bet ne tokių, kokie yra dabar. Mes juokaujame, kad autostrada Vilnius-Klaipėda, iš abiejų pusių užstatyta stendais, dabar atrodo kaip „Formulės 1“ trasa“, – pasakojo E. Vaitkevičius.

Kelias ir pats yra gražus, o jis atsirado dar iki žmogui atrandant ratą.

„Kelias taip pat yra kraštovaizdžio vertybė, sudedamoji jo dalis. Mes negalime iš jo padaryti parodijos“, – kalbėjo specialistas.

Reklaminiai stendai iš dalies parodo regiono pirkimo galią, ekonominį potencialą, bet sufleruoja ir apie visuomenės brandumą. E. Vaitkevičius pateikė Vakarų Europos šalių pavyzdį, iš dalies apeliuodamas į lietuvių verslininkų moralę.

„Joks vokietis, mylintis savo tėvynę, tradicinį vokišką kraštovaizdį niokojančio stendo, kad ir kiek tai jam atneštų naudos, nestatys. Tikriausiai teko važiuoti per Lenkiją. Ten vyrauja betvarkė iš viso. O jei paimti senosios Europos – Vokietijos, Prancūzijos ar Austrijos - pavyzdžius, tai taip, ten yra reklamų, bet yra specialūs reikalavimai – jų dydis, jų spalvos, jų išdėstymo vietos, tankis. Tai kūrybiškiau įsipaišo į kraštovaizdį ir jo nedarko“, – pasakojo jis.

Dauguma reklaminių stendų statomi privačioje žemėje. Nei Aplinkos ministerija, nei kelininkai neturi įgaliojimų uždrausti ar kitaip reguliuoti jų statybą, tačiau į jų patarimus po truputį pradeda įsiklausyti už stendų egzistavimą atsakingos savivaldybės.

„Kalbant apie kontrolę – čia ne brakonierių gaudymas. Čia yra planavimo dalykai. Šiuos dalykus derina savivaldybės. Tai yra jų kompetencija ir tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės. Kitas dalykas – kelininkai. Jie sutinka su mumis, randame bendrą kalbą ir į šitą visą dalyką nuo šiol žiūri kompleksiškiau. Jie ruoš rekomendacijas, patarimus savivaldybėms. Pagal juos, vėliau, kai bus projektuojami keliai, rengiami teritorijų planavimo dokumentai, bus būtina atsižvelgti atsižvelgti ir stendai bus statomi civilizuotai“, – sakė E. Vaitkevičius.

Žinoma, rekomendacijų neužtenka, kad būtų galima apsaugoti kraštovaizdį. E. Vaitkevičius teigė, kad tankiai prismaigstyti stendai yra klaida, tačiau po truputį ją galima ištaisyti, o nuo to nenukentės ir reklamų trokštantis verslas.

„Sutvarkyti stendus sunku. Tai yra amžinas procesas. Viena akcija – padarei-sutvarkei, nepadės. Suprantame, kad stendai kainuoja pinigus, bet juos reikia nuosekliai keisti. Tai yra procesas, kurį reikia įgyvendinti per teritorijų planavimą, specialius projektus“, – pasakojo E. Vaitkevičius.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.