Žvėrių gaudymas kilpomis – vienas žiauriausių medžioklės būdų. Dideliame plote išstatytos kilpos paliekamos dienoms, kartais savaitėms. Į jas pakliuvęs žvėris lėtai ir skausmingai miršta pasismaugęs ar nuo išsekimo. Visgi, gamtosaugininkai tvirtina, kad dažnas brakonierius taip ir negrįžta savo laimikio, o palieka pūti miške.
Iš klaidų nesimoko
Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos vadovas Stanislovas Sudeikis pasakojo, kad visas jo inspekcijos pajėgas šiemet prikaustė vienas asmuo. 2013 metais jo vadovaujama inspekcija pričiupo 37 brakonierius, užpraeitas – 110. Didžioji dauguma buvo neteisėtai žvejoję žmonės. Šiemet, kol neprasidėjo žuvų nerštas, beveik visos pajėgos nukreiptos į vieną kilpininką.
„Dabar labai kariaujame su kilpininkais. Turime vieną tokį. Dukart jau pagavome, o kilpas stato ir toliau. Dabar kaip tik ir važiuojame vėl jo gaudyti“, – kalbėjo viršininkas.
S. Sudeikis turėjo omenyje Šilutės rajono gyventoją, kurį vasario mėnesio pabaigoje pričiupo dukart vykdant neteisėtą veiklą. Plieninėje kilpoje buvo rasta nugaišusi stirna, o kitą dieną pėdsakai nuvedė į netoliese esančią sodybą. Joje rasta išdorota stirna, negyvas barsukas, neteisėti medžioklės reikmenys.
Brakonierio laukia 2-4 tūkstančių litų bauda ir gamtai reikės atlyginti beveik 9000 litų žalą. Nepasimokęs pažeidėjas jau kitą savaitę vėl buvo pričiuptas ir, panašu, savo juodus darbus tęsia ir toliau.
Brakonierių pričiupti padėjo vietiniai medžiotojai. S. Sudeikis pasidžiaugė, kad šiek tiek supaprastėjo jo darbas ir nebereikia klampoti miškais ieškant kilpų nebereikia.
„Medžiotojai patys labai suinteresuoti saugoti žvėris ir žemes. Vos pastebėję kokį nepažįstamą automobilį skambina mums, o mes važiuojame tikrinti“, – kalbėjo gamtosaugininkas.
Telkiasi technologijas
Jei Šilutės rajone gamtosaugininkams kilpininkai į rankas pakliūva patys, tai Marijampolėje pareigūnams tenka aukoti miegą brakonierių medžioklei.
„Jau kuris laikas gaudome, bet vis nepagauname vieno kilpininko. Kelintą kartą randame žvėris nugaišusius kilpose, budime po kelias paras, tačiau šis taip ir neateina pasiimti laimikio. Nežinau kas jam. Gal užgeria“, – kalbėjo J. Lažauninkas.
Paprašytas nupiešti tipiško brakonieriaus portretą, J. Lažauninkas negalėjo būti kategoriškas.
„Visokių būna. Ir normalių žmonių, ir asocialių. Daug yra tokių, kurie iš principo taip daro, nes jų tėvai ir seneliai taip darė ir bėdos nebuvo“, – kalbėjo inspekcijos viršininkas.
Bergždžias gamtosaugininkų triūsas ir Šiaulių regione, o ypač Žemaitijoje. Šiaulių regiono vadovas Raimondas Šiukšteris susiduria su ta pačia problema – brakonieriai spąstus spendžia, bet laimikio negrįžta. Nepadeda ir brangios technologijos.
„Labai sunku pagauti kilpininkus. Jau turėjome du atvejus – Plungėje ir Mažekiuose. Mūsų žmonės po kelias paras budėjo prie kilpų, bet nieko nesulaukė. Po to statėme kameras, tačiau per dvi savaites laimikio niekas taip ir negrįžo“, – pasakojo R. Šiukšteris.
Utenoje kilpas stato šalia miesto
Iš visų regionų inspektorių, geriausios nuotaikos buvo Utenos gamtos apsaugos inspekcijos vadovas Almantas Vaičiūnas. Džiugesį jo balse lengva suprasti – kilpininkai, bent jau kuriam laikui, sutramdyti.
Jei Utenos regiono gamtosaugininkai šiemet užtiko tik porą lydekautojų, beje be laimikio, tai žvėris neteisėtai medžiojančių buvo daugiau.
Sausį inspektoriai Utenos pakraštyje sučiupo stirniną namo nešantį vietinį gyventoją. Jo „laimikio“ kaina – 5000 litų ir dar laukia 2000-4000 litų bauda. Dar 1000 litų žalos turės atlyginti kitas brakonierius, bandęs parduoti ką tik nuluptus lapės ir kiaunės kailiukus.
Pusę tūkstančio litų turės susimokėti ir bent trims metams praras medžiotojo bilietą Zarasų rajono gyventojas. Jis neselektyviniais spąstais pagavo mangutą.
„Neselektyviniai spąstai yra uždrausti kaip nehumaniški. Jie žvėries nepribaigia tučtuojau, o čiumpa už galūnės. Žvėris tiesiog nusikankina“, – pasakojo A. Vaičiūnas.
Gamtosaugininkai šio medžiotojo tykojo dvi savaites.
Žala daugiau nei pinigai
Visgi, aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas per daug nesidžiaugia iš baudų surinktomis lėšomis už brakonieriavimą. Anot jo, žmonės neturi jokių galimybių atitaisyti brakonierių padarytą žalą, tik didinti kovos prieš juos priemones.
„Aš nemanau, kad šitą kilpininkų žalą galima įvertinti pinigais. Jokių tiesioginių gyvūnų atkūrimo priemonių tiesiog nėra, bet ne tik tame esmė. Žalą patiria ne tik gamta, valstybė. Gyvūnas kilpoje kenčia didžiulius skausmus. Čia pinigais to neįvertinsi“, – kalbėjo agentūros direktorius.
R. Sakalauskas pasakojo, kad mechanizmo tiesioginiai žvėrių atkūrimui nėra, tačiau aplinkosaugininkai surinktus pinigus skiria priemonių prieš brakonierius stiprinimui.
„Surinkti pinigai, kaip sakiau, nėra skiriami gyvūnų atkūrimui. Jie eina į bendrą gamtosaugininkų biudžetą. Už juos perkamas kuras, priemonės samdomi žmonės, kad dar labiau sumažinti brakonierių skaičių“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak R. Sakalausko baudos ir žalų atlyginimai veikia labiau kaip prevencinė priemonė, kad atbaidytų žmonės net nuo tokių minčių brakonieriauti.