Žvejybos rojai – tai naujas Aplinkos ministerijos vykdomas projektas mėgėjų žvejybą padaryti patrauklesne ir įdomesne būtent žvejams mėgėjams. Žvejybos rojų telkiniuose įžuvinimas vyksta daug didesniais mastais, bendradarbiaujama su mokslininkais, o mėgėjai žvejai gali parsinešti tik ribotą skaičių žuvies.
Jei žvejai mėgėjai nuolat raginami paleisti didžiausias, daugiausiai palikuonių galinčias atvesti žuvis, didžiausią kovą ir žvejybos malonumą suteikiančias žuvis, tai povandenininkų laimikis žūva iš karto ir antrą kartą nei pats žvejys, nei kitas jos nebepagaus.
Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas teigė, kad bent jau Žvejybos rojuje povandeninė žvejyba nėra galima.
„Trofėjinė povandeninė žvejyba kertasi su visais Žvejybos rojaus principais. Jie jau nebegali paleisti nušautos žuvies, ką daro žvejai mėgėjai“, – pasakojo viceministras.
Povandenininkams ne tik sumažintas priėjimas prie vandens telkinių, bet jų veikla įforminta kaip limituota žvejyba.
„Iki šiol povandenininkams užtekdavo paprasto žvejybos leidimo. Tokia žvejyba jiems kainuodavo 14 centų per parą. Tai neproporcingai mažai ir nesąžininga žvejų mėgėjų atžvilgiu, kurie įneša didžiausią indėlį į įžuvinimą. Povandenininkai turi didesnius šansus sumedžioti trofėjines žuvis, o jie jau ir nebegali jų paleisti atgal į vandenį, kaip žvejai mėgėjai“, – pasakojo viceministras.
Povadenininkų žvejybai tapus limituota – pasijaus ir kita nauda. Pagaliau bus galima bent apytiksliai įsivaizduoti kiek povadenininkų yra Lietuvoje. Po to, greičiausiai eis ir tolesni veiksmai šiems povandenininkams reguliuoti.
„Dabar neaišku kiek jų yra. Žiūrėsime kiek surinksime pinigų iš jų leidimų. Jei tai bus tik kokie 5000 litų – už tiek net vieno ežero neįžuvinsi. Dabar dienos leidimas povandenininkams kainuos 10 litų“, – pasakojo viceministras.
Išbraukus iš pirminio sąrašo Žvejybos rojaus ežerus – liko septyni vandens telkiniai Lietuvoje, kuriuose dar galima legaliai užsiiminėti povandenine žvejyba – Alaušo, Asvejos, Baltųjų Lakajų, Didžiulio (Dauguose), Drukšių, Vištyčio ežeruose ir Elektrėnų mariose.
Leidimą povandenininkams gali suteikti ir išnuomotų vandens telkinių valdytojai. Nors įstatymai numato, kad tokiuose telkiniuose žvejybos kaina negali būti labai didesnė, tačiau realybėje yra kitaip. Viceministro žiniomis, vandens telkinių valdytojams povandenininkai moka ir po 50 litų už galimybę pamedžioti vieną dieną.
„Povandenininkai teigia, kad žvejoja tik pusmetį ir mokėti už visus metus jie nenori. Iš tikro jų įranga ir kostiumai leidžia tai daryti visus metus – iki kol atsiranda ledas. Gerai, tarkim, jie ir žvejoja pusmetį, bet tada leidimo kaina vis tiek lieka labai maža – 28 centai per dieną“, – pasakojo L. Jonauskas.
Povandenininkai ant sienos turės kabinti ir dalį savo arsenalo. Didesniais nei 10 cm pločio ar trišakiais žeberklais jie gali medžioti tik ungurius. Nors povandenininkai piktinasi, anot L. Jonausko, tai normali praktika visose civilizuotose šalyse.
Šautuvų griebiasi brakonieriai
Pradėjus populiarėti povandeninei žvejybai, ji patraukė ir žvejų brakonierių dėmesį. Atpigusi moderni įranga kuriam laikui brakonieriams suteikė pranašumą prieš gyvosios gamtos apsaugos inspektorius, tačiau šie jau išmoko sutramdyti ir juos.
„Narai judrūs, juos sunku pastebėti, o ir naudodavo jie kitus triukus. Išlenda iš vandens ir inspektoriams sako, kad filmuoja dokumentinį filmą. Šautuvą išmeta kur nors į žoles ir jau be šansų. Visgi, turime įrangos leidžiančios ežeruose aptikti ne tik pačius narus, bet ir pastatytus tinklus ar išmestus šautuvus“, – pasakojo viceministras.
Brakonieriauti su povandeniniais šautuvais dar buvo patogu dėl baudų. Nors pagautiems brakonieriams ir tekdavo atlyginti gamtai padarytą žalą, administracinės baudos buvo, palyginti, nedidelės. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis ir brakonieriams jų žuvis apkars.
„Brakonieriavimas povandeniniais šautuvais buvo laikomas paprastu pažeidimu. Nuo šiol – tai bus šiurkštus pažeidimas, o baudos sieks nuo 400 iki 1000 litų su visu įrangos konfiskavimu“, – pasakojo viceministras.
Ketvirtadienį Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai nutvėrė vieną nelegalų povandenininką. Jo nušauta lydekaitė, sudėjus administracinę baudą ir žalos gamtai atlyginimą, gali atsieiti ir pusantro tūkstančio litų.
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Lauris Martišius pasakojo, kad šį kart pažeidėjai padarė kaip niekada daug pažeidimų – pirmiausia įrengė nelegalią stovyklavietę Baltųjų Lakajų ežero saloje. Tai yra saugomų teritorijų pažeidimas. Trys asmenys, du iš jų nepilnamečiai, taip pat turėjo ir ūdą – verslinei žvejybai pritaikytą įrankį, kurio turėjimas jau užtraukia atsakomybę.
Pas asmenis rastas ir povandeninis šautuvas su trišake strėle. Tokios leidžiamos tik ungurių žvejybai sezono metu. Be visą ko, asmuo, kuriam priklausė šautuvas, neturėjo leidimo užsiimti tokia žvejyba.
Aplinkos inspektoriai rado ir sumedžiotą lydeką. Juos labiausiai nustebino, kad ji buvo itin maža. Žvejoti leidžiama tik didesnes nei 40 cm žuvis, tuo tarpu pas brakonierius rasta maždaug 35 cm žuvis.
L. Martišius sutiko, kad nelegalia povandenine žvejyba užsiima vis daugiau asmenų.
„Matome tendenciją, kad daugėja nelegaliai povandenine žvejyba užsiimančių žmonių. Dažniausiai jie medžioja per mažas žuvis ir naudoja draudžiamus įrankius“, – pasakojo L. Martišius.