Laivas buvo statomas daugiau nei metus. Katamarane vienu metu galės dirbti 12 mokslininkų 200 jurmylių atstumu nuo kranto. Pirmosios ekspedicijos suplanuotos jau kitų metų pradžioje, o tyrimai laive galės vykti po 90-100 dienų per metus.
KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Gulbinskas pasakojo, kad prieš kelerius metus apie tokį laivą mokslininkai galėjo tik svajoti, o universiteto turimi laivai neprilygo jam niekaip.
„Tikrai neprilygo. Universitetas turėjo tokį mažą laivelį „Puta“. Su juo nebent narus nuplukdyti panardyti, taip pat dar škuną „Brabantą“, taip pat su juo buvo galima plukdyti narus, tačiau jokios rimtesnės mokslinės įrangos jie neturėjo“, — kalbėjo mokslininkas.
Jei prieš tai laivai galėjo tik panardyti ar paimti vandens pavyzdžius, tai nuo šiol jiems atsiveria daug didesnės galimybės. Pavyzdžiui, laivas bus aprūpintas gręžimo įranga. Numatoma, kad laivas bus naudojamas ir moksliniams tikslams, ir įvairios jūrinio sektoriaus veiklos poreikiams tenkinti: vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą
„Laive bus galima atlikti labai įvairius tyrimus. Kalbant apie jūrinės aplinkos komponentus, tai vandens fizines, chemines savybes, hidrofizinius dalykus. Dugną bus galima tirti, reljefą, nuosėdas ir imti jų pavyzdžius. Faktiškai visi okeanografiniai tyrimai, kokie tik gali būti vykdomi, bus įmanomi su šiuo laivu“, — pasakojo S. Gulbinskas.
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Anot S. Gulbinsko, laive atliekami tyrimai, nori ar nenori, turės padėti rasti priemonių sumažinti taršą.
„Baltijos jūros problemos visiems seniai ir gerai yra žinomos. Baltijos jūra, palyginus su kitomis jūromis, matyt yra geriausiai ištyrinėta. Bet yra kitų klausimų. Visos šalys yra įsipareigojusius iki 2020 metų pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę,“ — sakė mokslininkas.
Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjunga surinko nacistinės Vokietijos turėto cheminio ginklo atsargas ir jas palaidojo jūroje. Dalis jų nugulė toli šiaurėje, Baltojoje jūroje, bet didžiausia dalis, apie 50 tūkstančių tonų cheminės ginkluotės paskandinta Baltijoje.
Nėra tiksliai aiškios laidojimo vietos ar informacijos, kokia dabartinė konteinerių būklė, tad laivas galės prisidėti ir prie šios problemos įvertinimo, kuri labai dažnai vadinama didžiausia kada nors grėsusia ekologine katastrofa Baltijai.
„Turi Baltijos jūra savų problemų — palaidotą cheminį ginklą, o kur - mes nelabai gerai žinome ir niekada negalėjome ištirti, kokio masto tai yra problema. Taip pat aplinkos tyrimai, dugno tyrimai yra reikalingi. Tų klausimų visada yra labai daug ir iškyla naujų“, — kalbėjo mokslininkas.